Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-05 · Byla Nr. ATP-691-107/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
ATP-691-107/2012
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00486-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-691-107/2012Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00486-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 48.1.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuriuo E. P., gim. (duomenys neskelbtini) , nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 100 litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nutarimu E. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį nubaustas už tai, kad 2012-08-21, apie 5 val., (duomenys neskelbtini) , viešoje vietoje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidžiamai kibo prie žmonių ir stumdėsi, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliaciniame skunde E. P. su skundžiamu nutarimu nesutinka, mano, kad jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, todėl administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

Šalies argumentai

E. P. teigimu, teismas skundžiamą nutarimą priėmė vadovaudamasis tik administracinio teisės pažeidimo protokolu ir bylos duomenimis, tačiau teismo posėdyje jam nebuvo suteikta teisė pareikšti prašymus, paaiškinti apie įvykio aplinkybes. Tvirtina, jog jis bare „(duomenys neskelbtini) “ necenzūriniais žodžiais nesikeikė, klientų neįžeidinėjo ir prie žmonių nekibo. Mano, jog šias aplinkybes patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės A. A. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2012-08-21, apie 5 val., bare „vienas iš vaikinų pradėjo elgtis agresyviai, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais girdint klientams, pradėjo stumdytis su klientais, neklausė aptarnaujančio personalo. Atvykus VST pareigūnams agresyvus vyriškis sulaikytas“. E. P. nurodo, kad baro darbuotojos pareiškime nurodytas „vienas iš vaikinų“ buvo jo brolis R. P.. Atkreipia dėmesį į tai, kad baro darbuotojos ir pareigūnų nurodytos aplinkybės tarpusavyje nesutampa.

Apeliaciniame skunde E. P. nurodo, kad apie 5 val., jam šokant su mergina, pamatė, jog yra atvykę uniformuoti pareigūnai, vienas iš jų prieš R. P. panaudojo kovinius imtynių veiksmus. E. P. priėjus prie pareigūnų pamatė, kad jo brolio rankos surakintos antrankiais, jis paguldytas ant pilvo, o vienas iš policijos pareigūnų prieš jį vartoja fizinę jėgą – kojos keliu spaudė brolio skruostikaulį į žemę, tuo pačiu metu laužė jo surakintas rankas. E. P. paprašė pareigūnų nevartoti prieš brolį fizinės jėgos, o broliui pasakė, kad šis nebandytų pareigūnams priešintis. Vienas iš pareigūnų pasiūlė E. P. eiti namo ir nesikišti. Tada E. P. nusprendė įvykį nufilmuoti savo mobiliuoju telefonu, tačiau tai pamatęs pareigūnas įsižeidė ir filmuoti kategoriškai neleido, pasakė, kad jis yra sulaikomas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teismui pavesta vykdyti teisingumą, todėl jo veikla turi užtikrinti, kad nebūtų priimti ir neįsigaliotų nepagrįsti ir neteisėti teismų sprendimai. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N375-2791/2009). Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas turi surasti procesinę formą, kad priimdamas procesinį sprendimą išklausytų visų dalyvaujančių procese asmenų nuomonę.

E. P. tvirtinimu, nagrinėjamu atveju teismas priėmė nutarimą, kuris prieštarauja bendriesiems administracinės atsakomybės principams, jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus ir pareikšti prašymus, nes, E. P. nuomone, į posėdį būtina kviesti kaip liudytojus A. P., UAB „(duomenys neskelbtini) “ administratorę A. A., tarnybinius pranešimus surašiusius Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM pareigūnus M. K. ir A. M., todėl tikslinga grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Šalies argumentai

E. P. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba ją nutraukti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Palangos miesto PK VPS PP viršininkas A. Šlečkus su E. P. apeliacinio skundo motyvais nesutinka, mano, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti E. P. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (ATPK 272 str. 1 d.).

Iš E. P. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis teismo posėdyje, nagrinėjant jo administracinę bylą, dalyvavo, tačiau jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus. Šią aplinkybę patvirtintų arba paneigtų posėdžio protokolas, tačiau posėdis protokoluojamas nebuvo.

Iš skundžiamo nutarimo to, ar teismo posėdyje E. P. buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, nematyti, todėl yra pagrindo manyti, kad E. P. teisės, numatytos ATPK 272 str. 1 d., buvo pažeistos.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą. Nutarime turi būti: (...) bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje ilgą laiką pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. Motyvuoti teismų sprendimai yra būtina sąlyga užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Teisminės praktikos ir teisės mokslo doktrinos tęstinumo išsaugojimas yra viena teisinės sistemos vertybių. Todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, turi atsižvelgti į anksčiau paminėtas teisės normas, teisės principus ir teisines vertybes. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodydamas įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06).

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, jų neįvertino, bet tų įrodymų net neišvardijo. Skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje teismas nurodė įvykio vietą ir įvykio aplinkybes, kurios skiriasi nuo užfiksuotų administracinio teisės pažeidimo protokole.

Skundžiamas nutarimas surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, jis nemotyvuotas, teismas nenustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus. Tuo, kad byloje esantys įrodymai nebuvo aptarti, jie visiškai neanalizuoti, buvo pažeisti ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimai, tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nesant bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks ATPK 286 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis nutarimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo įvertinti ir E. P. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas padaryti įtaką būsimam apylinkės teismo sprendimui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teisėjas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą panaikinti, E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Valužis