- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-275-1049/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03146-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.3Privilegijuotas sukčiavimas (BK 182 str. 3 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (20 veikų), BK 182 straipsnio 3 dalį (4 veikos), BK 222 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas:
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. V. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. K. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (E. M. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (G. U. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. G. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 7 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (J. L. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 3 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. P. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. V. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (J. J. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. N. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. P. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (S. T. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. I. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. G. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (Ž. M. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. K. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (M. D. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 3 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. L. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. V. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (G. V. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. B. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 7 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. M. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. T. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. P. turto įgijimas apgaule) – laisvės apribojimu 7 mėnesiams;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) – 100 MGL dydžio, t. y. 5 000 (penkių tūkstančių) eurų bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti ir tęsti darbą viso bausmės vykdymo metu, bei atlyginti ne mažiau kaip 5 000,00 eurų nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas M. K. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje laikiname suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 7 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
M. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas MB „B. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsniu, ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. civilinis ieškinys dėl 350,00 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. D. civilinis ieškinys dėl 200,00 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. L. civilinis ieškinys dėl 300,00 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam 700,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. I. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam 700,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. J. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajai 930,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajai 1 000,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam 950,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. civilinis ieškinys dėl 200,00 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. K. nukentėjusiajai 1 300 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. M. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam 175,00 eurai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. M. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajai 250,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. M. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam 700,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajai 1 200,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. civilinis ieškinys dėl 390,00 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. K. nukentėjusiajai 1 000,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam 1 250,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. T. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam 600,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam 500,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. U. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajai 850,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam 490,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. V. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajai 400,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam 400,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam 1 000,00 eurų turtinei žalai atlyginti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. LT69718 2500272724409, UAB „Paysera LT“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas paliktas galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo, nustatant 15 835,00 eurų mastą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. rugpjūčio 21 d. sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su V. V. dėl virtuvės baldų pagaminimo, jų pristatymo ir sumontavimo už bendrą 2100,00 eurų sumą, pagal šios sutarties sąlygas iš pastarojo paėmė 1000,00 eurų avansą grynais, užsakovui 2018 m. rugpjūčio 21 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau baldų nepagamino, jų nepristatė ir nesumontavo, tokiu būdu V. V. padarė 1000,00 eurų turtinę žalą.
2. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas MB „B. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. rugsėjo-spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) per A. G. žodžiu sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su L. K. dėl virtuvės baldų pagaminimo ir jų pristatymo už bendrą 2880,00 eurų sumą, pagal šios sutarties sąlygas per A. G. iš E. K. paėmė 1000,00 eurų grynais už dovanų čekį L. K. virtuvės baldams įsigyti, pastarajai 2018 m. lapkričio 3 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau virtuvės baldų nepagamino ir jų nepristatė, tokiu būdu L. K. padarė 1000,00 eurų turtinę žalą.
3. Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą UAB „M“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. spalio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, elektroninių ryšių priemonių pagalba sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su E. M. dėl keturių spintelių pagaminimo, sumontavimo ir pristatymo už bendrą 350,00 eurų sumą, 2018 m. spalio 2 d. išrašė „Avansinę sąskaitą“ serija (duomenys neskelbtini), po ko pastarasis 2018 m. spalio 3 d. iš savo asmeninės AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M“ AB „Citadele“ Kauno filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 175,00 eurus, tačiau spintelių nepagamino, jų nesumontavo ir jų nepristatė, tokiu būdu E. M. padarė 175,00 eurų turtinę žalą.
4. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 11 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su D. U. dėl virtuvės baldų pagaminimo, sumontavimo ir jų pristatymo už bendrą 1700,00 eurų sumą, 2018 m. rugsėjo 20 d. pagal šios sutarties sąlygas iš pastarojo paėmė jo sutuoktinei priklausančius pinigus 850,00 eurų avansą grynais ir užsakovui 2018 m. rugsėjo 20 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau virtuvės baldų nepagamino, jų nesumontavo ir jų nepristatė, tokiu būdu G. U. padarė 850,00 eurų turtinę žalą.
5. Taip pat, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą UAB „M“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. spalio 17 d. sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su L. G. dėl spintos pagaminimo ir pristatymo už bendrą 620,00 eurų sumą, 2018 m. spalio 17 d. išrašė „Avansinę sąskaitą“ serija (duomenys neskelbtini), po ko pastaroji 2018 m. spalio 18 d. iš savo asmeninės AB Swedbank sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) į UAB „M“ AB „Citadele“ Kauno filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300,00 eurų, tačiau spintos nepagamino ir jos nepristatė, tokiu būdu L. G. padarė 300,00 eurų turtinę žalą.
6. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo ir UAB „M“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. spalio 31 d. apie 16.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su J. L. dėl vonios spintelės pagaminimo, sumontavimo ir pristatymo už bendrą 400,00 eurų sumą, 2018 m. spalio 31 d. pagal šios sutarties sąlygas iš pastarosios paėmė 200,00 eurų avansą grynais ir užsakovei 2018 m. spalio 31 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau vonios spintelės nepagamino, jos nesumontavo ir jos nepristatė, tokiu būdu J. L. padarė 200,00 eurų turtinę žalą.
7. Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą UAB „M“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. spalio 26 d. sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su E. P. dėl virtuvės baldų pagaminimo, jų pristatymo ir sumontavimo už bendrą 2700,00 eurų sumą, 2018 m. spalio 26 d. išrašė „Avansinę sąskaitą“ serija (duomenys neskelbtini), po ko pastarasis 2018 m. lapkričio 6 d. iš savo asmeninės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M“ AB „Citadele“ Kauno filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1350,00 eurų, tačiau virtuvės baldų nepagamino, jų nepristatė ir nesumontavo, tokiu būdu E. P. padarė 1350,00 eurų turtinę žalą.
8. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo ir UAB „M“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. lapkričio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su M. V. dėl spintos, stalo ir vonios spintelės pagaminimo ir pristatymo už bendrą 980,00 eurų sumą, 2018 m. lapkričio 8 d. išrašė „Avansinę sąskaitą“ serija (duomenys neskelbtini) be eilės numerio, pagal šios sutarties sąlygas iš pastarojo paėmė 200,00 eurų avansą grynais ir užsakovui 2018 m. lapkričio 8 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), po ko pastarasis 2018 m. lapkričio 9 d. iš savo asmeninės AB Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M“ AB „Citadele“ Kauno filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 290,00 eurų, tačiau spintos, stalo ir vonios spintelės nepagamino ir jų nepristatė, tokiu būdu M. V. padarė 490,00 eurų turtinę žalą.
9. Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą UAB „M“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. lapkričio 14 d. sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su J. J. dėl dviejų durų pagaminimo ir jų perdavimo už bendrą 1870,00 eurų sumą, 2018 m. lapkričio 14 d. išrašė „Avansinę sąskaitą“ serija (duomenys neskelbtini), po ko pastaroji 2018 m. lapkričio 15 d. iš savo asmeninės AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M“ AB „Citadele“ Kauno filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 930,00 eurų, tačiau durų nepagamino ir jų neperdavė, tokiu būdu J. J. padarė 930,00 eurų turtinę žalą.
10. Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą UAB „M“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. lapkričio 21 d. apie 19.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su A. N. dėl virtuvės baldų pagaminimo, jų sumontavimo ir pristatymo už bendrą 2400,00 eurų sumą, 2018 m. lapkričio 21 d. išrašė „Avansinę sąskaitą“ serija MIL be eilės numerio, po ko pastaroji 2018 m. lapkričio 22 d. iš savo asmeninės Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M“ AB „Citadele“ Kauno filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1200,00 eurų, tačiau virtuvės baldų nepagamino, jų nesumontavo ir jų nepristatė, tokiu būdu A. N. padarė 1200,00 eurų turtinę žalą.
11. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. lapkričio 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su R. P. dėl 3 vienetų spintų pagaminimo, sumontavimo ir pristatymo už bendrą 2200,00 eurų sumą, 2018 m. lapkričio 22 d. pagal šios sutarties sąlygas iš pastarosios paėmė 1100,00 eurų avansą grynais ir užsakovei 2018 m. lapkričio 22 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau spintų nepagamino, jų nesumontavo ir jų nepristatė, tokiu būdu R. P. padarė 1100,00 eurų turtinę žalą.
12. Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. lapkričio 27 d. apie 18.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė „Durų sutartį“ su S. T. dėl 6 vienetų durų pagaminimo, sumontavimo ir jų pristatymo už bendrą 1200,00 eurų sumą, 2018 m. lapkričio 27 d. pagal šios sutarties sąlygas iš pastarojo paėmė 600, 00 eurų avansą grynais ir užsakovui 2018 m. lapkričio 27 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau durų nepagamino, jų nesumontavo ir jų nepristatė, tokiu būdu S. T. padarė 600,00 eurų turtinę žalą.
13. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. gruodžio 12 d. apie 18.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su D. I. dėl virtuvės baldų pagaminimo, jų pristatymo ir sumontavimo už bendrą 2660,00 eurų sumą, 2018 m. gruodžio 12 d. pagal šios sutarties sąlygas iš pastarojo paėmė 800,00 eurų avansą grynais ir užsakovui 2018 m. gruodžio 12 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau virtuvės baldų nepagamino, jų nepristatė ir nesumontavo, tokiu būdu D. I. padarė 800,00 eurų turtinę žalą.
14. Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. gruodžio 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su D. G. dėl virtuvės baldų pagaminimo, sumontavimo ir jų pristatymo už bendrą 1500,00 eurų sumą, 2018 m. gruodžio 28 d. pagal šios sutarties sąlygas iš pastarojo paėmė 700,00 eurų avansą grynais ir užsakovui 2018 m. gruodžio 28 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau virtuvės baldų nepagamino, jų nesumontavo ir jų nepristatė, tokiu būdu D. G. padarė 700,00 eurų turtinę žalą.
15. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo ir UAB „M“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2019 m. sausio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė „Durų gamybos sutartį“ su Ž. M. dėl spintos pagaminimo ir jos pristatymo už bendrą 450,00 eurų sumą, 2019 m. sausio 2 d. išrašė „Avansinę sąskaitą“ serija (duomenys neskelbtini) be eilės numerio, 2019 m. sausio 2 d. pagal šios sutarties sąlygas iš pastarosios paėmė 120,00 eurų avansą grynais ir užsakovei 2019 m. sausio 2 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini) be eilės numerio, po ko pastaroji 2019 m. sausio 2 d. iš L. M. Šiaulių bankas AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M“ AB „Citadele“ Kauno filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 130,00 eurų, tačiau spintos nepagamino ir jos nepristatė, tokiu būdu Ž. M. padarė 250,00 eurų turtinę žalą.
16. Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas MB „B. B.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą MB „B. B.“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2019 m. sausio 7 d. sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su A. K. dėl virtuvės baldų pagaminimo ir jų pristatymo už bendrą 1850,00 eurų sumą, pagal šios sutarties sąlygas iš pastarojo paėmė 950,00 eurų avansą grynais, užsakovui 2019 m. sausio 7 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau virtuvės baldų nepagamino ir jų nepristatė, tokiu būdu A. K. padarė 950,00 eurų turtinę žalą.
17. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2019 m. sausio 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su M. D. dėl lentynų pagaminimo ir jų pristatymo už bendrą 425,00 eurų sumą, 2019 m. sausio 11 d. pagal šios sutarties sąlygas iš pastarosios paėmė 200,00 eurų avansą grynais ir užsakovei 2019 m. sausio 11 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau lentynų nepagamino ir jų nepristatė, tokiu būdu M. D. padarė 200,00 eurų turtinę žalą.
18. Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su M. L. dėl virtuvės baldų, spintos, vonios ir tualeto fasadų pagaminimo ir jų pristatymo už bendrą 2800,00 eurų sumą, pagal šios sutarties sąlygas iš pastarosios paėmė 1400,00 eurų avansą grynais, užsakovei 2018 m. rugsėjo 10 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau baldų nepagamino ir jų nepristatė, tokiu būdu M. L. padarė 1400,00 eurų turtinę žalą.
19. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo ir UAB „M“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. lapkričio 25 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su M. V. dėl 2 vienetų spintų pagaminimo ir jų pristatymo už bendrą 1100,00 eurų sumą, 2018 m. lapkričio 8 d. išrašė „Avansinę sąskaitą“ serija (duomenys neskelbtini) be eilės numerio, 2018 m. lapkričio 25 d. pagal šios sutarties sąlygas iš pastarojo paėmė 320,00 eurų avansą grynais ir užsakovui 2018 m. spalio 31 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), po ko pastarasis 2018 m. lapkričio 26 d. iš savo asmeninės SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M“ AB „Citadele“ Kauno filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 180,00 eurų, tačiau spintų nepagamino ir jų nepristatė, tokiu būdu M. V. padarė 500,00 eurų turtinę žalą.
20. Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą UAB „M“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. spalio 2 d. sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su G. V. dėl virtuvės baldų pagaminimo ir jų pristatymo už bendrą 800,00 eurų sumą, 2018 m. spalio 2 d. išrašė „Avansinę sąskaitą“ serija (duomenys neskelbtini) be eilės numerio, po ko pastaroji 2018 m. spalio 8 d. iš savo asmeninės AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M“ AB „Citadele“ Kauno filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400,00 eurų, tačiau baldų nepagamino ir jų nepristatė, tokiu būdu G. V. padarė 400,00 eurų turtinę žalą.
21. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. lapkričio 29 d. sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su A. B. dėl spintos vidaus pagaminimo ir jos pristatymo už bendrą 700,00 eurų sumą, pagal šios sutarties sąlygas iš pastarojo paėmė 350,00 eurų avansą grynais, užsakovui 2018 m. lapkričio 29 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau spintos vidaus nepagamino ir jo nepristatė, tokiu būdu A. B. padarė 350,00 eurų turtinę žalą.
22. Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. lapkričio 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė „Vartų gamybos sutartį“ su E. M. dėl garažo vartų pagaminimo, jų pristatymo ir sumontavimo už bendrą 1400,00 eurų sumą, 2018 m. lapkričio 4 d. pagal šios sutarties sąlygas iš pastarojo paėmė 700,00 eurų avansą grynais ir užsakovui 2018 m. lapkričio 4 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau garažo vartų nepagamino, jų nepristatė ir nesumontavo, tokiu būdu E. M. padarė 700,00 eurų turtinę žalą.
23. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą savo naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. lapkričio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė „Baldų gamybos sutartį“ su R. T. dėl virtuvės baldų pagaminimo, jų sumontavimo ir jų pristatymo už bendrą 1250,00 eurų sumą, 2018 m. lapkričio 19 d. pagal šios sutarties sąlygas iš pastarojo paėmė 600,00 eurų avansą grynais ir užsakovui 2018 m. lapkričio 19 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini), tačiau virtuvės baldų nepagamino ir jų nepristatė, tokiu būdu R. T. padarė 600,00 eurų turtinę žalą.
24. Be to, jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 23 d. iki šiol ir žinodamas, kad sutartų daiktų nepagamins bei sutartų paslaugų neatliks, turėdamas tikslą UAB „M“ naudai užvaldyti svetimus pinigus, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. spalio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, elektroninių ryšių priemonių pagalba sudarė „Vartų gamybos sutartį“ su R. P. dėl pakeliamų garažo vartų pagaminimo, jų sumontavimo ir pristatymo už bendrą 780,00 eurų sumą, 2018 m. spalio 1 d. išrašė ir elektroninių ryšių priemonių pagalba perdavė „Avansinę sąskaitą“ serija (duomenys neskelbtini), po ko pastarasis 2018 m. spalio 1 d. iš M. S. asmeninės SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M“ AB „Citadele“ Kauno filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 390,00 eurų, tačiau pakeliamų garažo vartų nepagamino, jų nesumontavo ir jų nepristatė, tokiu būdu R. P. padarė 390,00 eurų turtinę žalą.
25. Taip pat jis nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingas už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. sausio 11 d. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, nes nepateikė 2018 m., 2019 m. finansinės atskaitomybės; buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 9 040,00 eurų gautų grynų pinigų, neapskaitė skolų fiziniams asmenims 9 040,00 eurų už gautus avansus buhalterinės apskaitos registre, UAB „M“ nepateikė Valstybinei įmonei Registrų centras 2018 m. finansinės atskaitomybės, aiškinamojo rašto, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai šio laikotarpio metinių pelno mokesčio deklaracijų, nepateikė įmonės 2018 m. finansinės atskaitomybės (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, ir kt. formų) ir tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnyje numatytų reikalavimų „Metinės pelno mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas“ nurodyta „2. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo IX-575 26 straipsnyje „Finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo skelbimas“ numatytų reikalavimų, kad „1. Finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbiami viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka <...>.“, nesilaikė reikalavimo, kad pateikiant finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ kuriame nurodyta, kad: „123. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip“, nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kad „3. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto, kuriame nurodyta, kad „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Pinigų sumokėjimo į kasą tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, tvirtina ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo“; 16 punkto, kuriame nurodyta, kad Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 10 punktu, 16 punktu, nes bendrovės vardu piniginių lėšų priėmimas, pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus, iš fizinių asmenų: V. V. - 1 000,00 eurų, M. L. - 1 400,00 eurų, D. U. (G. U.) - 850,00 eurų, J. L. - 200,00 eurų, E. M. - 700,0 eurų, M. V. - 200,00 eurų, R. T. - 600,00 eurų, R. P. - 1 100,00 eurų, M. V. - 320,0 eurų, S. T. - 600,00 eurų, A. B. – 350,00 eurų, D. I. – 800,00 eurų, D. G. - 700,00 eurų, Ž. M. – 120,00 eurų, M. D. – 200,00 eurų, iš viso 9 040,00 eurų bendrovės „M“ kasoje neužpajamuotas ir buhalterinėje apskaitoje (kasos knygoje, avanso apyskaitose, apskaitos registruose Nr. (duomenys neskelbtini) „Kasa“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“, Nr. 4420 „Iš pirkėjų gauti avansai“) neapskaitytas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais: 6 straipsnio 2 dalimi, Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalimi, Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 12 straipsnio 4 dalimi, Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalimi, Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalimi, Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes UAB „M“ gautiems 9 040,00 eurų nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių, jų neapskaitė kasoje, neįtraukė į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, dokumentinio tyrimo metu negalima nustatyti iš fizinių asmenų gautų 9 040,00 eurų panaudojimo, todėl bendrovės apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip to reikalauja 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 4 straipsnis, kur nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; ir dėl to pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės „M“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018-2019 metus.
26. M. K. taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsniu, ir baudžiamoji byla dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas MB „B. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) nutraukta dėl to, kad jis būdamas MB „B. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą ir bendrijos turtą, už teisingos tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 straipsnio 2 dalies nurodymą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 16 straipsnio 1 dalies nurodymą, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kadangi gavęs iš E. K. 1000,00 eurų kaip avansą baldų gamybai ir surašęs 2018 m. lapkričio 3 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. serija (duomenys neskelbtini) bei gavęs iš A. K. 950,00 eurų kaip avansą baldų gamybai ir surašęs 2019 m. sausio 7 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), šių dokumentų neperdavė bendrijos buhalterei, dėl ko šie gauti pinigai nebuvo apskaityti MB „B. B.“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje; 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 19 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo“; 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 nauja redakcija) 12 straipsnio 1 dalį: <...> privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, kadangi paslėpė detalių buhalterinių sąskaitų registrų (apyvartos žiniaraščių), kuriuose atsispindėtų tos buhalterinės sąskaitos kiekviena ūkinė operacija ar įvykis, laikotarpio pradžios ir pabaigos likučiai bei lėšų judėjimas buhalterinėje sąskaitoje, dėl to iš dalies negalima nustatyti BMB „B. B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.
27. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad nors M. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, byloje surinktų įrodymų pakanka argumentuotai spręsti, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Spręsdamas M. K. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl MB „B. B.“) klausimą, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas minėtą nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir M. K. šioje dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį bei baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
28. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Bernatavičienė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti ir skirti M. K. griežtesnes bausmes, t. y. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. V. turto įgijimas apgaule) skirti 20 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. K. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (E. M. turto įgijimas apgaule) – 10 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (G. U. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. G. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (J. L. turto įgijimas apgaule) – 10 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. P. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. V. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (J. J. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. N. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. P. turto įgijimas apgaule) - 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (S. T. turto įgijimas apgaule) - 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. I. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. G. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (Ž. M. turto įgijimas apgaule) – 10 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. K. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (M. D. turto įgijimas apgaule) – 10 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. L. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. V. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (G. V. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. B. turto įgijimas apgaule) - 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. M. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. T. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. P. turto įgijimas apgaule) – 25 parų arešto bausmę, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „M“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šias bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ir skirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti Airijoje ir Lietuvoje M. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 7 d. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems, įpareigojant dirbti, arba tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
1.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nuosprendis yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrus M. K. bausmę. Prokurorės vertinimu apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad sukčiavimas (išskyrus L. K. ir A. K. atžvilgiu) bei apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas sudaro idealią sutaptį, todėl bausmes bendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, o subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su bausmėmis, skirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. K., A. K. atžvilgiu). Tačiau remiantis kasacinio teismo praktika, ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose. Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. K. pirmiau atliko nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ar 3 dalyje (sudaro sutartis, surašo pinigų paėmimo kvitą, paima pinigus), ir tik baigęs šias veikas, praėjus tam tikram laikui, privalėdamas šiuos dokumentus pateikti įvertinimui buhalterinėje apskaitoje, to nepadarė. Šios nusikalstamos veikos atliekamos skirtingais veiksmais: veikimu (BK 182 straipsnio 1 dalis, 3 dalis) ir neveikimu (BK 222 straipsnio l dalis), skirtingu laiku ir negali būti vertinamos kaip padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. Todėl teismas, bendrindamas bausmes pagal 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko kai yra ideali nusikaltimų sutaptis, netinkamai pritaikė įstatymą, nes bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi ar 4 dalimi, laikantis 4 dalyje numatyto reikalavimo, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
Šalies argumentai
1.2. Skunde pabrėžiama, kad teismo paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė už 25 nusikaltimas veikas yra neproporcinga ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje nepasieks. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad M. K. nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje, nors ilgą laikotarpį, kuomet įmonės padėtis jau buvo finansiškai sudėtinga (darbuotojams nemokami atlyginimai, už pinigus, gautus iš nukentėjusiųjų, neperkama žaliava reikalinga sutartiniams įsipareigojimams vykdyti), jis sudarinėjo sutartis įmonių vardu su nukentėjusiais, paėmęs nukentėjusiųjų pinigus, jų nepateikė įvertinimui įmonių buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu pinigus pasisavino, nukentėjusiems kurį laiką aiškindamas, kad dėl didelio krūvio sutartinių įsipareigojimų neįvykdys laiku, vėliau su jais nutraukdavo bendravimą, o paieškas, viešoje erdvėje, ieškant naujų nukentėjusiųjų, aktyviai tęsdavo. Nors M. K. aiškino, kad jo veiksmus įtakojo įmonės MB „B. B.“ bankrotas, tačiau nustatyta, kad M. K. sutartis sudarinėjo pusmetį prieš bankroto bylos iškėlimą. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį, kad M. K. stengėsi išvengti atsakomybės ir pasislėpė užsienyje, paskutinę sutartį sudarė 2019 m. sausio 11 d. ir tuoj pat išvyko iš Lietuvos. M. K., vykdant Europos arešto orderį, sulaikytas (duomenys neskelbtini) tik 2021 m. balandžio 17 d., į Lietuvą pargabentas 2021 m. gegužės mėnesį. M. K., daugiau kaip du metus gyvendamas ir dirbdamas (duomenys neskelbtini), neatliko jokių veiksmų, kad nors dalinai būtų atlygintos žalos nukentėjusiems ir tik pargabentas į Lietuvą, atlygino nedidelę dalį padarytos žalos, ir tai padedamas artimųjų. Prokurorės teigimu, paskyrus M. K. laisvės apribojimo bausmę, nebus užtikrintas civilių ieškinių atlyginimas, nes ir būdamas užsienyje, žinodamas apie savo skolas, jis nesistengė jų atlyginti. Nors M. K. nurodė, kad jam yra išsaugota darbo vieta (duomenys neskelbtini), garantuojant 2 000,00 eurų mėnesinį darbo užmokestį, tačiau kyla pagrįstas klausimas, kodėl būdamas (duomenys neskelbtini), gaudamas tokio dydžio atlygį nieko nedarė, kad būtų sumažinta žala nukentėjusiesiems.
1.3. Skunde taip pat nesutinkama ir su baudos bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Teismas, skirdamas 5 000,00 eurų baudą, neįvertino M. K. finansinės padėties, jo skolų nukentėjusiems, kurias jis tik dalinai sumokėjo ir tai tik padedamas artimiesiems. Prokurorės vertinimu, paskyrus baudos bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.
29. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė savo apeliacinį skundą ir jame keliamus reikalavimus bei juos pagrindžiančius argumentus ir prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė atmesti prokurorės apeliacinį skundą ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
30. Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo išvadų dėl apelianto M. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau skunde keliami bausmės individualizavimo ir bausmių bendrinimo klausimai, prašant už atskiras nusikalstamas veikas skirti griežtesnės rūšies bausmes – areštą ir laisvės atėmimą bei paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, laikant, kad apeliantui inkriminuoti sukčiavimai ir buhalterinės apskaitos tvarkymas sudaro realią, o ne idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. K. įvykdė jam inkriminuotus sukčiavimus ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir jo padarytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes bei tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse, 5 dalies 1, 2 punktuose, todėl bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė.
Dėl M. K. skirtos bausmės
32. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (20 veikų) ir BK 182 straipsnio 3 dalį (4 veikos) bei BK 222 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti ir tęsti darbą viso bausmės vykdymo metu, bei atlyginti ne mažiau kaip 5 000,00 eurų nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos. Prokurorės teigimu, teismo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė apeliantui už 25 nusikaltimas veikas yra neproporcinga ir neleis pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. K. paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmės pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
34. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
35. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tuo tarpu BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato tokias alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
36. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl M. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmes už sukčiavimus (BK 182 straipsnio 1 dalis ir BK 182 straipsnio 3 dalis) bei baudos bausmę už apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis), atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų stadiją ir pobūdį (padaryta dvidešimt nesunkių baigtų nusikaltimų, keturi baudžiamieji nusižengimai bei vienas apysunkis nusikaltimas), M. K. kaltės formą (tiesioginę tyčią). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje nėra teistas, administracine tvarka nebaustas (12 t., b. l. 116–172, 176). Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad nuteistasis iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) dirbo, jo paties teigimu, dirbo ir gyvendamas Airijoje (12 t., b. l. 180). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis ir toliau gali tęsti darbą Airijoje, kur jam garantuojamas 2000,00 eurų darbo užmokestis (15 t., b. l. 183). Teismas nustatė dvi M. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad iki bylos perdavimo į teismą atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentėjusiesiems – A. B., M. D., L. G., J. L. ir R. P. (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis nors savo kaltę ir pripažino tik iš dalies, o dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, iš esmės neigė, kad turėjo išankstinę tyčią nevykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau kritiškai vertino savo veiksmus, penkiems nukentėjusiesiems visiškai atlygino žalą, dar septyniems nukentėjusiesiems žalą atlygino iš dalies, kas iš esmės rodo, kad M. K. prisiima atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus ir jos nevengia. Visų šių aplinkybių visumoje apylinkės teismas parinko M. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyje, vieną iš šio straipsnio dalies sankcijoje numatytų griežtesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, kurio trukmę, įvertinęs, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatė mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis. Tuo tarpu už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą, teismas M. K. parinko baudos bausmę, nustatydamas minimalų BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą dydį. Pripažinti, kad už nesunkius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus bei apysunkį nusikaltimą M. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir bauda yra neteisingos ar aiškiai per švelnios, priešingai nei tai savo skunde pabrėžia prokurorė, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek M. K., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.
37. Priešingos išvados neleidžia daryti ir prokurorės apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė už dvidešimt penkias nusikaltimas veikas yra neproporcinga ir neleis pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes už nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymą, įvertino tai, kad M. K. anksčiau nėra teistas, tai jo pirmasis teistumas, taip pat nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, daliai nukentėjusiųjų jau atlygino padarytą žalą, be to, buvo atsižvelgta ir į nukentėjusiųjų interesus, ir sprendė, kad sankcijose numatytos laisvės atėmimo arba arešto bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė tiek į nukentėjusiųjų, tiek į nuteistojo interesus, paskyrė teisingas bausmes, kuriomis neabejotinai bus pasiekti bausmės tikslai ir nebus siekiama išimtinai tik vieno tikslo – nubaudimo. Paskyrus maksimalaus dydžio subendrintą laisvės apribojimo 2 (dvejiems) metams bausmę su įpareigojimu pradėti dirbti ar tęsti darbą bei atlyginti ne mažiau kaip 5000,00 eurų žalą nukentėjusiesiems per bausmės vykdymo laikotarpį iš esmės yra siekiama ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, siekiant, kad jis teisėtais būdais užsidirbtų pragyvenimui, tačiau ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Šią išvadą sustiprina ir byloje esantys duomenys dėl pastarojo turimos darbo vietos (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 183). Teisėjų kolegijos vertinimu, visos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra svarbios ir sudarančios pagrindą teigti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nebūtų teisingas.
38. Pažymėtina, kad nors apeliaciniu skundu prokurorė ir prašo už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, skirti M. K. atitinkamo dydžio arešto bausmes, o už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurias subendrinus paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau prašo jos vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kas leidžia skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui spręsti, kad prokurorė nereiškia reikalavimo dėl realios laisvės atėmimo bausmės, o tik motyvuoja jos neišvengiamumu pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, o su tuo sutinka ir skundą teikianti prokurorė, jog pagrindo M. K. laikinai izoliuoti nuo visuomenės nėra.
39. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pripažįsta, kad nuteistajam M. K. apylinkės teismo paskirta maksimalaus dydžio galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su tam tikrais įpareigojimais nėra per švelni, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Jos griežtinti ir skirti 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nors ir atidedant jos vykdymą, įvertinus prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi kitu atveju nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors prokurorė prašo už atskiras nusikalstamas veikas skirti atitinkamo dydžio arešto bausmes už sukčiavimus ir laisvės atėmimo bausmę už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrinus bausmes pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, M. K. skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks prokurorės prašymas neatitinka jo reikalavimų, kadangi net ir taikant visišką bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 3 dalis), t. y. visiškai sudėjus prokurorės prašomas bausmes, skirtinas M. K. už atskiras nusikalstamas veikas, aritmetiškai nesigauna nurodoma skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, o tik 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai ir 4 (keturios) dienos.
40. Pagrindo M. K. skirti griežtesnę su laisvės atėmimu susijusią bausmę nesudaro ir prokurorės skundo teiginiai, kad M. K. nepripažino savo kaltės dėl sukčiavimų, nors ilgą laikotarpį, kuomet įmonės padėtis jau buvo finansiškai sudėtinga, jis toliau sudarinėjo sutartis įmonių vardu su nukentėjusiais, paėmęs nukentėjusiųjų pinigus, vėliau nutraukdavo su jais bendravimą, o paieškas, viešoje erdvėje, ieškant naujų nukentėjusiųjų, aktyviai tęsdavo. Visos šios aplinkybės apylinkės teismo jau buvo įvertintos ne tik kriminalizuojant M. K. atsakomybę, bet ir jį pripažįstant kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, bei parenkant jam bausmės rūšį ir nustatant jos maksimalų dydį subendrinus. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. K., įvertino aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui visumą, taip pat ir į tai, kad nuteistasis iš esmės neginčijo faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, jas pripažino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, kad viskas taip susiklostė ir jis negalėjo atlikti darbų pagal sutartis ir kartu grąžinti nukentėjusiesiems pinigus, tačiau dalį žalos atlygino. Taigi, pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, skiriant nuteistajam griežtesnę bausmę teisėjų kolegijos vertinimu būtų nepagrįstas. Iš esmės tais pačiais motyvais atmestini ir apeliacinio skundo argumentai susiję su M. K. išvykimu į užsienį, jo sulaikymu (duomenys neskelbtini) vykdant Europos arešto orderį, bei, kaip skunde nurodoma, tik nedidelės žalos atlyginimu dirbant užsienyje. Visos šios aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos ir jos buvo įvertintos. Apylinkės teismas, skirdamas vieną iš griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių M. K., atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dar iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems, faktiškai atlikdamas bausmę turės darbo vietą ir pastovias pajamas, kurios padės greičiau ir efektyviau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
41. Nors prokurorės teigimu apylinkės teismas nepagrįstai paskyrė M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą baudą, neįvertinęs nuteistojo finansinės padėties, tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, apylinkės teismas skirdamas M. K. bausmes, taip pat ir už BK 222 straipsnio 1 dalies apysunkį nusikaltimą, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo finansinę padėtį bei jo galimybę dirbti ir gauti pastovias pajamas (15 t., b. l. 183), ir jų visumoje skyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė minimalų. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl skirti griežčiausią, su laisvės atėmimu susijusią bausmę M. K. nėra jokio pagrindo.
Dėl bausmių bendrinimo
42. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka ir su apylinkės teismo atliktu bausmių bendrinimu, motyvuodama tuo, kad apylinkės teismas, bendrindamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį (išskyrus L. K. ir A. K. atžvilgiu) bei BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, ir parinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą – apėmimą. Prokurorės vertinimu M. K. atlikti sukčiavimai (išskyrus L. K. ir A. K. atžvilgiu) bei apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas sudaro realią, bet ne idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir bausmės už šias nusikalstamas veikas turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu.
43. Sprendžiant bausmių bendrinimo pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018).
16.1. Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji.
16.2. Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieną sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015, 2K-145-511/2019).
16.3. Tuo tarpu pagal teismų praktiką realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Remiantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kai esant nusikalstamų veikų realiajai sutapčiai sprendžiamas bausmių už kelias veikas subendrinimo klausimas, bausmės bendrinamos visiškai arba iš dalies jas sudedant, išskyrus atvejus, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius arba už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokiais atvejais bausmės turi būti bendrinamos apimant (kasacinė nutartis Nr. 2K-145-511/2019).
44. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, matyti, kad apylinkės teismas, taikydamas bausmių bendrinimo taisykles, nustatė, kad sukčiavimai nukentėjusiųjų atžvilgiu (išskyrus L. K. ir A. K. atžvilgiu) ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo padaryti turint vieningą tikslą, t. y. įgyti nukentėjusiųjų turtą. M. K., panaudodamas apgaulę nukentėjusiųjų atžvilgiu, sudarė su jais sutartis ir paėmė pinigus avansu, tačiau neketino šių sutarčių vykdyti, minėtų pinigų sumų neperdavė buhalterei ir šios grynųjų pinigų sumos nebuvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, turint tikslą jas įgyti savo naudai. Minėtas inkriminuotas nusikalstamas veikas M. K. padarė vieną po kitos, veikdamas kaip tos pačios įmonės (UAB „M“) atstovas, visos sutartys su nukentėjusiaisiais buvo sudarytos iš esmės dėl tų pačių objektų – įvairių baldų ir vartų pagaminimo, analogiškomis aplinkybėmis, jos buvo sudarinėjamos intensyviai per sąlyginai trumpą laikotarpį – nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. sausio 11 d., iš nukentėjusiųjų gauti pinigai nebuvo užpajamuoti ir įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. turint vieningą tyčią apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo prokurorė, byloje nustatyta, kad M. K., turėdamas pagrindinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą (BK 182 straipsnis), tai gali padaryti tik kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis). Šiuo atveju nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnyje yra neatskiriama M. K. veikos (sukčiavimo) dalis, kurios nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas) – svetimo turto užvaldymas. Šiuo atveju M. K. per sąlyginai trumpą penkių mėnesių laikotarpį sudarė 22 sutartis dėl įvairių baldų pagaminimo, pristatymo ir sumontavimo, paėmė iš klientų pinigus ir išrašė pinigų priėmimo kvitus, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, dokumentų buhalterei nepateikė ir jie nebuvo įtraukti į įmonės buhalteriją, gauta avansų suma nebuvo apskaityta, dėl ko negalima nustatyti jų panaudojimo ir iš dalies bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie nuteistojo M. K. veiksmai, leidžia daryti išvadą, kad byloje nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis yra idealioji. Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmių apėmimo būdu subendrindamas nuteistajam M. K. už padarytus sukčiavimus (išskyrus L. K. ir A. K. atžvilgiu) ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą paskirtas bausmes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Tai atitinka ir teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-71-458/2020).
45. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai ir už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse paskirtas laisvės apribojimo bausmes bendrindamas apėmimo būdu su baudos bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, baudos bausmę apėmė laisvės apribojimo bausme ir skyrė M. K. subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę. Remiantis teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014 ir 2K-196-139/2016), BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Šios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys). Pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės yra taikomos ne konkrečioms, o visoms bausmių rūšims, šiuo atveju bendrinant laisvės apribojimo bausmę su bauda. Nagrinėjamu atveju, laisvės apribojimo bausmė yra griežtesnė bausmės rūšis nei bauda, todėl taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, baudos bausmė pagrįstai buvo apimta griežtesne laisvės apribojimo bausme.
46. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad subendrintą apėmimo būdu bausmę teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su bausmėmis, skirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. K., A. K. atžvilgiu). Taigi, apylinkės teismas laikė, kad minėtos nusikalstamos veikos kitų nustatytų sukčiavimų atžvilgiu sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Su tokiu vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija. Bylos duomenimis nustatyta, kad žodinę sutartį dėl virtuvės baldų gamybos su nukentėjusiąja L. K. M. K. sudarė kaip MB „B. B.“ vadovas ir paėmė 1000,00 eurų grynais bei išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiuoju A. K. taip pat baldų gamybos sutartį dėl virtuvės baldų pagaminimo M. K. sudarė kaip MB „B. B.“ vadovas ir jos pagrindu paėmė 950,00 eurų avansą bei 2019 m. sausio 7 d. išrašė „Pinigų priėmimo kvitą“ serija (duomenys neskelbtini). Visų kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu atlikti sukčiavimai nagrinėjamu atveju buvo padaryti M. K. veikiant kaip kitos įmonės – UAB „M“, vadovui. Taip pat ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį M. K. pripažintas kaltu, kad būdamas UAB „M“ direktoriumi apgaulingą tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai apylinkės teismas taikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas bendrindamas bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį A. K. ir L. K. atžvilgiu.
47. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.