Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ atstovams šios bendrovės direktoriui Jonui Viesului ir advokatui Jonui Butkui,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajam inspektoriui juriskonsultui Dariui Binkiui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ atstovui advokatui Andriui Juoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ilokas“ ir SIA ADM Baltics Tranzit dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ferogama“ (toliau – ir Pareiškėja), atstovaujama advokato Jono Butkaus, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovų Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2018 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1A-276 ir Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 18KP-08-343 dalyje dėl pareiškėjos solidarios prievolės – (duomenys neskelbtini) Eur muito mokesčio, (duomenys neskelbtini) Eur PVM, (duomenys neskelbtini) Eur muito mokesčio delspinigių, (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigių ir (duomenys neskelbtini) Eur baudos.

2. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. liepos 18 d. Muitinės departamentas sprendimu Nr. 1A-276 atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 18KP-08-343, kuriuo už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą buvo priskirta mokestinė prievolė muitinei solidariems skolininkams – pareiškėjai ir uždarajai akcinei bendrovei „Ilokas“ (toliau – UAB „Ilokas“).

2.2. Su Vilniaus TM ir Muitinės departamento sprendimais nesutinka.

2.2.1. Nurodo, jog 2016 m. sausio 13 d. Vaidotų geležinkelio poste įformino dvi tranzito procedūras – MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016 m. sausio 13 d.), deklaruotos prekės – darbinės pirštinės (955 pakuotės, brutto svoris 15216 kg, KN 6116, sąskaita Nr. IN1182 2015 m. spalio 20 d.), gavėjas – Stella LLC, adresas Kronshtadskaja str. H11, Saint-Petersburg, Rusija, paskirties muitinės įstaiga – Latvijos muitinės Zilupės MKP postas (LV000723); ir MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6B4 (2016 m. sausio 13 d.), deklaruotos prekės – darbinės pirštinės (448 pakuotės, bruto svoris 8653 kg, KN 6116, sąskaita Nr. JX-1506 2015 m. spalio 8 d.), gavėjas – SIA ADM Baltics Tranzit, adresas Maskavas iela 455A, Riga, Latvija, paskirties muitinės įstaiga – Latvijos muitinės Škirotavos MKP postas (LV000207).

2.2.2. Prekes pagal nurodytas tranzito deklaracijas pareiškėja ekspeditoriaus UAB „Niktransa“ nurodymu 2016 m. sausio 13 d. pakrovė į vežėjo UAB „Ilokas“ transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir visam bendram dviejose tranzito deklaracijose deklaruotam prekių kiekiui – 1403 pakuotėms, bruto svoris 23869 kg – išrašė CMR važtaraštį Nr. IL 1312179. Transporto priemonė buvo užplombuota muitinės plombomis Nr. 1773909 ir 1773910.

2.2.3. Muitinė nustatė, kad visos prekės, sveriančios 23869 kg, buvo atvežtos į SIA ADM Baltics Tranzit Rygoje. 2016 m. sausio 14 d., prekėms esant Rygoje, Latvijos įmonė SIA „Translite“ ekspeditoriui UAB „Niktransa“ davė nurodymą CMR važtaraštį IL1212179 pataisyti pagal tranzito deklaracijų duomenis. Pareiškėja, gavusi šį nurodymą, išrašė du CMR važtaraščius vienodu numeriu IL1312179 pagal tranzito deklaracijoje nurodytus kiekius.

2.2.4. Muitinės plombos buvo nuimtos Rygoje SIA ADM Baltics Tranzit buveinėje ir iš šios vietos vežėjas išvežė tik 8653 kg krovinio į Latvijos Škirotavas MKO (LV000207). Tačiau nežiūrint į tai, kad Latvijos valstybinė pajamų tarnyba neprisiima atsakomybės dėl atsiradusios skolos muitinei įregistravimo, esminiai veiksmai, lėmę skolos muitinei atsiradimą, buvo padaryti Latvijoje, tai padarę asmenys yra žinomi ir dėl to Latvijoje atliekamas tyrimas.

2.3. Vilniaus TM sprendime nurodoma, jog procedūra pagal MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6B4 buvo užbaigta 2016 m. sausio 19 d., prekės atvyko neplombuotoje transporto priemonėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentų, patvirtinančių šį faktą, dokumentų įrodančių, kad tranzitas užbaigtas su pažeidimais, dokumentų, kokias sankcijas taikė Latvijos muitinė vežėjui, atgabenusiam prekes neplombuotoje transporto priemonėje, kai išvykimo muitinės pareigūnas užplombavo transporto priemonę, nėra pateikta. Muitinė teigia, kad Bendrijos procedūra buvo užbaigta neteisėtai (per klaidą) ne deklaruotoje paskirties muitinės įstaigoje – Zilupės MKP poste (LV000723), o Latvijos muitinės Rezeknes 2 MKP poste (LV000742), tačiau nepateikiama, kada, nors ir neteisėtai, ji buvo užbaigta, arba tendencingai nutylima.

2.3.1. Taip pat Vilniaus TM sprendime teigiama, kad 2016 m. lapkričio 3 d. buvo gautas Latvijos muitinės atsakymas, kuriame patvirtinta, kad prekės pagal MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6B4 atvyko plombuotoje transporto priemonėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo pateiktos Latvijos muitinės Škirotavos MKP postui (LV000207). Kartu su atsakymu buvo pateikti Latvijos muitinėje minėtoms prekėms įforminti muitinės dokumentai (prekių laikinojo saugojimo deklaracija Nr. 16014LV000207PUD00059 ir, užbaigus prekių laikinąjį saugojimą, tranzito deklaracija Nr. 16LV00020710395047).

2.3.2. Apie prekes, deklaruotas pagal MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6D0, esą, neteisėtai vežtas ne deklaruotoje paskirties muitinės įstaigoje – Zilupės MKP poste (LV000723), o Latvijos muitinės Rezeknes 2 MKP poste (LV000742), jų dabartinį statusą, kokie muitinės sankcionuoti veiksmai ar procedūros buvo įformintos, ar prekės sulaikytos, ar neteisėtai išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos, neinformuojama arba tendencingai nutylima.

2.4. Todėl pareiškėja teigia, kad surinktų įrodymų pakanka daryti išvadai, kad yra įrodyta faktinė aplinkybė, jog skolos muitinei atsiradimą nulėmė Latvijoje atlikti veiksmai. Latvijos muitinės tarpininkai bei muitinės pareigūnai negalėjo nežinoti, kad UAB „Ilokas“ atvežė ne tik 448 dėžes su prekėmis, bet ir 955 dėžes, kurios iš transporto priemonės turėjo būti iškrautos Latvijoje arba sumokant mokesčius, arba jos buvo sulaikytos dėl kontrabandinio įvežimo į Latviją. Atsakovai nesiaiškino su Latvijos valstybine pajamų tarnyba dėl prekių, negynė Lietuvos įmonių interesų ir galimai sudarė sąlygas Latvijos valstybinei pajamų tarnybai be teisėto pagrindo neskirti mokestinių prievolių Latvijos įmonėms.

Pareiškėja mano, kad, kadangi prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos Latvijos teritorijoje ir dėl to atsakingos Latvijos įmonės bei vežėjas, pareiškėja negali būti laikoma solidariu atsakovui muitinei.

Atsakovė Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Muitinės departamentas Vilniaus TM persiuntė Latvijos pajamų tarnybos raštą Nr. 27.20.1.-2/1054 (2016 m. birželio 29 d.), kuriuo informavo, kad Latvijoje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal devyniolika tranzito deklaracijų, tarp jų ir deklaraciją MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016 m. sausio 13 d). Rašte prašoma buvo inicijuoti tyrimą dėl skolos muitinei atsiradimo.

1.1.1. Atsakovė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad 2016 m. sausio 13 d., užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pareiškėjos sandėlyje pagal prekių laikinojo saugojimo deklaraciją MRN 15LTVG2000LS006CF7 (2015 m. gruodžio 30 d.), Vaidotų geležinkelio poste buvo įformintos Bendrijos tranzito procedūros pagal tranzito deklaracijas T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 (2016 m. sausio 13 d.), T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4 (2016 m. sausio 13 d.). Tranzito deklaracijoje T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 deklaruotos prekės - darbinės pirštinės (955 pakuotės, bruto svoris - 15216 kg, prekių kodas - 6116), sąskaita Nr.IN1182 (2015m. spalio 20 d.). Prekių siuntėjas ir procedūros vykdytojas – pareiškėja, prekių gavėjas - Stella LLC. Tranzito terminas – 2016 m. sausio 22 d. Paskirties įstaiga — Latvijos muitinės Zilupes MKP postas (LV000723). Antroje deklaracijoje Nr. T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4 deklaruotos prekės – darbinės pirštinės (448 pakuotės, bruto svoris - 8653 kg, w prekių kodas - 6116). Prekių siuntėjas ir procedūros vykdytojas – pareiškėja, gavėjas – SIA ADM Baltics Tranzit, tranzito terminas terminas – 2016 m. sausio 22 d. Paskirties įstaiga buvo nurodytas Latvijos muitinės Škirotavas MKP postas (LV000207). Pagal šias tranzito deklaracijas prekės buvo pakrautos į vieną transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užplombuotos muitinės plombomis Nr. 1773909 – 1773910. Bendram prekių gabenimui buvo išrašytas CMR važtaraštis Nr. IL1312179 ( 2016 m. sausio 13 d.). Bendrijos procedūra buvo užbaigta neteisėtai (per klaidą) ne deklaruotoje paskirties muitinėje įstaigoje – Zilupės MKP poste (LV000723), o Latvijos muitinės Rezeknes 2 MKP poste (LV000742).

1.1.2. Vilniaus TM, gavusi informaciją, kad Latvijoje tranzito procedūra buvo užbaigta per klaidą ir pradėjusi tyrimą, apie tai raštu informavo pareiškėją ir paprašė pateikti dokumentus, nurodytus tranzito procedūros įforminimo metu galiojusio 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 366 straipsnyje.

1.1.3. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 26 d. raštais patvirtino, kad pagal minėtas dvi tranzito deklaracijas prekės buvo pakrautos į vieną transporto priemonę, išrašytas CMR važtaraštis bendram prekių kiekiui, prekių iškrovimo vieta buvo nurodyta Maskavas iela 455 A, Riga, Latvija. Transporto priemonė buvo tinkamai užplombuota. Minėti dokumentai bei CMR važtaraštis buvo įforminti pagal krovinio ekspeditoriaus UAB „Niktransa“ nurodytą dokumentų formavimo instrukciją. Nurodo, jog išleidus krovinį UAB „Niktransa“ darbuotojo prašymu buvo išrašyti dar du CMR važtaraščiai vienodu numeriu NR. IL1312179 pagal tranzito deklaracijoje nurodytus prekių kiekius. Nauji važtaraščiai buvo persiųsti UAB „Niktransa“ elektroniniu paštu.

1.1.4. Vilniaus TM kreipėsi į prekių vežėją UAB „Ilokas“ prašydama pateikti visą turimą informaciją, susijusią su minėtu prekių gabenimu bei dokumentus, patvirtinančius, kad visos prekes pagal deklaraciją Nr. T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą. Prekių vežėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 20 d. raštais patvirtino procedūros vykdytojo nurodytas aplinkybes apie prekių pakrovimą ir tranzito dokumentacijos įforminimą bei nurodė, kad krovinys buvo gabenamas pagal 2016 m. gruodžio 1 d. pervežimo sutartį Nr. T61, užsakovas – SIA „Translite“. Krovinys 2016 m. sausio 14 d. buvo pristatytas sutartyje nurodytam gavėjui – SIA ADM Baltics Tranzit. Paaiškino, kad tą pačią dieną deklarantas, kuris tvarkė krovinio dokumentus, pateikė vairuotojui CMR važtaraštį Nr. 1312179, kuriame nurodytas krovinio kiekis buvo 448 dėžės, bruto svoris 8653 kg ir pareikalavo, kad vairuotojas uždėtų spaudą 16 ir 23 grafose, nes tai reikalinga dokumentų įforminimui. Vairuotojas spaudus uždėjo. Iškrovus prekės jam buvo grąžintas važtaraštis su gavėjo antspaudu 24 grafoje, tačiau jis neatkreipė dėmesio, kad važtaraštyje klaidingai nurodytas krovinio kiekis ir bruto svoris. Nurodė, kad pilną krovinio pristatymą į nurodytą užsakyme vietą Latvijoje ir tolimesnę krovinio kontrolę perėmė Latvijos muitinė.

1.1.5. Vilniaus TM Latvijos muitinei pateikė tyrimo užklausą TC20A, prašydama pateikti informaciją ar prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal minėtas tranzito deklaracijas buvo pateiktos muitiniam tikrinimui, ar jos atvyko plombuotoje transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), ar joms buvo įforminta muitinės procedūra arba laikinasis saugojimas, arba jos buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Latvijos muitinė 2016 m. lapkričio 3 d. pateikė atsakymą, kuriame patvirtinta, kad prekės, pagal deklaraciją Nr. T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4 atvyko plombuotoje transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) ir buvo pateiktos Latvijos muitinės Škirotavas MKP postui. Atsakyme pateikti buvo taip pat prekėms įforminti muitinės dokumentai, tame tarpe ir Latvijoje įforminta tranzito deklaracija. Latvijos muitinė informavo, kad tranzito deklaracijoje T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 uždėtas Latvijos muitinės Zilupės MKP posto antspaudas akivaizdžiai suklastotas, nes minimas postas neturi antspaudo Nr. 014.

1.1.6. Latvijos valstybinė pajamų tarnyba, esant nurodytai situacijai, neprisiėmė atsakomybės dėl atsiradusios skolos muitinei įregistravimo pagal minėtąją tranzito procedūrą ir prašė priimti sprendimą dėl mokestinės prievolės atsiradimo valstybę narę, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, t. y. Lietuvos Respubliką, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies c punktu, 87 straipsnio 2 dalimi, 215 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei jo Įgyvendinimo nuostatų 310 straipsnio 2 ir 8 dalimis. Dėl susidariusios skolos išieškojimo buvo informuota pareiškėja, krovinio vežėjas ir garantas.

1.1.7. Vilniaus TM kreipėsi į pervežimo sutartyje nurodytą vykdytoją – UAB „Arsema“, prašydama informuoti, kas apmokėjo už prekių gabenimo organizavimą (ekspedijavimą) bei dokumentus, patvirtinančius, kad ginčo prekės, deklaruotos tranzito procedūrai buvo pristatytos sutartyje nurodytam gavėjui – SIA ADM Baltics Tranzit. UAB „Arsema“ 2018 m. balandžio 10 d. raštu informavo, kad už krovinio pervežimą sumokėjo pervežimo užsakovas – SIA „Translite“. Pretenzijų dėl krovinio nepateikimo (praradimo) nebuvo gauta. Atsakyme pateikti buvo dokumentai, įrodantys, kad prekės, kurioms buvo įforminta tranzito deklaracija T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4 (darbinės pirštinės, 448 pakuotės, bruto svoris 8653 kg) buvo pateiktos Latvijos muitinės paskirties įstaigai. Dokumentų, patvirtinančių, kad prekės, deklaracijos tranzito procedūrai pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 buvo pristatytos į sutartyje nurodytą iškrovimo vietą, nebuvo pateikta.

1.1.8. Vilniaus TM kreipėsi taip pat į pervežimo sutartyje nurodytą užsakovą – SIA „Translite“, prašydama pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0, buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, arba fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. UAB „Translite“ atsakymo nepateikė.

1.1.9. Taigi Vilniaus TM, atlikusi išsamų tyrimą, padarė pagrįstą išvadą, kad vykdant Bendrijos tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0, muitinės prižiūrimos ne Bendrijos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos. Tuo pagrindu priimtas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjai ir vežėjui UAB „Ilokas“ kaip solidariems skolininkams buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Eur muito, (duomenys neskelbtini) Eur PVM, (duomenys neskelbtini) Eur muito delspinigių ir (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigių mokestinė prievolė, paskirta (duomenys neskelbtini) Eur bauda. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris 2018 m. liepos 18 d. sprendimu Vilniaus TM sprendimą patvirtino.

1.2. Ginčo atveju prekės (955 pakuotės darbinių pirštinių, bruto svoris – 15216 kg), kurios deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0, nebuvo pateiktos paskirties įstaigai, kaip to reikalauja Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio nuostatos, t. y. procedūros vykdytojas pareiškėja ir vežėjas UAB „Ilokas“, žinodami, kad prekės gabenamos, taikant Bendrijos tranzito procedūrą, neįvykdė prievolių, susijusių su šios procedūros taikymu.

1.2.1. Tranzito procedūros neužbaigimui turėjo įtakos pareiškėjos ir UAB „Ilokas“ neteisėtas CMR važtaraščio Nr. IL1312179 performinimas po prekių išleidimo tranzito procedūrai, kai buvo įforminti dar du CMR važtaraščiai tuo pačiu numeriu su skirtingais gabenamų prekių kiekiais, kas apsunkino prekių judėjimo kontrolę ir sudarė sąlygas galimai neteisėtiems veiksmams. Kadangi vykdant minėtą tranzito procedūrą muitinės prižiūrimos prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir tranzito procedūra nebuvo užbaigta, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms prekėms. Todėl pagrįstai buvo nustatyta, kad tranzito procedūros vykdytojo bei prekių vežėjo prievolių nevykdymas susijęs su neteisėtu prekių paėmimu iš muitinės priežiūros, nepabaigus tranzito procedūros.

1.2.2. Pareiškėjos nurodyti argumentai, jog mokestinė atsakomybė dėl neįvykdytos tranzito procedūros turėtų būti perkelta Latvijos įmonėms, dalyvavusioms prekių gabenimo procese, neturi teisinio pagrindo, nes būtent procedūros vykdytojas yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Pareiškėjos siekimas perkelti tranzito procedūros vykdytojo pareigas kitiems subjektams, net ir tuo atveju, jeigu jų kaltė būtų įrodyta, nepagrįstas teisės normų nuostatomis, nes minėti asmenys šios procedūros nevykdė ir neturėjo pareigos prekes pristatyti į muitinės paskirties įstaigą.

1.3. Muitinės departamentas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir Vilniaus TM surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad tas faktas, jog tranzitu gabenamos prekės nebuvo pateiktos paskirties įstaigai ir neišgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos, negali būti laikomas suderinamu su Bendrijos muitų teisės aktų reikalavimais ir jų nepažeidžiančiu. Vilniaus TM sutinka su Muitinės departamento nuomone, jog pati pareiškėja turėjo deramai įvertinti riziką, ar tapdamas tranzito procedūros vykdytoju, galės tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus muitinei, susijusius su vykdoma Bendrijos tranzito procedūra, t. y. ar nustatyta tvarka galės užtikrinti prekių ir atitinkamų dokumentų pateikimą paskirties muitinės įstaigai. O tai, kad kiti asmenys neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo prievoles, nepanaikina pareiškėjos atsakomybės dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo. Taigi, Vilniaus TM mano, kad ginčijamas Muitinės departamento sprendimas yra teisėtas, todėl tenkinto pareiškėjos skundą nėra pagrindo.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime nurodo, jog ginčijami sprendimai yra pagrįsti, pareiškėjos skundą prašo atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Pareiškėjos nuomone, kadangi muitinės plombos buvo nuimtos Latvijoje ir šioje šalyje dėl padarytos veikos atliekamas tyrimas, esminiai veiksmai, lėmę skolos muitinei atsiradimą, buvo padaryti šioje šalyje. Prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos Latvijos teritorijoje, todėl už skolos susidarymą atsakingos Latvijos įmonės kartu su vežėju, kuris neužtikrino, kad visos pakrautos prekės būtų pristatytos gavėjams. Atsakovas su šiuo teiginiu nesutinka ir nurodo, kad šiuo atveju prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Bylos medžiagoje nėra ir pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad tranzitu gabenta prekė buvo pateikta paskirties įstaigai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad muitinei pateiktos tranzito deklaracijos T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 ir CMR važtaraščio Nr. IL1312179 kopijos, kuriomis pareiškėja grindė tranzito procedūros užbaigimą, yra pažymėtos suklastotu Latvijos muitinės antspaudu. Išnagrinėjęs Bendrijos muitinės kodekso nuostatas bei Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) praktiką atsakovas daro išvadą, jog tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kurios atliekant jis nedalyvavo. Atsakovas pakartoja Vilniaus TM atsiliepime nurodytą argumentą, jog šiuo atveju pati pareiškėja turėjo deramai įvertinti riziką, ar, tapdama tranzito procedūros vykdytoja, galės įvykdyti įsipareigojimus muitinei, susijusius su vykdoma Bendrijos procedūra.

2. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių Latvijos įmones pripažinti skolininkėmis pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio nuostatas. Tačiau net jeigu jie būtų, kitų skolininkų nustatymas nepanaikintų pareiškėjos atsakomybės, kadangi būtent pareiškėja, kaip Bendrijos tranzito procedūrą vykdantis asmuo, buvo atsakinga už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nesilaikymo.

3. Nurodė, jog Bendrijos muitinės Kodekso 125 straipsnio 1 dalis nustato, kad skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu 1 dalyje nurodytos vietos nustatyti negalima, skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei. Ginčo atveju vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie neabejotinai leistų konstatuoti, kad skolos atsiradimą lėmę veiksmai buvo padaryti Latvijos Respublikoje, todėl šiuo atveju skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kur prekėms buvo įforminta tranzito procedūra, t. y. Vilniaus TM veiklos zona (T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 buvo pradėta Vilniaus TM Vaidotų geležinkelio poste). Todėl ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ilokas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad visas be išimties krovinys, pakrautas UAB „Ferogama“ muitinės sandėlyje ir apsaugotas išsiuntimo įstaigos uždėtomis plombomis, de facto (lot. faktiškai) buvo pristatytas įgaliotam gavėjui SIA „ADM Baltik Tranzit“ ir paskirties įstaigai (Latvijos Respublikos muitinei), kurie teisės norminių aktų buvo įgalioti ir nuėmė krovinį saugojusias išsiuntimo įstaigos uždėtas plombas bei visą krovinį iškrovė iš autotraukinio SIA „ADM Baltik Tranzit“ muitinės sandėlyje. Tai reiškia, kad UAB „Ilokas“, priešingai nei teigia atsakovai ir UAB „Ferogama“, tinkamai įvykdė Muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalies nuostatas – krovinį pristatė per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaiga ir užtikrino deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Teismui konstatavus faktinę aplinkybę, jog UAB „Ilokas“ de facto pristatė Krovinį ir nepažeidė Muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalies nuostatų, laikytina, kad visas be išimties krovinys perėjo paskirties įstaigos (Latvijos Respublikos muitinės) žinion. Tai suponuoja išvadą, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turėtų būti teismo panaikinti.

1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Ferogama“ atstovai šios bendrovės direktorius Jonas Viesulas ir advokatas Jonas Butkus prašė skundą tenkinti skunde nurodomais argumentais.

2. Teismo posėdyje atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis inspektorius juriskonsultas Darius Binkys prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ atstovas advokatas Andrius Juonys prašė skundžiamus sprendimus naikinti.

4. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Ilokas“ buvęs vairuotojas L. B. (L. B.) paaiškino faktines aplinkybes.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, liudytojo parodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje inter alia (lot. be kita ko) nustatyta:

1. Pareiškėja 2016 m. sausio 13 d. įformino dvi tranzito procedūras:

1.1.1. MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016 m. sausio 13 d.), deklaruotos prekės – darbinės pirštinės (955 pakuotės, bruto svoris 15216 kg, KN 6116, sąskaita Nr. IN1182 2015 m. spalio 20 d.), gavėjas – Stella LLC, adresas Kronshtadskaja str. H11, Saint-Petersburg, Rusija, paskirties muitinės įstaiga – Latvijos muitinės Zilupės MKP postas (LV000723); (2 t., b. l. 89–90).

1.1.2. MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6B4 (2016 m. sausio 13 d.), deklaruotos prekės – darbinės pirštinės (448 pakuotės, brutto svoris 8653 kg, KN 6116, sąskaita Nr. JX-1506 2015 m. spalio 8 d.), gavėjas – SIA ADM Baltics Tranzit, adresas Maskavas iela 455A, Riga, Latvija, paskirties muitinės įstaiga – Latvijos muitinės Škirotavos MKP postas (LV000207). (2 t., b. l. 91–92).

1.1.3. Prekės buvo pakrautos į vežėjo UAB „Ilokas“ transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visam bendram dviejose tranzito deklaracijose deklaruotam prekių kiekiui – 1403 pakuotėms, bruto svoris 23869 kg – išrašytas CMR važtaraštis Nr. IL 1312179 (2t., b. l 93). Transporto priemonė buvo užplombuota muitinės plombomis Nr. 1773909 ir 1773910.

1.2. Latvijos pajamų tarnyba 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 27.20.1.-2/1054 informavo Muitinės departamentą, kad Latvijoje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal devyniolika tranzito deklaracijų, tarp jų ir deklaraciją MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016 m. sausio 13 d). (2t., b. l. 58–59).

1.3. Atsakovė Vilniaus TM, atlikusi tyrimą, 2018 m. gegužės 22 d. informavo pareiškėją, kad ne Bendrijos prekės, gabentos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją MRN BAD T1 16LTVG200014DBE6D0, nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Tam įtakos turėjo pareiškėjos ir UAB „Ilokas“ neteisėtas CMR važtaraščio Nr. IL1312179 performinimas po prekių išleidimo tranzitui. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Bendrijos prekėms. Todėl Vilniaus TM konstatavo, kad, tranzito procedūros vykdytojo bei prekių vežėjo prievolių nevykdymas susijęs su neteisėtu prekių paėmimu iš muitinės priežiūros neužbaigus tranzito procedūros bei, kad atsirado importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai ir vežėjui, kaip solidariems skolininkams, buvo nustatyta mokestinė prievolė, kurios dydis – (duomenys neskelbtini) Eur muito, (duomenys neskelbtini) Eur PVM, (duomenys neskelbtini) Eur muitų delspinigių, (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigių. Be to, skolininkams buvo skirta (duomenys neskelbtini) Eur bauda. (1t., b. l. 6–13). Iš viso skolininkams nurodyta sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur.

1.4. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus TM sprendimu, 2018 m. birželio 15 d. kreipėsi į Muitinės departamentą. Skunde nurodė, kad su atlikto tyrimo išvadomis nesutinka, mano, kad sprendimas priimtas neobjektyviai. Nurodo, jog pareiškėja, perdavusi prekes vežėjo dispozicijon, nėra įpareigota impossibilium nulla obligatio est ir neturi fizinės galimybės daryti įtaką prekių gabenimo, pristatymo į muitinės paskirties įstaigas ar prekių iškrovimo vietas, taip pat siųsti kartu su vairuotoju savo atstovą, kad šis prižiūrėtų prekių tinkamą pristatymą ir muitinio tranzito procedūros įvykdymą. Pareiškėjai perdavus prekes vežėjo dispozicijon, nei muitinio tranzito procedūros pradžioje, nei gabenant per Lietuvos Respublikos teritoriją, nebuvo nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų. Juos galėjo įvykdyti tik vežėjas, nepristatęs prekių pagal MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6D0 į muitinės paskirties vietą Zilupes MKP postą (LV000723) ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus. Be to, neteisėtus veiksmus su prekėmis pagal minėtą deklaraciją nustatė ar privalėjo nustatyti Latvijos valstybinės institucijos savo jurisdikcijos teritorijoje, vykdydamos nusikalstamų veikų, vykdant muitinės procedūras, tyrimą, nes iš Latvijos pajamų tarnybos rašto Nr. 27.20.1-2/10545 matyti, kad Latvijoje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigtos Bendrijos Latvijos muitinės Škirotavos MKP postui (LV000207). Pareiškėja nurodo, jog apie dabartinį prekių statusą ir buvimo vietą neinformuojama arba nutylima. Be to, Vilniaus TM savo sprendime nevertino fakto, kad abi tranzito deklaracijos yra užbaigtos Nacionalinio tranzito kontrolės sistemoje. Pareiškėja nurodo, jog su Latvijos valstybinės pajamų tarnybos teiginiu, jog ji neprisiima atsakomybės dėl atsiradusios skolos muitinei įregistravimo, Lietuvos muitinė neturėjo pagrindo sutikti, nes Latvijos valstybinė pajamų tarnyba nepateikė įrodymų, kad Lietuvos teritorijoje prekės dėl kaltų pareiškėjos ir UAB „Ilokas“ veiksmų buvo išleistos į viešą apyvartą. Be to, muitinė nesiėmė veiksmų dėl informacijos gavimo iš Latvijos valstybinių institucijų. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja negali būti laikytina solidaria skolininke, ji neturi prievolės teikti įrodymus. Teigia, kad Vilniaus TM nepagrįstai nustatė, kad tranzito procedūros neužbaigimai įtakos turėjo pareiškėjos ir vežėjo neteisėtas CMR važtaraščio Nr. IL1312179 performinimas po prekių išleidimo tranzitui. Nurodo, jog yra nustatyta, kad nurodyto važtaraščio duomenis paskirsčius pagal atskiras tranzito deklaracijas, duomenys apie gabenamas prekes nepasikeitė. Pabrėžia, kad Lietuvoje nebuvo atlikta veiksmų, lėmusių skolos muitinei atsiradimą. Teigia, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindu mokestinėms prievolėms ar baudinėms sankcijoms.

1.5. Atsakovas Muitinės departamentas 2018 m. liepos 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą (2t., b. l. 3–5).

1.5.1. Muitinės departamentas skundą atmetė, vadovavosi tokiais argumentais.

1.5.2. Dėl tranzito procedūros pripažinimo užbaigta ir skolos atsiradimo pasisakė, jog sutinka Vilniaus TM nurodytais argumentais, jog skola muitinei atsirado vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėja nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tranzitu gabenta prekė buvo pateikta paskirties įstaigai. Priešingai, tyrimo metu buvo nustatyta, kad muitinei pateiktos tranzito deklaracijos MRN 16LTVG200014DBE6D0 ir CMR važtaraščio IL1312179 kopijos, kuriomis pareiškėja grindė tranzito procedūros užbaigimą, yra pažymėtos suklastotu Latvijos muitinės antspaudu. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad ši prekė yra išvežta iš Bendrijos muitų teritorijos. Muitinės departamentas pakartojo Vilniaus TM argumentus dėl vietos, kurioje atsirado skola.

1.5.3. Dėl pareiškėjos, veikusios kaip tranzito procedūros vykdytojos, atsakomybės ir jos pripažinimo skolininke Muitinės departamentas taip pat pakartojo Vilniaus TM argumentus ir pakartojo, jog tai, kad kiti asmenys nevykdė ar netinkamai vykdė savo prievoles, nepanaikina pareiškėjos atsakomybės dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo. Muitinės departamentas, remdamasis Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalimi ir ETT praktika konstatavo, kad Vilniaus TM teisėtai pareiškėją pripažino skolininke.

1.5.4. Dėl pareiškėjos argumento, jog prekes į paskirties vietą turėjo pristatyti vežėjas, o pareiškėja nėra kalta dėl šio pažeidimo, Muitinės departamentas pažymėjo, jog pagal ETT bylą Nr. C-154/16, tranzito procedūros vykdytojas turi sumokėti skolą muitinei, atsiradusią dėl prekių, kurioms įforminta išorinio Bendrijos tranzito procedūra, net jeigu vežėjas neįvykdė pareigų pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalį, be kita ko, pareigos pateikti šias prekes nepakeisto pavidalo paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą. Teigia, kad tai, kad pareiškėja nėra kalta dėl padaryto pažeidimo, kaip skunde nurodo pati pareiškėja, nepanaikina jos atsakomybės ir nėra pagrindu nepripažinti skolininke pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 4 dalies 4 įtrauką.

1.5.5. Muitinės departamentas taip pat konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai rėmėsi CK nuostatomis dėl solidarios atsakomybės. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju aktualios ne CK nuostatos, tačiau Bendrijos muitinės kodekso, o būtent 213 straipsnis.

1.5.6. Dėl tyrimo neišsamumo pasisakė, jog Vilniaus TM ir Muitinės departamentas, atlikdami tyrimą veikė vadovaudamiesi tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir jų nepažeisdami. Vien dėl to, jog nebuvo nustatyti konkretūs asmenys, kurie paėmė prekes iš muitinės priežiūros, nėra pagrindas abejoti ir nesivadovauti tyrimo metu surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis.

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2018 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1A-276 (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1.5 punktą) ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 18KP-08-343 (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1.3 punktą) dalyje dėl pareiškėjos solidarios prievolės – (duomenys neskelbtini) Eur muito mokesčio, (duomenys neskelbtini) Eur PVM, (duomenys neskelbtini) Eur muito mokesčio delspinigių, (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigių ir (duomenys neskelbtini) Eur baudos.

2. Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 13 d. buvo įformintos dvi Bendrijos tranzito procedūros pagal tranzito deklaracijas: 1) T1 MRN 16LTV G200014DBE6D0 ir 2) T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4. Pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 buvo deklaruotos prekės: darbinės pirštinės, 955 pakuotės, bruto svoris – 15216 kg, prekių siuntėjas - UAB „Ferogama“, prekių gavėjas – Stella LLC (adresas – Kronshtadskaya str. MII, Saint Petersburg, Rusija), tranzito terminas – 2016 m. sausio 22 d., paskirties įstaiga – Zilupes MKP postas (LV000723). Pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4 deklaruotos prekės: darbinės pirštinės, 448 pakuotės, bruto svoris – 865 kg, prekių siuntėjas – UAB „Ferogama“, prekių gavėjas – SIA ADM Baltics Tranzit (adresas – Maskavas iela 455 A, Ryga, Latvija), tranzito terminas – 2016 m. sausio 22 d., paskirties įstaiga – Latvijos muitinės Škirotavas MKP postas (LV000207). Prekės pagal aptartas tranzito deklaracijas buvo pakrautos į vieną transporto priemonę, prekių identifikavimo priemonės (plombos) Nr. 1773909-773910; bendras prekių bruto svoris – 23869 kg, bendras pakuočių skaičius – 1403, bendram prekių kiekiui gabenti buvo įformintas prekių gabenimo važtaraštis CMR Nr. IL 1312179 (2016 m. sausio 13 d.). Pagal Vilniaus TM surinktą (taip pat gautą iš Latvijos mokesčių administratoriaus) informaciją nustatyta, kad Bendrijos tranzito procedūra pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4 užbaigta Škirotavas MKP poste 2016 m. sausio 19 d. (prekės atvyko transporto priemonėje valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu dėl Bendrijos tranzito procedūros pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 gauta informacija, kad procedūra užbaigta neteisėtai (per klaidą) ne deklaruojant paskirties muitinės įstaigoje – Zilupes MKP poste, o Latvijos muitinės Rezekne MKP poste. Vilniaus TM, vykdydama tyrimą, gavusi iš procedūros vykdytojo ir vežėjo prašomus dokumentus, papildomai su užklausa kreipėsi į Latvijos kompetentingą instituciją, kuri dėl T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 pateikė informaciją, kad tranzito deklaracijoje ir CMR važtaraštyje uždėtas Latvijos muitinės Zilupes MKP posto atspaudas akivaizdžiai suklastotas. Atsižvelgdama į šią, taip pat į kitą tyrimo metu surinktą informaciją, Vilniaus TM konstatavo, kad procedūros vykdytojas neįvykdė įsipareigojimų, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 dalyje, o prekių vežėjas – įsipareigojimų, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 2 dalyje, todėl šie asmenys pripažinti solidariais skolininkais muitinei, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 dalies 1-4 įtraukose numatytais pagrindais (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyrių).

3. Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, savo nesutikimą grįsdama aplinkybėmis, susijusiomis su faktiniu prekių gabenimu, tai yra, kad prekės pagal abi tranzito deklaracijas buvo pakrautos į vieną transporto priemonę, paskirstant prekes tolygiai transporto priemonėje, prekės buvo užplombuotos bendrai, neidentifikuojant konkrečių prekių buvimo transporto priemonėje. Prekės buvo atgabentos į CMR važtaraštyje nurodytą vietą ir iškrautos, o pati Latvijos muitinė patvirtino, jog 8653 kg krovinio dalis pristatyta su nepažeistomis plombomis, todėl atsižvelgiant į faktines krovinio (prekes vežant bendrai) gabenimo aplinkybes, pareiškėja teigia, kad visas krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą ir perduotas krovinio gavėjui, todėl ji negali būti laikoma solidaria skolininke pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 2 dalį, nes faktinis disponavimas prekėmis perėjo prekių gavėjui. Ypač pabrėžia, kad visi veiksmai buvo atlikti Latvijoje ir už juos turi atsakyti Latvijos subjektai.

4. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 37 straipsnio 1 dalies nuostatas į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 1 dalį importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Tokiu atveju skolininkais muitinei yra laikomi asmenys, nurodyti Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 dalies 1-4 įtraukose. Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio dalis numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi.

Nors pareiškėja teigia, kad jos pareiga buvo įvykdyta, nes visos prekės (pakrautos ir užplombuotos Lietuvos Respublikoje, o ne tik jų dalis gabenta pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4) buvo perduotos vežimo sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodytam prekių gavėjui Latvijos Respublikoje, tai patvirtina nuosekliai ir visapusiškai paaiškintos prekių vežimo aplinkybės, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, liudytojo parodymai nepaneigia Muitinės departamento ir Vilniaus TM padarytų išvadų. Teismo vertinimu, ginčo byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog visos prekės (1403 dėž., 23869 kg bruto svoris, tai yra bendras prekių svoris pagal abi tranzito deklaracijas) buvo perduotos prekių gavėjui, o pareiškėja tokias išvadas daro remdamasi prielaida, kad prekės buvo gabentos kartu ir jų dalis pripažinta tinkamai pateikta muitinės paskirties įstaigai, todėl tokios pat išvados turi būti padarytos ir dėl kitos krovinio dalies. Ginčo situacijoje nei pareiškėja, nei vežėjas (UAB „Ilokas“) mokesčių administratoriui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad Bendrijos tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 yra užbaigta ir prekės deklaracijoje nustatytu terminu yra pristatytos deklaracijoje nurodytai paskirties įstaigai. Nors byloje yra pateiktos CMR važtaraščio IL 1312179 (jame nurodytas prekių kiekis – 1403 dėžės, 23869 kg bruto svoris (bendras prekių svoris pagal abi tranzito deklaracijas) ir tranzito deklaracijos 16LTVG200014DBE6D0 (su Latvijos muitinės posto – MKP 0723 2016 m. sausio 19 d. spaudu Nr. 014) kopijos, tačiau Latvijos kompetentinga institucija nepatvirtino šių dokumentų autentiškumo ir tinkamumo Bendrijos tranzito procedūros užbaigimui patvirtinti, savo atsakyme nurodydama, kad tokio antspaudo nurodytas Latvijos muitinės postas neturi, todėl padaryta išvada, kad „Zilupe CCC“ antspaudas Nr. 014 ant dokumentų kopijų buvo akivaizdžiai suklastotas. Ginčo atveju vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie neabejotinai leistų konstatuoti, kad skolos atsiradimą lėmę veiksmai buvo padaryti Latvijos Respublikoje. Todėl pagal Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 3 dalį skola muitinei laikoma atsiradusi toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta tranzito procedūra, t. y. Vilniaus TM veiklos zona (tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 buvo pradėta Vilniaus TM Vaidotų geležinkelio poste). Toks Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas yra pateiktas ir ETT byloje Nr. C-230/06.

Be to, nors pareiškėja abejojo, ar atsakovai buvo aktyvūs ir išanalizavo visas aplinkybes, teismas pabrėžia, kad atsakovai gavo duomenis iš Latvijos muitinės institucijos, taip pat UAB „Arsema“ 2018 m. balandžio 10 d. raštą, kad už krovinio pervežimą sumokėjo pervežimo užsakovas – SIA „Translite“ (ši į muitinės užklausas nereagavo). Todėl teigti, kad atsakovai nenustatė visų aplinkybių, kas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamus sprendimus, negalima.

5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiami Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2018 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 1A-276 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 18KP-08-343 dalyje dėl pareiškėjos solidarios prievolės – (duomenys neskelbtini) Eur muito mokesčio, (duomenys neskelbtini) Eur PVM, (duomenys neskelbtini) Eur muito mokesčio delspinigių, (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigių ir (duomenys neskelbtini) Eur baudos paliekami nepakeistais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.