Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. spalio 17 d. priimtą nutarimą Nr. 93-746 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 ir 11 punktus 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 17 (septyniolika) metų 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2003 m. sausio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 23 d.2016 m. spalio 17 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-746 nutarta taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį nustatytos tvarkos nepažeidė, vykdė jam keliamus reikalavimus. Nuteistasis tęsia darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, todėl yra pagrindas manyti, kad R. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis atitinka tik formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nenusveria padarytu nusikaltimu sukeltų negrįžtamų pasekmių, nustatytų kriminogeninių veiksnių bei gana neigiamos pataisos namų administracijos charakteristikos.Skunde nuteistasis R. L. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 17 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas neišsamiai, neatsakingai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157, 164 straipsnių, 360 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat buvo ignoruota Europos Tarybos rekomendacija Nr. R(99). Įstatymų leidėjas nenumato, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas už tokius nusikaltimus kaip nužudymas veikiant bendrininkų grupėje. Nusikaltimo sunkumas neturi nulemti lygtinio paleidimo netaikymo, kaip ir likusi neatlikta bausmės dalis. Šiuo metu jis jau yra atlikęs daugiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jis yra silpnavalis, jo integracijos į visuomenę galimybės tik patenkinamos. Tokių duomenų jo charakteristikoje nėra. Jis suvokia darbą kaip privalumą, turi paklausias kvalifikacijas, šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, turi galimybę įsidarbinti ir po lygtinio paleidimo. Bausmės atlikimo metu jis skatintas dvidešimt vieną kartą, o vidaus tvarkos taisykles pažeidė septynis kartus. Be to, jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamumą, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Jo emocinis fonas ramus, psichologinių problemų, suicidinių minčių neturi. R. L. skunde nesutinka ir su jam nustatytu kriminogeniniu veiksniu – gyvenimo stilius ir draugai. Šiuo metu jis renkasi socialias vertybines nuostatas, neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina neigiamai, siekia nuo jų atsiriboti, diskriminacinių nuostatų neturi. Teismas taip pat turėtų atsižvelgti į nuteistųjų kalinimo sąlygas, Europos Sąjungos komitetų rekomendacijas kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specialią alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje, padedančią nusikalstamas veikas padariusiems asmenims grįžti į visuomenę. Be to, nuteistojo teigimu, lygtinis paleidimas yra taikomas ir tiems nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę už sunkesnių nusikaltimų padarymą nei jis. Todėl apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir subjektyvi, nutartyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, yra spėjamojo pobūdžio.Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas neabejotinai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, kas analizuojamu atveju nėra nustatyta.2016 m. spalio 5 d. atlikus R. L. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 27 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau vien šios aplinkybės nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Be žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią jo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, kadangi yra atlikęs daugiau nei tris ketvirtadalius paskirtos bausmės, bausmę atlikinėja lengvosios grupės sąlygomis, dirba, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nepakanka. Akivaizdžių R. L. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli R. L. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – emocinė gerovė (sunkumai reiškiant emocijas), gyvenimo stilius ir draugai, kas neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis teigia, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant vien tik jo praeitį (ypač gyvenimo stilius ir draugai), tačiau, šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad būtent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, leidžia konstatuoti pakankamą ar nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, jog R. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 9, 11 punktai). Šį nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, tačiau šią aplinkybę, vadovaujantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pats R. L. neigia, teigdamas, kad alkoholį jis vartodavo retai ir saikingai. Nors bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo faktų fiksuota nebuvo, tačiau vien iš to negalima spręsti, jog nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. R. L. nedalyvavo Anoniminių alkoholikų grupės veikloje, jokiose kitose programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, taip pat nedalyvavo, todėl toks nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą bei galimas to pasekmes, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos, atsikratyti šio neigiamai jo elgesį veikiančio įpročio nesiekia, jokių veiksmų šia linkme, būdamas pataisos namuose, nesiima, socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, nelanko. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose R. L. nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, kadangi tokių veiksmų atlikimas pataisos namuose yra griežtai draudžiamas, legaliai įsigyti alkoholio neįmanoma, todėl teigti, jog vien tik baustumų už alkoholio vartojimą pataisos namuose nebuvimas patvirtina nuteistojo problemų dėl alkoholio vartojimo nebuvimą, teisinio pagrindo nėra. Nors alkoholio vartojimas, kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys, Socialinio tyrimo išvadoje nenurodomas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši problema vis dar išlieka aktuali, nes labai sunkų, smurtinį nusikaltimą, jau minėta, nuteistasis padarė būdamas neblaivus. 2011 m. liepos 25 d. R. L. buvo sulaikytas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau narkotikų vartojimą laisvėje nuteistasis neigia. Programose, susijusiose su psichiką veikiančiomis medžiagomis, jis taip pat nedalyvavo.Socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų ir apie tai, kaip R. L. koreguoja savo smurtinio elgesio protrūkius. Socialinės reabilitacijos programose, susijusiose su smurtinio elgesio prevencija, jis nedalyvavo. Vien tai, jog pokalbio su Psichologinės tarnybos specialistu metu nuteistojo emocinis fonas yra ramus, suicidinių minčių ar ketinimų jis neišsako, autodestrukcijos atvejų pataisos namuose nefiksuota, neleidžia aukštesniajam teismui daryti patikimos išvados, jog konfliktinėse situacijose R. L. taip pat išliks ramus ir sugebės įvairias problemas spręsti konstruktyviais, apgalvotais būdais, o ne impulsyviu, brutaliu smurtu. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertinamas ir R. L. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis režimo reikalavimus buvo pažeidęs septynis kartus, tačiau drausminės nuobaudos jam skirtos keturis kartus (tris kartus pataisos namuose ir vieną kartą tardymo izoliatoriuje), kitus kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinė drausminė nuobauda dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo gauta 2013 m. birželio 14 d. ir panaikinta prieš terminą 2013 m. gruodžio 30 d. Taigi, R. L. elgesio korekcijos teigiami pokyčiai stebimi nuo šio laiko, kas, atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2003 m. sausio 24 d., aukštesniajam teismui vis tik leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos. R. L. daugiau nei dešimt metų nesistengė mažinti savo pakartotinio nusikalstamumo rizikos, todėl nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, ar ir šiuo metu R. L., išėjęs į laisvę, sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo 28 iki 27. Toks nuteistajam konstatuojamo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas - vos vienu balu, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes, vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius, bei menkas R. L. pastangas jų eliminavimui, nagrinėjamu atveju nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis bausmę lengvosios grupės sąlygomis atlieka visai neseniai, tik nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. Anksčiau, bausmės atlikimo metu, R. L. taip pat yra buvęs perkeltas į lengvąją grupę, tačiau 2011 m. gruodžio 19 d. dėl netinkamo jo elgesio nuspręsta nuteistąjį vėl grąžinti į paprastąją grupę. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgesnį laiką R. L. nepavyksta. Tai, jog nuteistasis šiuo metu dirba, renkasi pozityvius laisvalaikio leidimo būdus, bendrauja su artimaisiais, puoselėja ilgalaikius socialius ateities planus, nėra kuo nors ypatingos aplinkybės, lemiančios besąlyginį lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad jo nurodomos Europos Sąjungos rekomendacijos dėl kalinimo sąlygų gerinimo, kalinimo įstaigų perpildymo ir kt. šiuo atveju nėra aktualios, nes lygtinį paleidimą sąlygoja visai kiti kriterijai, įtvirtinti BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kurie šiuo atveju nėra pažeisti. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti BVK 164 straipsnio bei 360 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo.Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir dvidešimt vienas pataisos namuose nuteistajam skirtas paskatinimas už gerą elgesį, sąžiningą darbą. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje R. L. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.