Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. P. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., G. J., R. J., J. J., L. K., T. J., R. J., J. J., D. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2025 m. sausio 6 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėja ir suinteresuoti asmenys papildomų prašymų nepateikė.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. J. Santuokos metu jiems gimė šeši vaikai: R. J., G. J., V. J., J. J., L. K., kuriuos įtraukė suinteresuotais asmenimis, ir R. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, todėl jo vaikus: T. J., R. J., J. J. ir D. J., taip pat įtraukė suinteresuotais asmenimis. Gyvendami santuokoje pareiškėja su sutuoktiniu pasistatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis (duomenys neskelbtini) testamentu jo vardu registruotą, bet jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 0,31 ha žemės sklypą su jame esančiais gyvenamuoju namu ir priklausiniais, 0,28 ha žemės sklypą ir 4,73 ha žemės sklypą paliko sūnui G. J. 4,73 ha žemės sklypą sutuoktinis pardavė iki mirties. 0,28 ha žemės sklypas buvo įgytas sutuoktinio vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau sutartis Registrų centre iki šiol neregistruota. Testamentinis įpėdinis palikimo įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė. Įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai palikimo taip pat nepriėmė. Nei testamentinis įpėdinis į testamentu paliktą turtą, nei įstatyminiai įpėdiniai į atsiradusį palikimą nepretenduoja, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja priėmė sutuoktinio palikimą kitu įstatymu leistinu būdu – pradėdama turtą faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau gyvena minėtame jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, valdo ir naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, moka mokesčius už elektros energiją, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Jos žinioje taip pat yra visas sutuoktinio vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo iš karto vyro mirties perleido naudotis sūnui G. J. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teisme. Šio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes tik jį nustačius pareiškėja galės įgyvendinti savo turtines teises, gauti paveldėjimo tesės liudijimą į sutuoktiniui priklausančią nekilnojamojo turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėja T. P. J. po sutuoktinio V. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Santuokos liudijimas ir mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. J. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad V. J. mirė santuokoje, vaikai: R. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), R. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini), J. J., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad V. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,31 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) jis sudarė 0,28 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. V. J. (duomenys neskelbtini) testamentu jam priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 0,31 ha žemės sklypą ir jame esančius gyvenamąjį namą su priklausiniais, 0,28 ha ir 4,73 ha žemės sklypus, paliko sūnui G. J. Iš notarės pažymos matyti, kad po V. J. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėja nurodo, kad 4,73 ha žemės sklypą sutuoktinis pardavė iki mirties. Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Lazdijų seniūnijos pažymos dėl nuosavybės teisių į statinius matyti, kad pareiškėja gyvena ir yra savininkė statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pareiškėjos užsakymu buvo atlikti (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypo su statiniais kadastriniai matavimai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja moka mokesčius už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šie įrodymai visiškai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio mirties rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, valdo šį turtą ir juo naudojasi, moka mokesčius, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusio sutuoktinio palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėja.

Kadangi pareiškėja laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 4,13 Eur ir neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatyti tam, kad V. J. įpėdiniai galėtų įgyvendinti savo teises į palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.