Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Astai Kudrauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2016-09-26 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį, BK 236 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda; į bausmės laiką įskaičius sulaikymo laiką 2016-04-11 ir suėmimo laiką nuo 2016-07-05 iki 2016-08-12, įskaičius 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) baudą, likusi nesumokėta baudos dalis – 753,20 Eur, bauda sumokėta 2017-04-01, kaltinama pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį ir 231 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. perduota teismui kaltinant tuo, kad 2016 m. balandžio 26 d. 17.54 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš savo elektroninio pašto „j.d.@gmail.com“ parašydama elektroninį laišką, kurio turinys: „Tunebekrėsk K. nesąmonių, nutrauk bylą pagal melagingą pranešim, prisidirbsi… pazadu, kaip atvaziuosiu as į telsius su byla susipazinti, tau tikrai nebereikės, <…> sedek ramiai, tyliai… tokių dalykų kaip J. pridirbo, tikrai niekas neatleidžia… o kai tu padejeja dirbai, berods Klaipedos apylinkes teisme, teisininko išsilavinimo tau nereikejo, kad klausineji per posedi… Šau...“, kuriame reikalavo jos atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, bei, jį išsiųsdama į darbo elektroninį paštą „kristina.susinskaite@teismas.lt“, baudžiamąją bylą Nr. 1-25-971/2016, kurioje ji patraukta kaltinamąja dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, 154 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nagrinėjančiai Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai K. S., grasindama jos atžvilgiu panaudoti psichinį smurtą, išreikštą grasinimais: „tu nebekrėsk <……..> nesąmonių, <……..> prisidirbsi... pazadu, kaip atvaziuosiu as į telsius su byla susipazinti, tau tikrai nebereikės…“, trukdė Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai K. S. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas.

Taip pat ji perduota teismui kaltinant tuo, kad 2016 m. gegužės 11 d. 13.59 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš savo elektroninio pašto „j.d.@gmail.com“ parašydama elektroninį laišką, kurio turinys: „Sveiki dar karta, kvieskite mano nurodytus liudytojus, V. jau parodymus dave ir pakartotinai juos duos ir surasykite isteisinamaji nuosprendi, ji grisdama netiesioginiais irodymais bei subjektyvia savo nuomone. Jei liudytojai D. ir V. R. sakys, kad nieko nezino, priimkite nutarti del melagingu padorymu davimo ir siuskite ja del ikiteisminio tyrimo pradejimo PK. <……..>“, kuriame nurodė į teismo posėdį kviesti jos nurodytus liudytojus, surašyti išteisinamąjį teismo nuosprendį, priimti teismo nutartį dėl melagingų parodymų davimo ir siųsti ją į PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bei, jį išsiųsdama į darbo elektroninį paštą „audrone.alcauskiene@teismas.lt“ baudžiamąją bylą Nr. 1-25-971/2016, kurioje ji patraukta kaltinamąja dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, 154 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nagrinėjančiai Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai A. A., trukdė Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai A. A. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas.

Taip pat ji perduota teismui kaltinant dar ir tuo, kad 2016 m. birželio 10 d. 16.21 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš savo elektroninio pašto „j.d.@gmail.com“ parašydama elektroninį laišką, kurio turinys: „Kai grisiu atvaziuosiu as į teisma, uz tas paieskas ir suemimus tau per nosi duosiu, pazadu, ir s. mergaitei taip pat bus, pasibaigs jums cia tie pranesimai apie nebutus nusikaltimus“, kuriame reikalavo nutraukti baudžiamojoje byloje jai paskelbtą paiešką ir panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, bei, jį išsiųsdama į darbo elektroninį paštą „audrone.alcauskiene@teismas.lt“ baudžiamąją bylą Nr. 1-25-971/2016, kurioje ji patraukta kaltinamąja dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, 154 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nagrinėjančiai Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai A. A., grasindama jos atžvilgiu panaudoti psichinį smurtą, išreikštą grasinimais: „tau per nosi duosiu, <……..> pasibaigs jums cia tie pranesimai apie nebutus nusikaltimus“, trukdė Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai A. A. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas.

Nukentėjusioji K. S. parodė, kad su J. D. susipažino 2014 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, kai abi dalyvavo teisėjų mokymo seminare, vykusiame Molėtuose. Paaiškino, jog iš tikrųjų buvo tokia situacija, kurios konfliktu ji nepavadintų, kai vakarienės metu tarp kelių teisėjų ir teisėjo padėjėjų kilo diskusija dėl darbo krūvių, išsiskyrė nuomonės, kurie daugiau dirba – teisėjai ar padėjėjai. Asmeniškai ji su J. D. nekonfliktavo, galimai pasakė savo nuomonę. Iš seminaro į namus grįžo ne su J. D. ne dėl kažkokio konflikto, o todėl, kad teisėja I. J., su kuria tarėsi dėl atvežimo, iškvietė teismo tarnybinį transportą. 2016 m. sausio mėnesį jai buvo paskirta J. D. baudžiamoji byla, neįžvelgusi aplinkybių, dėl kurių turėtų iš karto nusišalinti, 2016-01-27 perdavė bylą teisiamajam posėdžiui. Įvyko trys posėdžiai, bet byla iš esmės nebuvo pradėta nagrinėti, nes neatvykdavo kaltinamoji. Buvo priimta nutartis dėl šaukimo įteikimo per policijos įstaigą, dėl atvesdinimo, tačiau atvesdinti nepavyko. 2016-03-30 posėdžio metu priėmė nutartį dėl J. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo į suėmimą, siekiant užtikrinti jos dalyvavimą procese, buvo paskelbta jos paieška. Po poros savaičių, 2016-04-11 ji buvo surasta, tą pačią dieną po pietų, apie pusę dviejų, buvo paskirtas posėdis dėl kardomosios priemonės – suėmimo palikimo galioti. Posėdžio metu J. D. pareiškė jai nušalinimą. Įvertinusi tai, kad nesijautė turėjusi konfliktų su J. D., ir jos gerai nepažįsta, nebuvo prieš tai bendravusios, kartu dirbusios, neįžvelgusi aplinkybių, dėl kurių turėtų nusišalinti, priėmė nutartį nenusišalinti, bet tik ne nuo visos bylos nagrinėjimo, o tik sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės palikimo galioti. Išklausiusi kaltinamosios paaiškinimų dėl jos neatvykimo į posėdžius, priėmė nutartį pakeisti suėmimą į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskyrė posėdį gegužės 10 d. Posėdžio metu J. D. motyvuotai dėstė savo poziciją, argumentuotai – kaip žmogus, turintis universitetinį teisinį išsilavinimą. Balandžio 27 d. iš ryto patikrinusi savo elektroninį paštą, rado iš vakaro rašytą J. D. laišką, kuris jai tikrai sukėlė nerimą, pasijuto nesaugiai. Tai buvo pirmas toks laiškas jos darbo praktikoje. Kas slypėjo už laiško turinio, jai buvo neaišku ir nesuprantama. Apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, parašė prokuratūrai pareiškimą, kad įvertintų laiško turinį, ar tokiu būdu sprendžiami prašymai ir ginamos teisės. Laiške buvo parašyta: „nebekrėsk nesąmonių, Kristina“. Kreipinys buvo kaip geros pažįstamos. Parašyme, kad „atvažiuosiu į teismą susipažinti su byla, tau nieko nebereikės“, jai buvo neaišku, ko nebereikės. Buvo suabejota ir jos išsilavinimu, kompetencija. Pirma jos reakcija, perskaičius laišką – pasijuto nesaugiai. Laiške dar buvo išsakytas reikalavimas nutraukti bylą, nekrėsti nesąmonių. Pasijuto, kad jai daromas spaudimas, poveikis, buvo stresas, ypač tą dieną. Teisėjų kabinetai neapsaugoti ir gali patekti bet kas, gali užeiti ir bylos dalyviai, todėl ji pasijuto nesaugiai ir parašytą elektroninį laišką suprato kaip poveikį jai, kaip teisėjai. Laiške ji įžvelgusi grasinimo pobūdžio dalykus, nes ką reiškia tas pasakymas, kad „kai atvažiuosiu į Telšius susipažinti su byla, tau nieko nebereikės“. J. D. gerai nepažinojo ir nežinojo, kam ši gali ryžtis, supratusi, kad gali būti kėsinamasi ir į gyvybę. Trukdymas jos darbui pasireiškė tuo, jog kaltinamoji J. D. darė jai spaudimą kad nusišalintų, ar kad nutrauktų bylą.

Liudytoja A. A. parodė, jog J. D. jai rašyti elektroniniai laiškai jos neišgąsdino, jos manymu, jie buvo neįprasti, nestandartiški, žaismingi, juos priėmė kaip kaltinamosios poziciją, kurios netenkino jos byloje priimti sprendimai. Ji to nesureikšminusi ir nemaniusi, kad jai daromas poveikis.Viename laiške buvo prašoma apklausti kaltinamosios tėvus, o jei neatvyks, tada juos nubausti ir bylą nutraukti. Vertino, kad šis prašymas yra ne visiškai procesiškas, juo labiau, kad pati kaltinamoji teisininkė. Byloje buvo kviesti jos tėvai liudytojais, tačiau jie pasinaudojo savo teise ir parodymų nedavė. Dėl to, kad elektroniniame laiške buvo parašyta surašyti išteisinamąjį nuosprendį, jai pasirodė, kad toks šalies elgesys yra ne procesiškas, bet to nesureikšmino, pamaniusi, kad į tokią situaciją pakliuvus, būnant kaltinamąja, jai reikalingas gynėjas, kuris jai padėtų procesiškai. Gal ji rašė pasimetusi. Tiesiogiai kaip poveikio sau nevertino. Jei būtų maniusi, kad jai daromas poveikis, būtų reagavusi. Plačiąja prasme tokie laiškai teisėjui trukdo, bet ji nesureikšminusi, tai priėmusi kaip netinkama forma pareikštą prašymą. Tiesioginės grėsmės nejuto, kad tikrai ateis ir jai duos per nosį, tokios situacijos neįsivaizdavo. Iš jos antrojo elektroninio laiško suprato, kad tai yra jos nepasitenkinimas, kad jai taikytos procesinės prievartos priemonės, nes ji nevyko į posėdžius ir teisėja K. S. jai buvo paskyrusi suėmimą. Tą kaltinamosios elektroninį laišką suprato, kad ji nepatenkinta tuo, kad jai sugalvoti kaltinimai ir dar drįstame jai taikyti procesines prievartos priemones – atvesdinimą, suėmimą. O tas laiškas skambėjo kaip eilėraštis: „gausi per nosį ir žinosi“, „pasibaigs jums pranešimai apie nebūtus nusikaltimus“. Kaltinamosios laišką supratusi kaip jos poziciją, kad ji nevažiuos į posėdžius, kad jos netenkina priimti sprendimai. Kai perskaitė J. D. laiškus, jie nesukėlė nei baimės, nei streso, nei nerimo, jai jokio poveikio nepadarė parašymas nutraukti bylą, kviesti liudytojus, išteisinti. Prašymas buvo nestandartinis, toks kaip familiarus.

Kaltinamosios gynėjas advokatas Bogdan Chranovskij baigiamojoje kalboje prašė perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, kai surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nurodė, jog BK 231 straipsnio 2 dalyje (du epizodai) suformuluoti veiksmai, kuriais kaltinamoji teisėjams trukdė atlikti su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusias pareigas, t. y. „jog ji grasino panaudoti psichinį smurtą, išreikštą grasinimais“, negali būti pripažintas nei suprantamu, nei suvokiamu, nes, kaip ir visuomenės moralėje, taip ir baudžiamojoje teisėje psichinis smurtas pasireiškia grasinimu žodžiu (grasinimas sumušti, sužaloti, nužudyti) ar veiksmais (atitinkamos situacijos sudarymas ar gestai, kuomet ketinimai aiškūs be žodžių), taigi grasinimai – viena iš psichinio smurto rūšių. Nurodė, jog kaltinime suformuluoti kalti veiksmai turi būti suprantami kaip „grasinant grasinti“, o tai sveiku protu nesuvokiama formuluotė. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog subjektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tiktai tiesioginės tyčios forma, todėl šiuo atveju pareiškiant kaltinimus J. D. turėjo būti sprendžiamas ir kitas klausimas – ar kaltinamosios veikoje yra būtinasis šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia. Kadangi byloje pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, netikslus, nes nedetalizuoti jai inkriminuojamų nusikaltamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nenurodytos visos faktinės bylos aplinkybės, atliktas nepakankamas jų teisinis įvertinimas, šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, nes tai trukdė teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir tuo pačiu priimti teisingą sprendimą. Mano, jog byla turi būti perduota prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, nes yra pagrindo manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje, bus užtikrinta kaltinamosios teisė žinoti, kuo yra kaltinama.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, o priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Tačiau ne bet kokie kaltinamojo akto trūkumai suteikia pagrindą bylą grąžinti prokurorui. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi iš esmės neatitikti BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šią veiką kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 231 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui <...> atlikti su baudžiamosios <...> bylos nagrinėjimu susijusias pareigas <...>. Šio straipsnio 2 dalis taikoma tuo atveju, jeigu BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą trukdymą teisėjo veiklai kaltininkas padarė panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą. Smurtas pagal BK 231 straipsnio 2 dalį apima fizinį ir psichinį smurtą.

Iš prokuroro surašyto kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinamosios galimai padarytos dvi nusikalstamos veikos, t. y. trukdymas teisėjai K. S. ir A. A. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas, aprašomos jos nusikalstamus veiksmus apibrėžiant kaip „grasinimą panaudoti psichinį smurtą, išreikštą grasinimais <...>“, tačiau toks nusikalstamų veikų aprašymas yra netikslus, neaiškus, prieštaringas ir suvaržo kaltinamosios teisę į gynybą. Psichinis smurtas – tai grasinimai panaudoti fizinį smurtą prieš BK 231 straipsnio 1 dalyje išvardytus asmenis ar jų šeimos narius arba artimus giminaičius, sunaikinti ar sužaloti jų turtą. BK 231 straipsnio 2 dalis apima grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Kaip psichinis smurtas vertintinas ir BK 231 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų šantažas siekiant trukdyti jų procesinei, profesinei veiklai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. BPK 255 straipsnis įpareigoja teismą bylą nagrinėti tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl šių priežasčių tinkamas kaltinamojo akto surašymas yra kaltinamojo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlyga.

Esminis kaltinamojo akto trūkumas yra susijęs su trukdymo teisėjams atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas kvalifikuojančiu požymiu, t. y. smurto pobūdžiu – fiziniu ar psichiniu smurtu. Kaltinimas „ trukdymu <...> grasinant jos atžvilgiu panaudoti psichinį smurtą, išreikštą grasinimais“ yra nesuprantamas lingvistine prasme, nelogiškas ir neatitinka BK 231 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų požymių. Minėto kaltinamojo akto trūkumo teismas savarankiškai pašalinti negali, nes trūkumų šalinimas gali būti susijęs su bylos nagrinėjimui trūkstamų reikšmingų duomenų ir aplinkybių nustatymu, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kaltinimą pagrindžiančių papildomų duomenų rinkimas teisme gali užvilkinti bylos nagrinėjimą ir sudaryti prielaidas manyti, kad teismas yra šališkas, be to, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklą kontroliuoja prokurorai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, baudžiamoji byla perduotina prokurorui, nes yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsniu, 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje J. D. yra kaltinama pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį ir 231 straipsnio 2 dalį, perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nustatyti dviejų mėnesių terminą tyrimui papildyti, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.