- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-01-27
- Bylos Nr.
- e1-446-865/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36839-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A“ statybininku, deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (ankstesni teistumai išnykę),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje,-
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022-08-31 apie 13.45 val., UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvėje Nr. 36, esančioje adresu Vikingų g. 3A, Vilniuje, prekybos salėje iš parduotuvės darbuotojo paėmė radiją – kroviklį „12-18V“ 349 eurų vertės, prekę įsidėjo į automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo pro kasas už prekę nesumokėjęs, tuo pagrobdamas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 349 eurų vertės turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 14 d. įtariamuoju apklaustas V. S. parodė, kad narkologo, psichiatro nėra gydytas, į įskaitas neįrašytas. Apie įvykį, kuris buvo 2022-08-31 gali papasakoti, kad tą dieną jis buvo atvykęs į prekybos centrą „Senukai“, esantį adresu Vikingų g. 3A, Vilniuje. Su automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo žmonai, atvažiavo į minėto prekybos centro „Drive Inn“ salę. Ten pasistatė automobilį, nepamena, kokias prekes pasiėmė, taip pat paprašė pardavėjo, kad jam paduotų prekę, tai yra radiją – kroviklį, jį pasiėmė ir, einant atgal link automobilio, nuėmė apsaugos sistemą, kurią paliko ant stelažo ir, grįžęs prie automobilio, minėtą prekę bei kitas prekes įsidėjo į automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tada prie kasų susimokėjo už visas kitas prekes, kurias buvo pasiėmęs, kokias tiksliai, nepamena, bet būtent už radiją-kroviklį nesumokėjo ir išvažiavo. Jis minėtą prekę vežiojosi savo automobilyje, kroviklį naudojo darbe, statybose, todėl jį ir laikė automobilyje, tačiau jo automobilio dvejos durelės nesirakina, todėl jį palieka nerakintą. Praėjus maždaug savaitei po šio įvykio, iš automobilio, kuris buvo nepilnai užrakintas, kažkas pavogė minėtą radiją-kroviklį, todėl šios prekės grąžinti negali, kadangi nežino, kur ji yra, tačiau sutinka pilnai atlyginti parduotuvei padarytą žalą. Dėl įvykio gailisi (bylos priedo l. 53-54).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 12 d. apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad dirba UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos vadovo pareigose. Jo darbo vieta yra „Senukai“ prekybos centras, adresu Vikingų g. 3A, Vilniuje. 2022-08-31 apie 13.32 val., jam būnant apsaugos poste, paskambino prekybos centro salės konsultantė, kuri paaiškino, kad rado kaukiantį „vorą“ (kuris uždedamas ant brangių prekių, kai yra pažeistas grandinės laidas, jis ima skleisti garsą). Tuo momentu apsaugos poste jis policijos pareigūnams atidavė kitą sulaikytą asmenį. Už 3 min. jam ir vėl paskambino jau minėta konsultantė ir paklausė, ar jis žiūrėjo vaizdo įrašą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pastebėjo, kad minėtą „vorą“ nukirpo nenustatytas asmuo. Minėtas asmuo pasišalino link parduotuvės „Drive INN“ skyriaus. Įsidėjo pavogtą prekę į automobilio šonines dureles, pats įsėdo į automobilį ir, privažiavęs prie kasos, susimokėjo tik už paimtas prekes iš „Drive INN“ skyriaus, o už minėtą prekę, kaip vėliau paaiškėjo, t. y. radijas-kroviklis, nesusimokėjo ir pasišalino iš prekybos centro pro „Drive INN“ kasą. Asmuo pasišalino su automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos priedo l. 17).
Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškimo matyti, jog UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvėje Nr. 36, esančioje Vikingų g. 3 A, Vilniuje, atlikus prekių inventorizaciją buvo fiksuotas radijo-kroviklio – 1 vnt. RADIJAS-KROVIKLIS (duomenys neskelbtini) 12-18V (prekės kodas - 40175982, vnt. kaina - 349 Eur) trūkumas. Aiškinantis trūkumo atsiradimo aplinkybes, nustatyta, kad minėtą prekę 2022-08-31 pavogė vyras, užfiksuotas parduotuvės vaizdo kameromis laikotarpiu 13.32 val. - 13.52 val. 2022-08-31 apie 13.32 val. į parduotuvės Nr. 36, esančios Vikingų g. 3 A, Vilniuje, statybinių prekių skyrių, automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko nežinomas vyras. Apie 13.45 val. parduotuvės darbuotojas minėtam vyrui padavė į rankas radiją-kroviklį – 1 vnt. RADIJAS-KROVIKLIS 12-18V (prekės kodas - 40175982, vnt. kaina - 349 Eur), ant kurio buvo uždėtas apsaugos žymeklis. Minėtą prekę vyras nusinešė į instaliacijos skyrių, ten nuo jos nuėmė apsaugos žymeklį, o po to minėtą radiją-kroviklį nusinešė ir įsidėjo į savo automobilį. Po to jis į automobilį įsidėjo dar du maišus mišinio. Apie 13.52 val. vyras kasoje susimokėjo tik už du maišus mišinio, tačiau radijo-kroviklio, apmokėjimui nepateikė ir išvyko iš parduotuvės už jį neapmokėjęs (žr. kasos kvito Nr.OOK000271835 kopiją). Dėl vagystės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ buvo padarytas 349 Eur nuostolis. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (bylos priedo l. 8-11).
Iš 2019 m. spalio 23 d. tarnybinio pranešimo užfiksuota, jog vaizdo įrašuose matyti, kad atvažiuoja automobiliu „Renault ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. M. - S. Patikrinus POLISII sistemoje, nustatyta, kad J. M. – S. turėjo sutuoktinį V. S. Patikrinus V. S. policijos sistemoje ir sulyginus jo atvaizdą su šiame tyrime gautuose vaizdo įrašuose užfiksuotu asmeniu, nustatyta, kad tai tas pats asmuo (bylos priedo l. 43).
Iš 2022 m. spalio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad atidarius aplanką „2022-08-31 radijo kroviklio vagystė VPC3“, jame yra 6 vaizdo įrašai ir trys nuotraukos. Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „1.Atvyksta“, jame matosi lauko įvažiavimas į prekybos centrą. Dešinėje pusėje, kampe yra skaičiai 2022-08-31 13:32:51. Vaizdo įraše matosi, kaip atvyksta mėlynos spalvos automobilis „Renault ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris privažiuoja prekybos centro įvažiavimą skirtą automobiliams. Prie asmens prieina parduotuvės darbuotojas, netrukus automobilis įvažiuoja į parduotuvę. Vaizdo įrašo pabaiga. Atidaromas antras vaizdo įrašas, pavadinimu „2. Paima prekę“. Atidarius vaizdo įrašą, jo dešiniame kampe yra skaičiai 2022-08-31 13:41:57. Vaizdo įraše matosi prekybos centro patalpos, prekės. Vaizdo įrašo 13:42:07 val. matosi asmuo, dėvintis pilkos spalvos marškinėlius, pilkos spalvos šortus, tamsių plaukų, turi barzdą. Asmuo rankoje nešasi mėlynos spalvos dėžę. Dėžę asmuo padeda ant stalo, ją atidaro. Prie jo prieina salės darbuotojas, kartu žiūri minėtą dėžę. Salės darbuotojas ištraukia iš dėžės jos turinį. Kartu žiūri į dėžės turinį. Salės darbuotojas sudeda atgal į dėžę jos turinį. Užklijuoja dėžę ir parduoda pirkėjui. Asmuo paėmęs dėžę nueina. Vaizdo įrašo pabaiga. Atidaromas trečias vaizdo įrašas, pavadinimu „3. Nuima prekės apsaugą“. Atidarius vaizdo įrašą, jo dešiniame kampe yra skaičiai 2022-08-31 13:45:57. Vaizdo įraše matosi prekybos centro patalpos, prekės. Vaizdo įrašo 13:45:59 val. matosi, kaip ateina asmuo, rankoje laiko mėlynos spalvos dėžę. Asmuo pasilenkia prie stelažų, padeda dėžę ant žemės ir pasilenkęs prie jos kažką daro. Kažką padaro ir greitu žingsniu nueina su dėže rankoje. Netrukus vėl grįžta su dėže rankoje. Vėl pritūpia ir kažką daro. Netrukus su dėže nueina toliau. Vaizdo įrašo pabaiga. Atidaromas ketvirtas vaizdo įrašas, pavadinimu „4. Įsideda į automobilį“. Atidarius vaizdo įrašą, jo dešiniame kampe yra skaičiai 2022-08-31 13:47:06 val. Vaizdo įraše matosi prekybos centro vidus, automobilis mėlynos spalvos. Prie automobilio prieina asmuo, dėvintis pilkos spalvos drabužiais ir rankoje nešasi mėlynos spalvos dėžę. Atidaro galines duris automobilio, vairuotojo pusės ir padeda mėlynos spalvos dėžę į automobilį. Atsisėda į automobilį, į vairuotojo kėdę ir nuvažiuoja. Atidaromas penktas vaizdo įrašas, pavadinimu „5. Susimoka už keletą kitų prekių, išvažiuoja“. Atidarius vaizdo įrašą, jo dešiniame kampe yra skaičiai 2022-08-31 13:49:23 val. Vaizdo įraše matosi prekybos centro atsiskaitymo kasa. Vaizdo įrašo 13:51:01 val. automobilio vairuotojas išlipa iš automobilio ir prieina prie atsiskaitymo kasos. Atidaro automobilio galines, keleivio pusės dureles ir parodo automobilio turinį darbuotojui. Darbuotojas pasižiūrėjęs nueina į kasą, asmuo prieina prie atsiskaitymo kasos. Atsiskaito ir prekes ir įsėda į automobilį ir išvažiuoja. Vaizdo įrašo pabaiga. Atidaromas šeštas vaizdo įrašas, pavadinimu „6. Išvyksta“. Atidarius vaizdo įrašą, jo dešiniame kampe yra skaičiai 2022-08-31 13:52:20. Vaizdo įraše matosi, kaip išvažiuoja automobilis mėlynos spalvos iš prekybos centro. Vaizdo įrašo pabaiga. Pridėtos fotonuotraukos (bylos priedo l. 34-41).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą (vagystė). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis V. S. visiškai prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstomos veikos, paaiškino, kad jis buvo atvykęs į prekybos centrą „Senukai“ su automobiliu „Renault“, kuris priklauso jo žmonai, į prekybos centro „Drive Inn“ salę. Ten pasistatė automobilį, pasiėmė prekes, paprašė pardavėjo, kad jam paduotų radiją – kroviklį, jį pasiėmė ir, einant atgal link automobilio, nuėmė apsaugos sistemą, kurią paliko ant stelažo ir, grįžęs prie automobilio, minėtą prekę bei kitas prekes įsidėjo į automobilį. Prie kasų susimokėjo už visas kitas prekes, kurias buvo pasiėmęs, bet būtent už radiją-kroviklį nesumokėjo ir išvažiavo. Kaltinamojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojo K. K. parodymais, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškimu, tarnybiniu pranešimu, apžiūros protokolu ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Šioje byloje esančių įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam V. S. pareikštus kaltinimus, t. y., kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį radiją – kroviklį „12-18V“ 349 eurų vertės, tuo pagrobdamas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 349 eurų vertės turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašo baudą sumažinti ir baudos sumokėjimo terminą pratęsti pusei metų (bylos priedo l. 95-97, 99).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesioginę tyčia), į nustatytą V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąją –vedęs, dirbantis, teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, duomenų nepateikta apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlomą, BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį šiek tiek didesnį nei minimalus numatytas už nesunkius nusikaltimus. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šios bausmės paskyrimas V. S., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis V. S. prisipažino esantys kaltas, todėl jam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Teismas, įvertinęs V. S. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti baudą sumokėti dalimis, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 mėnesius.
Pastebėtina, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškė 349 Eur civilinį ieškinį, kurio atsisakė (žala pilnai atlyginta) (bylos priedo l. 21, 30-31).
Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos priedo l. 57-59), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) baudą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1) nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 – 25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą (6 mėnesių) terminą sumokant baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801):
LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;
LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas;
LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;
LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas);
LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);
LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas;
LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.
Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio/teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis arba nuteistas juridinis asmuo pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu nuteistasis ar nuteistas juridinis asmuo per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jiems paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Juridiniam asmeniui paskirtą baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio asmens buveinė ar jo turto buvimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės – baudos nevykdymą, atsako pagal Baudžiamojo kodekso 244 straipsnį.