Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu nagrinėjamos bylos atnaujinimo proceso stadijoje, nepagrįstai sprendė apie egzistuojančias prielaidas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal kitoje civilinėje byloje išduotą vykdomąjį dokumentą, savo išvadų dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiškai nemotyvavo ir neargumentavo. Dėl to skundžiama nutartis nei teisėta, nei pagrįsta.

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkinami asmens, inicijavusio teisminį ginčą, reikalavimai. Įgyvendinant šį principą proceso atnaujinimo atveju, tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti būtent toje byloje priimto ir jau įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties, kurį per proceso atnaujinimo institutą siekiama pakeisti arba panaikinti, vykdymą (CPK 372 str. 2 d.). Taip pat teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis ir laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo procesinio sprendimo byloje, kurioje inicijuotas proceso atnaujinimas, įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti visiškai nebeįmanomu (CPK 144 str. 1 d.). Taigi pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, pareiškėjas turi subjektinę teisę kartu pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi CPK 144 str. 3 d. nuostata, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, inter alia reiškia teismo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu.

Sprendžiant dėl priešingos ginčo šalies (suinteresuoto asmens S. O.) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra teismo proceso būtent toje, o ne kurioje kitoje byloje pratęsimas. Be to, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės gali būti parenkamos tik iš CPK 145 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, kuriame procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą nors ir yra numatyta (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausiai įtvirtina teismo sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Tai reiškia, kad teismas įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymą gali sustabdyti ne kiekvienoje byloje, o tik išimtinais atvejais, jeigu kyla reali pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai nebeįmanomas, ir jeigu tokiu sustabdymu nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Viena iš tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybių jau buvo šioje nutartyje aptarta, t.y. kuomet yra sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas ir teismas pripažįsta reikalingu sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą (CPK 372 str. 2 d.), kuris kartu reiškia ir išieškojimo vykdymo pagal šioje byloje išduotą vykdomąjį raštą sustabdymą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Išieškojimas vykdant teismo sprendimą taip pat gali būti sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl teismo antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.), kai nagrinėjamas klausimas dėl varžytinių akto patvirtinimo (CPK 725 str.), taip pat sustabdyti vykdymą gali kasacinis teismas, nagrinėjantis kasacinį skundą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties (CPK 363 str.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625 str. - 628 str. nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių, o ne teismo kompetencijai.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens S. O. prašymą sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal kitoje civilinėje byloje išduotą vykdomąjį raštą (Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-479-614/2008) ir remdamasis vieninteliu suinteresuoto asmens prašymo argumentu, esą abejose civilinėse bylose sutampa ginčo objektas – automobilis Mitsubishi L200 2,5 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaisydamas įstatymų leidėjo valia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjančiam teismui suteiktos diskrecijos teisės stabdyti tik to sprendimo ar nutarties vykdymą, kurio atnaujinimo klausimą jis sprendžia (CPK 372 str. 2 d.), kas šioje byloje buvo padaryta anksčiau (b.l.28-29), nepagrįstai sustabdė išieškojimo procesą kito teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, jokiais motyvais bei teisiniais argumentais nepagrįsdamas tokio savo sprendimo. Todėl toks apeliantės skundo argumentas iš esmės pripažintinas teisingu. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad nepaisant nagrinėjamos civilinės bylos vienokios ar kitokios procesinės baigties, jokie joje priimti sprendimai (nei palankūs apeliantei, nei palankūs suinteresuotiems asmenims) patys savaime negali įtakoti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-479-614/2008 priimto, įsiteisėjusio, taigi privalomai vykdytino teismo sprendimo. Kitoks traktavimas akivaizdžiai prieštarautų CPK 18 str., 281 str. prasmei ir esmei. Taigi išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdymo sustabdymas šiomis faktinėmis aplinkybėmis prieštarauja sprendimo vykdymo sustabdymo instituto paskirčiai, pažeidžia toje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus,

Kitas atskirojo skundo argumentas, kad klausimas pagal S. O. prašymą išnagrinėtas apeliantei nepranešus, pats savaime neįtakoja skundžiamos nutarties neteisėtumo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 148 str. 1 d. numatytas pranešimas priešingą teisinį suinteresuotumą turinčiam bylos dalyviui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atlieka tik šalies informavimo apie teismo atliekamus procesinius veiksmus funkciją, jis nereiškia kvietimo į posėdį, vyksiantį rašytinio proceso tvarka, kuriame šalys įstatymų leidėjo valia nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.). Šiuo pranešimu siekiama suteikti visiems asmenims lygią galimybę pasinaudoti teise apskųsti teismo nutartį, taip pat prašyti teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Nagrinėjamu atveju apeliantei buvo suteikta reali galimybė pareikšti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, t.y. sudarytos visos procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise bei pateikti visus argumentus ir įrodymus, kurie, jos manymu, yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl CPK 148 str. 1 d. pažeidimas pripažintinas formaliu.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju stabdyti išieškojimo vykdymo procesą kitoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas teisinių prielaidų neturėjo, todėl išieškojimo vykdymą pagal Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-479-614/08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1251-78/05 sustabdė nepagrįstai. Skundžiama nutartis panaikintina dėl netinkamo proceso įstatymo nuostatų aiškinimo bei taikymo, išsprendžiant kausimą iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).

Iš suinteresuoto asmens S. O. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 11,60 Lt (b.l. 49) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį, kuria sustabdytas išieškojimo vykdymas pagal Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-479-614/08 išduotą vykdomąjį raštą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, panaikinti ir S. O. prašymą atmesti.

Priteisti iš S. O. 11 (vienuolika) litų ir 60 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.