Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

dalyvaujant ieškovui H. M.

atsakovei K. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal H. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei K. M. priešieškinį H. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kurio rinkos kaina yra 900 Lt, ir automobilį VW Vento, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 1600 Lt; priteisti iš K. M. 750 Lt piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai UAB „Mokilizingas“ ( ankstesnis pavadinimas UAB „SNORO lizingas“ ) pagal 2010-11-20 vartojimo kredito sutartį Nr. VFJ01120FHPA atitenka asmeniškai H. M..

rudenį. Po savo motinos mirties ji savo sesers naudai atsisakė paveldėjimo, dėl to ieškovas nuolat jai priekaištaudavo, buvo labai šykštus, atjungdavo elektros energija, kad vaikai negalėtų žiūrėti televizorių, o ji naudotis skalbimo mašina, slėpdavo maisto produktus. Ieškovas turėjo kitą moterį. Nors ji bandė išsaugoti šeimą, dėl išvardintų priežasčių bendrai su ieškovu gyventi tapo nebeįmanoma, ieškovas 2010 m. lapkričio mėn. išvarė ją su vaikais iš namų. Nuo to laiko ji su ieškovu kartu kaip šeima negyvena. Mano, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Dėl tokio ieškovo elgesio ji buvo nuolatinėje įtampoje, pažeminta, todėl prašo priteisti iš ieškovo 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš bendrų lėšų buvo įgytas automobilis Citroen, taip pat ji iš savo lėšų įgijo automobilį VW Vento, bei, gyvendama atskirai, įgijo automobilį VW Golf. Ji sutinka, kad automobilis Citroen būtų priteistas ieškovui, o jai - kiti automobiliai, nors šiuo metu automobilių VW Vento ir VW Golf nėra, jie išregistruoti. Santuokos metu jie taip pat įgijo skalbimo mašina, mikrobangų krosnelę, televizorių, dviratį, šaldytuvą, plūgus bei bulvių kastuvą. Prašo jai priteisti televizorių ir dviratį, kitą turtą palikti ieškovui. Gyvenant ieškovo motinai priklausančiame name buvo daromas remontas: pakeistas stogas, langai, padaryta veranda, tvora, pakeista elektros instaliacija, buvo įrengta katilinė, dušas, remontuota virtuvė. Padaryto remonto vertė yra 7000-8000 Lt, bet ji dokumentų, patvirtinančių remonto išlaidų dydį neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos, ieškovo, atsakovės, jų atstovų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2006-06-30 buvo sudaryta santuoka ( įrašo Nr. 171 ). Neginčijamai nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu kaip šeima negyvena nuo 2010 m. lapkričio mėn., nuo šio laiko neveda bendro ūkio. Šalių tarpusavio santykiai yra priešiški, šalys taikytis kategoriškai nesutinka. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma. Todėl teismas santuoką nutraukia. Ir ieškovas, ir atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas, apibrėždamas atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, nurodė, kad pastaroji porą kartų 2010 m. rudenį nenakvojo namuose, neatsakinėjo į skambučius, dažnai važiuodavo pas savo seserį, iš jos grįždavo išgėrusi. Taip pat jis pats matė, kad porą kartų ją į namus paveždavo svetimi vyrai. Ieškovas mano, jog atsakovė buvo jam neištikima, todėl dėl santuokos iširimo yra jos kaltė. Be to, atsakovė 2010 m. lapkričio mėn. pradžioje paliko šeima, išėjo iš namų jam nieko nepasakiusi. Atsakovė nurodė, kad ieškovas vartojo alkoholinius gėrimus, mušė ją. Vieną kartą ieškovas ją buvo sumušęs 2005 m., o kitą kartą – 2010 m. rudenį. Po savo motinos mirties ji savo sesers naudai atsisakė paveldėjimo, dėl to ieškovas nuolat jai priekaištaudavo, buvo labai šykštus, atjungdavo elektros energija, kad vaikai negalėtų žiūrėti televizorių, o ji naudotis skalbimo mašina, slėpdavo maisto produktus. Ieškovas turėjo kitą moterį. LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti

aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko

šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ir ieškovas, ir atsakovė kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo grindžia tik savo paaiškinimais, kurie nėra patvirtinti kita bylos medžiaga. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo jam neištikima, o vien faktas, kad ją į namus iš darbo paveždavo bendradarbis negali būti neištikimybės įrodymu. Atsakovė pripažino, kad porą kartų nenakvojo namuose, nes pasak jos, ieškovui neįleidus ją į namus, ji nuvažiavo pas savo seserį, kur nakvojo. Šios aplinkybės nėra paneigtos. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovas dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, turėjo kitą moterį, tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Atsakovė nurodė, kad ieškovas jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, t.y. ją buvo sumušęs 2005 m., o kitą kartą – 2010 m. rudenį. Ieškovas pripažino fizinio smurto faktą 2005 m., bet kategoriškai neigia smurtavęs prieš atsakovę 2010 m. Ieškovo prieš atsakovę 2005 m. panaudotas fizinis smurtas negali būti vertinamas kaip ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymu, nes tuo metu tarp šalių santuoka dar nebuvo sudaryta, po šio įvykio šalys susituokė ir santuokoje gyveno iki 2010 m. pabaigos. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovas jos atžvilgiu smurtavo 2010 m. rudenį, ieškovas tai kategoriškai neigia, kitų tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Teismo posėdyje apklausta atsakovės dukra J. J. paaiškino, kad tėvai dažnai bardavosi, buvo atveju, jog namuose buvo atjungta elektros energija, taip pat ji drabužių spintoje buvo suradusi makaronus. Šios aplinkybės tik patvirtina santaikos šeimos nebuvimą. Teismas mano, kad ir ieškovas, ir atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas - nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, nebuvo bendro sutarimo apie tai, kokia jų šeima turėtų būti, dėl to pasunkėjo tarpusavio bendravimas ir vienas kito supratimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo bei kilusių problemų sprendimo būdų, kurie ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Byloje nėra nustatytos įstatyme nurodomos aplinkybės, leidžiančios preziumuoti vieno sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovas prašo pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010-11-01 kai faktiškai nutruko sutuoktinis gyvenimas. LR CK 3.67 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šis ieškovo reikalavimas netenkintinas.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 3.70 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaip minėta, teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šis atsakovės reikalavimas netenkintinas.

Ieškovas nurodė, kad santuokos metu buvo įgyti tik 3 automobiliai, todėl prašo padalinti santuokos metu įgytą turtą, t.y. jam priteisti automobilį Citroen BX, v.n. (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisti automobilius VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) ir automobilį VW Vento, v.n. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad be automobilių santuokos metu buvo įgytas ir kitas turtas: šaldytuvas, skalbimo mašina, dviratis, mikrobangų krosnelė, bulvių kastuvas, plūgas, televizorius. LR CK 3.127 str. 1 d. numato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi bendru santuokos metu įgytu turtu, kuris turi būti padalintas santuokos nutraukimo byloje laikomas turtas įgytas nuo santuokos sudarymo momento iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Be to, padalijamas tik turtas, kuris realiai egzistuoja santuokos nutraukimo dienai. Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo 3 automobilius, t.y. Citroen BX, v.n. (duomenys neskelbtini), VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) ir VW Vento, v.n. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 10, 18-19 ). Atsakovė nurodė, kad automobilių VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) ir VW Vento, v.n. (duomenys neskelbtini), nėra, jie yra nenaudojami ir išregistruoti. Tai patvirtina byloje esantis VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas. Todėl šie automobiliai negali būti turto padalinimo objektais. Nors ieškovas nurodo, kad jo valdomas automobilis Citroen BX yra sugėdęs, bet jis nėra išregistruotas. Todėl ieškovo prašymu ir nesant atsakovės prieštaravimų šis automobilis priteistinas ieškovui. Ieškovas nurodė, kad traktoriaus plūgą bei bulvių kastuvą jis buvo įgijęs iki santuokos sudarymo, be to šiai dienai šių daiktų nėra. Taip pat šaldytuvas įgytas iki santuokso

sudarymo. Kad yra kitaip atsakovė įrodymų nepateikė. Todėl šie daiktai negali būti bendrojo sutuoktinių turto padalinimo objektais. Ieškovas pripažino, kad kartu su broliu prekybos centre „Ermitažas“ pirko skalbyklę ir mikrobangų krosnelę, bet mano, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Iš byloje esančių dokumentų ( b.l. 149 ) matyti, kad prekybos centre „Ermitažas“ 2006-05-05 buvo nupirkta skalbyklė „Beko WMN 6508 K“ ir mikrobangų krosnelė „Gratus MM170“. Bet šie daiktai buvo nupirkti iki santuokos sudarymo, jie šalims nepriklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl negali būti dalinami kaip santuokinis turtas. Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, kad santuokos metu, t.y. 2008-05-11 buvo įgytas dviratis „Titanium MP633“ ( b.l. 144 ), kuri atsakovė įvertino 200 Lt, ir 2007-10-26 – televizorius „Samsung“, kuri atsakovė įvertino 1000 Lt. Šį turtą atsakovė prašo priteisti jai. Kadangi ieškovas neprieštarauja dėl šio turto vertės ir jo priteisimo atsakovei, šie daiktai priteistini atsakovei.

Atsakovė nurodė, kad kartu su sutuoktiniu H. M. gyveno jo motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvenant šiame name buvo atliktas, tame tarpe ir jos lėšomis, šio namo pagerinimas, t.y. pakeistas stogas, langai, padaryta veranda, tvora, pakeista elektros instaliacija, buvo įrengta katilinė, dušas, remontuota virtuvė. Padaryto remonto vertė yra 7000-8000 Lt. Todėl atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 4000 Lt už namo pagerinimą. Atsakovė nurodė, tai patvirtina ir bylos medžiaga ( b.l. 13-15 ), kad namas, kuriame šalys gyveno, dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai I. M. ir A. M.. Būtent šių asmenų turtas, kaip teigia atsakovė, buvo pagerintas. Atsakovė remonto išlaidas prašo priteisti iš ieškovo, bet jis nėra pagerinto turto savininkas, todėl negali atsakyti už kitiems asmenims priklausančio turto pagerinimą. Todėl šioje dalyje priešieškinys netenkintinas. Atsakovė, įrodžiusi, jog jos lėšomis ar darbu turtas buvo pagerintas savo turėtų išlaidų atlyginimo gali prašyti iš pagerinto turto savininkų.

Šalys nurodė, kad su kreditoriais pagal jų asmeninius prisiimtus įsipareigojimus jie šiai dienai yra atsiskaitę.

Paskirstant tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į tai, kad ir ieškinys, ir priešieškinys yra patenkinti iš dalies, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priešingai šaliai nepriteisiamos. Pateikiant priešieškinį atsakovei žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo. Kaip minėta, atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti tarp jos ir ieškovo sudarytą santuoką, priteisti iš ieškovo 3000 Lt neturtinę žalą, priteisti iš ieškovo jos naudai 4000 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui likusį kilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu, bei jos įdėtas pinigines lėšas į namo, esančio (duomenys neskelbtini) remontą. Pateikiant priešieškinį atsakovė turėjo sumokėti 102 € ( 351 Lt ) ( 141 Lt – už neturtinio pobūdžio reikalavimą nutraukti santuoką ir 210 Lt – už reikalavimą priteisti 7000 Lt ( 7000 x 3 proc. )). Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o reikalavimas dėl 7000 Lt priteisimo atmestas, iš atsakovės priteistinas 102 € žyminis mokestis valstybės naudai.

Teismas iš šalių priteisia po 5,72 € teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai ( LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., 384, 385 str., LR CK 3.61, 3.67, 3.69, 3.70 str. 2 d., 3.117, 3.127 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2006-06-30 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS ( akto įrašo Nr. 171 ) tarp H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardes.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir H. M. priteisti automobilį Citroen BX, v.n. (duomenys neskelbtini) 318,58 € ( 1100 Lt ) vertės; K. M. priteisti dviratį „Master“ 57,92 € ( 200 Lt ) vertės, televizorių „Samsung“ 289,62 € ( 1000 Lt ) vertės.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš K. M. 102 € ( vieną šimtą du € ) žyminį mokestį valstybės naudai.

Priteisti iš H. M. ir K. M. po 5,72 € ( penkis € 72 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.