Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970-10-23 Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2015-05-15 apie 23 val. Kaune vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, nepasirinko tokio greičio, kad bet kurio metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, įvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešais tiesiai važiavusį automobilį ,,Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą G. R., dėl ko automobilio keleivei S. K. padarė sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-05-15 apie 23 val. automobiliu Renault Espace važiavo nuo (duomenys neskelbtini), kur buvo leidžiamas greitis „30“. Jis važiavo 50 km/h greičiu, pirmoje eismo juostoje stovėjo automobilis, todėl norėdamas jį aplenkti, suktelėjo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu Alfa Romeo, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta pastarojo automobilio keleivės S. K. sveikata bei sugadintos abi transporto priemonės. Eismo įvykis įvyko dėl jo veiksmų, nes jis kirto ištisinę liniją tarp priešpriešinių eismo juostų. Nukentėjusiosios atsiprašyti anksčiau neturėjo galimybės, kadangi ši atsisakė su juo bendrauti. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi, viešai atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusiajai žalą atlygino draudimas, advokato išlaidas 300 Eur galintis atlyginti. Šiuo metu nedirba, nes prarado darbą, atimta teisė vairuoti. Gauna 100 Eur invalidumo pašalpą, iš kurios atskaičiuojamos skolos. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.). N. S. K., civilinio atsakovo atstovas apklausti dėl civilinio ieškinio.

N. S. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį jai atlygino draudimo bendrovė. Pretenzijų kaltinamajam dėl žalos atlyginimo neturi, prašo priteisti iš kaltinamojo 300 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Civilinio atsakovo atstovas G. T. nurodė, kad draudimo išmokos nukentėjusiajai yra išmokėtos, išmokėta 1917,88 Eur neturtinės ir 228,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinį ieškinį draudimo bendrovė atlygino pilnai. Mano, kad bylą reikia užbaigti taikiai. Nurodė, kad jis pats bendravo su kaltinamuoju, kuris kaltu prisipažino, pergyveno, matė jo nuoširdumą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. P. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė: 2015-05-15, apie 23 val. važiavo automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip keleivė, (duomenys neskelbtini), vairavo G. R., ji sėdėjo gale už jo. Važiavo į kalną nuo Šv. Gertrūdos gatvės link Žaliakalnio, antra eismo juosta. Buvo tamsus paros metas, gatvė buvo apšviesta, nelijo, kelio danga asfaltas buvo sausa. S. K. buvo prisisegusi saugos diržu. Kokiu greičiu važiavo G. R. pasakyti negali. Staiga pastebėjo, kad nuo kalno, priešinga kryptimi važiavęs automobilis važiuoja į juos, iš savo važiavimo krypties eismo juostos, kirsdamas ištisinę važiavimo kryptis skiriančią juostą, ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. G. R., norėdamas išvengti eismo įvykio, iš antros eismo juostos suko į pirmą, tačiau išvengti eismo įvykio nepavyko, „Renault“ automobilis priekine dalimi atsitrenkė į „Alfa Romeo“, kuriuo važiavo ji, kairės pusės priekinį sparną, ratą. Eismo įvyko metu ji buvo sužalota, greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo pristatyta į LSMUL Kauno Klinikas, kur jai diagnozuotas veido sumušimas ir dešinės rankos lūžis. Gydymą tęsė ambulatoriškai Dainavos poliklinikoje. Patyrė fizinės, turtinės ir neturtinės žalos. Po eismo įvykio, atvykę į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai ir apžiūrėję eismo įvykio kaltininko automobilį pastebėjo, kad nuo kaltininko sklinda alkoholio kvapas, jo transporto priemonėje mėtėsi tušti buteliai nuo alaus, tikėtina, kad eismo įvykio kaltininkas gali būti neblaivus. Jos nuomone eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio „Renault“ vairuotojas buvo neblaivus, nes gatvė buvo apšviesta, matomumas geras, kelio danga neslidi, gatvė buvo tuščia, buvo tik du automobiliai (b. l. 53-55);

- liudytojas G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-15 apie 23 val. važiavo Kaune, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. S. prospektu, kilo į kalną nuo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta. Kartu važiavo keleivė – S. K., kuri sėdėjo gale už jo, K. Ž., kuri sėdėjo priekyje greta jo, R. G., kuris sėdėjo gale už K. Ž.. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, giedra, asfaltas sausas. Gatvė apšviesta, matomumas buvo geras. Tuo metu jam iš priekio, priešinga eismo juosta, priešinga kryptimi – nuo kalno, t. y. nuo Žaliakalnio link Šv. Gertrūdos gatvės važiavo automobilis „Renault Espace“, kuris staiga kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą, išvažiavo prieš eismą, pradėjo važiuoti į jo važiavimo krypties eismo juostą ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Bandydamas išvengti susidūrimo, suko vairą į dešinę ir traukėsi dešinėn, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, viskas įvyko staiga. Eismo įvykio metu buvo sužalota keleivė S. K.. Jis eismo įvykio metu sužalotas nebuvo (b. l. 48-49);

- liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-15, apie 23 val. važiavo automobiliu „Alfa Romeo“ kaip keleivis, (duomenys neskelbtini), vairavo G. R., jis sėdėjo gale už keleivio, dešinėje pusėje. Važiavo į kalną nuo Šv. Gertrūdos gatvės link Žaliakalnio, antra eismo juosta. Buvo tamsus paros metas, gatvė buvo apšviesta, kelio danga asfaltas buvo sausa, matomumas geras. Kokiu greičiu važiavo G. R. tiksliai pasakyti negali, apie 50 km/h greičiu. Staiga jis pastebėjo, kad nuo kalno važiavęs automobilis iš savo važiavimo krypties eismo juostos, kirsdamas dvigubą ištisinę važiavimo kryptis skiriančią juostą, išvažiuoja į priešingą eismo juostą, į jų važiavimo krypties eismo juostą. G. R., norėdamas išvengti eismo įvykio, iš antros eismo juostos suko į pirmą, į dešinę, tačiau išvengti eismo įvykio nepavyko, nes viskas įvyko staiga, netikėtai. „Renault“ automobilis priekine dalimi atsitrenkė į „Alfa Romeo“ kairės pusės priekinį sparną, ratą. Eismo įvyko metu jis sužalotas nebuvo, medikų pagalbos jam nereikėjo. Jis pats pirmas priėjo prie eismo įvykio kaltininko automobilio, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, matė automobilio salone plastikinius butelius (b. l. 59-60);

- liudytoja K. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-15 apie 23 val. važiavo Kaune, automobiliu „Alfa Romeo“, vairavo G. R.. (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta. Ji sėdėjo priekyje greta vairuotojo. Kartu važiavo keleivė – S. K., kuri sėdėjo gale už vairuotojo, R. G. sėdėjo gale už jos. Kokiu greičiu G. R. važiavo ji pasakyti negali, bet negreitai. Buvo tamsus paros metas, giedra, asfaltas sausas. Gatvė apšviesta, matomumas buvo geras. Tuo metu jiems iš priekio, priešinga kryptimi, nuo kalno, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo automobilis „Renault Espace“, kuris staiga kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą, išvažiavo prieš eismą, pradėjo važiuoti į jų važiavimo krypties eismo juostą ir atsitrenkė į „Alfa Romeo“ automobilį. G. R. bandė išvengti susidūrimo, suko vairą į dešinę į pirmą eismo juostą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Eismo įvykio metu buvo sužalota keleivė S. K.. Ji eismo įvykio metu sužalota nebuvo (b. l. 62-63);

- kelių eismo įvykio vietos apžiūros schemoje, užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-05-15 apie 23 val. (duomenys neskelbtini), automobilių „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 13-14);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. K. padarytas dešinės plaštakos V delnikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 39-40, 42-43);

- „Drager“ alkotesterio parodymais G. R. eismo įvykio metu buvo blaivus (b. l. 30);

- Iš LSMUL Kauno klinikų rašto matyti, kad E. P. Skubios pagalbos skyriuje 2015-05-15 kraujas etilo alkoholio koncentracijai nustatyti nebuvo tirtas (b. l. 36);

- Iš LSMUL Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos rašto matyti, kad E. P. buvo pristatytas į LSMUL KK Skubios pagalbos skyrių 2015-05-16. Policijos siuntimo tirti alkoholio koncentraciją kraujyje nebuvo. Nesant požymiams, pagal kuriuos galima būtų įtarti, kad pacientas buvo neblaivus, LSMUL KK Skubios pagalbos skyriuje E. P. kraujas etilo alkoholio koncentracijai nustatyti nebuvo tirtas (b. l. 116-117).

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, eismo įvykio vietos schema, specialistų išvados ir kt.) patvirtina, kad kaltinamasis E. P. vairuodamas automobilį, pažeidė KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios S. K. sveikata. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog važiuojant automobiliu Renault Espace nuo (duomenys neskelbtini) pamatęs jo važiuojamojoje eismo juostoje stovintį automobilį ir norėdamas jį aplenkti, suktelėjo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu Alfa Romeo. Liudytojas G. R., vairavęs automobilį Alfa Romeo, parodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) antrąja eismo juosta, iš priešpriešos važiavęs automobilis Renault Espace staiga išvažiavo prieš eismą, susidūrimo išvengti nepavyko. Šias aplinkybes patvirtino ir su G. R. važiavę keleivei. Esamoje situacijoje kaltinamasis E. P., būdamas eismo dalyvis ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs transporto priemonės įvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešais tiesiai važiavusį automobilį Alfa Romeo. Visi šio eismo dalyviai patvirtino, kad tuo metu oro sąlygos buvo geros, asfalto danga sausa, gatvė apšviesta, matomumas geras. Be to, iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad kelias yra žymėtas ištisine juosta, kuri draudžia išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, o tuo pačiu ir vykdyti lenkimo manevrą (b. l. 13). Taigi vairuotojas, pamatęs kliūtį, privalėjo sulėtinti greitį, arba sustoti, kad praleisti iš priekio atvažiuojantį automobilį. Kaltinamasis to nepadarė, teigdamas, jog buvo nepakankamai atidus, kirto ištisinę liniją tarp priešpriešinių eismo juostų. Kaltinamasis neneigia, kad pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu kilti eismo įvykiui buvo jo veiksmai. Akivaizdu, kad nesilaikymas Kelių eismo taisyklių 127 punkte įtvirtinto reikalavimo buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios S. K. sveikata. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų vairavęs neblaivus. Nors tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas R. G. nurodė, kad po eismo įvykio nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, tačiau ši aplinkybė nėra niekuo paremta. Apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas medicininės apžiūros metu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56-2000), Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641), tačiau šiuo atveju kaltinamojo E. P. blaivumas iš karto po įvykio tiriamas nebuvo, be to iš LSMUL Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos rašto matyti, kad E. P. kraujas etilo alkoholio koncentracijai nustatyti nebuvo tirtas, kadangi nebuvo požymių, pagal kuriuos galima būtų įtarti, kad pacientas buvo neblaivus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis teisme paaiškino, jog jis viršijo greitį, tai rodo, jog jis buvo pakankamai neatidus, prieš ženklais ribojantį greitį, pamatęs kliūtį jokių veiksmų prilėtinti greitį nesiėmė, net esant tamsiam paros metui. E. P. neatsargios formos kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

E. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas V. M. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato (b. l. 148).

Prokurorė baigiamosiose kalbose prašė teismą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nukentėjusioji prašė prašymą dėl laidavimo atmesti, nes laiduotoja neįrodė, kad ji gali teigiamai paveikti kaltinamąjį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog E. P. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 str.). Nagrinėjant bylą buvo gautas jo sugyventinės V. M. prašymas perduoti E. P. jos atsakomybei pagal laidavimą. L. V. M. nurodė, kad ji kartu su kaltinamuoju gyvena tris metus, augina vaikus, veda bendrą ūkį, gerai pažįsta kaltinamąjį, bendrauja su juo, prašo jo atsakingiau vairuoti. Taip pat ji nurodė, kad žino apie kaltinamojo padarytą veiką, kad šiuo metu yra netekęs teisės vairuoti, ji neigiamai tai vertina, žino, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, imsis priemonių, kad E. P. daugiau nepadarytų jokių teisės pažeidimų. Ji pati neteista, dirbanti, šiuo metu vaiko auginimo atostogose, yra įsitikinusi, jog darys E. P. teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų. Vertinant laiduotojos V. M. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė, augina su kaltinamuoju bendrus mažamečius vaikus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja. Ji darbdavio charakterizuojama kaip profesionali darbuotoja, pasižyminti kruopštumu ir pareigingumu, sugeba operatyviai priimti sprendimus bei vykdyti nurodymus, nekonfliktiška bei taktiška, sutaria su kolektyvu, pasižymi sąžiningumu ir gebėjimu operatyviai spręsti iškilusias problemas. V. M. neteista. Iš jos parodymų teismui matyti, kad ji pasirengusi padėti sugyventiniui E. P.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, teigiamai charakterizuojamas asmuo, iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus.

Taigi, šių aplinkybių pagrindu akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kriterijų E. P. atitinka.

Tačiau teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms: t. y. jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju teismas laiko nustatytomis sąlygas, kad kaltinamasis E. P. nusikalto pirmą kartą (laikomas neteistu) (b. l. 72), kad šia nusikalstama veika turtinė žala atlyginta (ją atlygino civilinis atsakovas) (b. l. 136, 137, 138), nukentėjusioji pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi, bei, kad kaltinamasis E. P. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ką teismas pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tačiau, teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas ateityje nepažeis įstatymo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvertina aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, taip pat elgesį praeityje.

Bylos medžiaga nustatyta, kad E. P. turėdamas didelę vairavimo patirtį (b. l. 70), esant geram matomumui ir neslidžiai kelio dangai (ką teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltinamasis, byloje patvirtino nukentėjusioji bei liudytojai), pažeidė KET 127 punkto reikalavimą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su tiesiai važiavusiu automobiliu „Alfa Romeo“, dėl ko buvo apgadintas minėtas automobilis ir nesunkiai sutrikdyta jo keleivės sveikata. Esant tokioms aplinkybėms E. P. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus.

Taip pat teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o nulemta kaltinamojo elgesio. Kaltinamasis veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą dėl pakankamai šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, ankščiau daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, taip pat ir už itin šiurkščius – jam net penkis kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą girtam, taip pat už vairavimą neturint teisės vairuoti. Po nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis taip pat teigiamų išvadų dėl savo neatsakingo požiūrio, nedarė, buvo nubaustas už itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – vairavimą, kai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 73-87), kas rodo, kad kaltinamasis yra linkęs piktnaudžiauti jam vis suteikiama specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį praeityje minimizavo, nurodydamas, kad buvo baudžiamas už nereikšmingus pažeidimus. Kaltinamojo neatsakingas požiūris į nustatytas, visuotinai priimtas saugaus eismo taisykles, lėmė, kad jo elgesys sunkėja, ir nors šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus, tačiau dėl jo padaryto šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo nukentėjo žmogus, nesunkiai buvo sutrikdyta automobilio keleivės sveikata. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo elgesį praeityje, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nepažeidinės įstatymų.

Kadangi nėra nustatyta viena iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų laidavimo taikymui, laidavimas E. P. atžvilgiu netaikytinas.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad E. P. nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma, yra neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 90-21), registruotas darbo biržoje, ieško darbo, turi neįgalumą. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą E. P. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 str. 3 d. 5 p.).

Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad E. P. nusikalto naudodamasis jam suteikta specialiąja teise, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo jis buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones maksimaliam 36 mėnesių laikotarpiui nuo 2015-08-05 iki 2018-08-04. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykį sukėlė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, neteistas. Vertinant aukščiau paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jam jau atimta teisė vairuoti transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise jam neskirtina (BK 67 str.).

Kardomoji priemonė nepaskirta, kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

N. S. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 729 Eur turtinės ir 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur advokato išlaidoms apmokėti (b. l. 119-122, 123, 124). Bylos duomenys patvirtina, kad civilinis atsakovas AB ,, (duomenys neskelbtini)“ atlygino nukentėjusiajai 1917,88 Eur neturtinę ir 228,76 Eur turtinę žalą (b. l. 136, 137, 138). N. S. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pretenzijų dėl žalos atlyginimo niekam nereiškia, prašė priteisti 300 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Kadangi nukentėjusiajai žala atlyginta, nukentėjusioji pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos neturi, civilinis procesas dėl 2029 Eur žalos priteisimo iš E. P. nutrauktinas (BPK 107 str.).

Nukentėjusioji prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 300 Eur. Atsižvelgiant į civilinio ieškinio pareiškimo surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismui išėjus priimti nuosprendį, teisme gautas V. M. pateiktas raštas bei mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad 300 eurų už advokato paslaugas nukentėjusiajai S. K., kaltinamasis E. P., atlygino 2016-03-13, todėl prašymas priteisti bylinėjimo išlaidas atmestinas.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (376,6 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti E. P. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomosios priemonės neskirti.

Civilinio ieškinio teiseną dėl S. K. padarytos žalos atlyginimo ir 2029 Eur priteisimo iš E. P. nutraukti.

N. S. K. prašymą priteisti iš E. P. 300 Eur atstovavimo išlaidoms apmokėti atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.