Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovui V. S. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui V. S. dėl 3670 Lt skolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Byloje nustatyta, kad 2012-06-08 atsakovas (vekselio davėjas) išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau tekste – Vekselis) (b. l. 3). Juo atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui (vekselio turėtojui) 3670 Lt iki 2012-07-28. Suėjus vekselyje nurodytam terminui, atsakovas skolos negrąžino.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui, vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis (LR CK 1.105 str. 1 ir 2 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju yra išduotas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovas, kaip jo davėjas, pats įsipareigojo sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 str. 3, 4 punktai). Taigi atsakovas pasirašė dokumentus, kuriuose yra faktiškai įtvirtinta jo besąlygiška mokėjimo pareiga ieškovui ir pastarojo iš šios pareigos nevykdymo atsirandanti reikalavimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007), tačiau besąlygiškai tokios teisės nepaneigia ir jos neeliminuoja. Nagrinėjamu atveju atsakovas, sutikdamas su Vekselio išrašymu ir skolos grąžinimu, vekselio nuginčijimo teise nepasinaudojo, todėl darytina išvada, kad atsakovas pripažino besąlyginį įsipareigojimą sumokėti nurodytą vekselyje sumą, kas pasitvirtina ir jo skolos pripažinimu teismo posėdyje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselio turėtojas (ieškovas) , norėdamas atsakovui pratęsti skolos mokėjimo terminą, pataisė skolos grąžinimo dieną Vekselyje, todėl suėjus terminui dėl padarytų pataisymų, notaras atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą ieškovui. Tokiu būdu ieškovas dėl minėtos priežasties nepasinaudojo galimybe atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Todėl sutinkamai su formuojama teismų praktika vekselis tokiu atveju tampa paprastu skolos rašteliu. Paskolos santykių buvimą, pinigų gavimą nagrinėjamu atveju patvirtina reikalavimo pagrindu esantis Vekselis (b.l. 3), taip pat atsakovo skolos pripažinimas. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad iš tikrųjų jis rengė atsakovui prekybos įrangos pasiūlymą, tačiau darbų nevykdė, atsakovas iš jo asmeniškai pirko kelias spinteles, už kurias atsakovas apmokėjo 1000 litų, pervedamas pinigus pavedimu į jo žmonos banko sąskaitą. Paskolintus pinigus sumoje 3670 litų jis perdavė atsakovui iki vekselio pasirašymo, todėl atsakovas ir sutiko pasirašyti vekselį, nes buvo ieškovui skolingas, ko neneigia ir pats atsakovas. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių prekybos įrangos užsakymo ir atliktų darbų sutarties sudarymo su ieškovu, o banko pavedimų kopijos esančios byloje patvirtina tik pinigų pervedimą ieškovo žmonai už pirktus baldus (pažymėta pavedime), ko neneigia ir pats ieškovas, kad šiuos pinigus gavo, nes buvo parduotos spintelės atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Tokiu būdu , atsakovo pinigų skolinimosi faktas užfiksuotas Vekseliu, ne paskolos rašteliu, todėl juose jų pasirašymo metu objektyviai negalėjo būti nurodyta pinigų perdavimo aplinkybė, nes įstatymas vekseliui tokio reikalavimo besąlygiškai nekelia. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas (grąžinimo datos ištaisymas pagal atsakovo prašymą) savaime nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigų atsakovui perdavimo faktą patvirtina pats Vekselio išrašymas, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti 3670 Lt sumą ieškovui. Priešingas aiškinimas prieštarautų LR CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. LR CK 6.878 str. numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (LAT 2007-10-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-216/2007). Atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė, taip pat byloje duomenų ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas jam būtų atlikęs kokius tai remonto darbus, atsakovas Vekselio neginčijo. Atsakovas suprato, kokį dokumentą pasirašinėja ir kokios sankcijos yra numatomos. Pasirašydamas Vekselį jis turėjo apsvarstyti galimas teisines pasekmes. Jei atsakovas abejojo dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, jis turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir veikdamas tokiu būdu pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes (CK 1.90 str. 5 d.).

Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodytus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė tarp šalių egzistavusius paskolinius santykius, o Vekselyje neužfiksuotas vekselio turėtojo pinigų perdavimas Vekselio davėjui nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas gavo pinigus pagal Vekselį, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 3670 Lt prievolei įvykdyti kartu su 20 procentų metinių palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną, tai yra 185,34 Lt.

Atsakovas prašo skolos mokėjimą išdėstyti mokant kas mėnesį po 500 litų ieškovui. Tokiam prašymui ieškovas neprieštarauja ir sutinka, kad skolos mokėjimas būtų išdėstytas, todėl teismo sprendimo įvykdymas išdėstomas.

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str. 1 d. šiuo atveju palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 proc. per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškinį remiantis CPK 93 str. 1 d. iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, sudaro 116,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 6,63 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 259, 260, 268, 270 str. str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš V. S. 3670 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt litų) negrąžintos skolos ir 116 Lt žyminio mokesčio, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 3670 litų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012-11-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo M. L.

Priteistos skolos 3670 Lt mokėjimą išdėstyti, įpareigojant atsakovą V. S. mokėti po 500,00 litų kas mėnesį ieškovui M. L. iki bus sumokėta visa skola.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.