Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2024-01-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-131-385/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-31
Bylos Nr.
e2YT-131-385/2024
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02000-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Jurjonas
Pareiškėjas
D. J.
Suinteresuotas asmuo
Šilutės rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-131-385/2024Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02000-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.5.15.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 31 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas,sekretoriaujant Renatai Majauskienei,dalyvaujant pareiškėjos D. J. atstovui advokatui D. I.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. atstovo advokato D. I. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Šilutės rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja D. J., apie posėdį pranešta. Taip pat posėdyje nedalyvavo suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovas, apie posėdį pranešta, atsiliepimo, prašymų nepateikė. Į posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovas, apie posėdį informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas prašo nustatyti faktą, kad pareiškėja D. J. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1,99 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti faktą, kad pareiškėja D. J. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1999-10-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu bei apsvarsčiusi piliečio S. Ž. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko V. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,99 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini), nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui S. Ž. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,99 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise S. Ž. 1,99 ha žemės ūkio veiklai sklypą. 1999-12-06 įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. Ž. mirė. Vaikų ir artimų giminaičių jis neturėjo, palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėja D. J. dvejus metus iki S. Ž. mirties prižiūrėjo jį, kadangi šis sirgo, gyvendama gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šiame name yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. VĮ „Registrų centras“ pateikta informacija bei dokumentai patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso mirusiam S. Ž., o daiktas ir daiktinės teisės į gyvenamąjį namą bei į ūkinį pastatą - tvartą nėra įregistruotos. Gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas buvo užfiksuoti 1976-09-18 vienkiemio įkainojimo akte (pažymėti G-2 ir T-1). Šiuos pastatus S. Ž. drausdavo nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens ir vagystės. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėjos faktiškai valdomas gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas nėra įregistruoti Šilutės rajono savivaldybės vardu, juridinio ar fizinio asmens vardu. Pareiškėja žemės sklypą kartu su gyvenamuoju namu bei ūkiniu pastatu nepertraukiamai, atvirai, sąžiningai ir teisėtai valdo daugiau nei 10 metų. Ji juos prižiūri, tvarko bei moka mokesčius. Pareiškėja neturi duomenų, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas priklausytų valstybei ar savivaldybei ar kad nuosavybės teisė būtų įregistruota kitų asmenų (juridinių ar fizinių) vardu. Jokie kiti asmenys per visą faktinio žemės sklypo valdymo laikotarpį nepareiškė savo teisių į žemės sklypą. Buvęs turto savininkas neturėjo ir neturi jokių įstatyminių paveldėtojų, o valstybė ar savivaldybė nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą daiktinės teisės nėra įregistruotos, o pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisių, tai yra, nėra minėtų pastatų savininkė, tačiau nuo 1976-09-18 S. Ž., o po jo mirties - pareiškėja šiuos pastatus valdo, jais naudojasi, prižiūri, tvarko, remontuoja ir moka mokesčius, t. y. šį turtą valdo kaip savo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi 2023-10-23 nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, nustatė, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra statiniai, kurių nuosavybės teisę siekiama įgyti įgyjamosios senaties instituto pagrindu, yra registruota kaip S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalimi, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Taigi, esant tokiam įstatymo leidėjo nustatytam imperatyvui teisinio pagrindo įgyti sklypą, vadovaujantis CK 4.68-4.71 straipsnių nuostatomis, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – įstatymas) 7 straipsnio, 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtine. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Pažymėtina, kad iš minėtų Įstatymo nuostatų neatsiranda Nacionalinės žemės tarnybos suinteresuotumas dėl statinių, esančių privačioje žemėje, valdymo. Apibendrinus tai kas išdėstyta, Nacionalinė žemės tarnyba neturi suinteresuotumo dėl pareiškėjos atstovo prašymo dalies, susijusios su statinių: gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, įgijimo įgyjamą senatimi, todėl prašo teismo įvertinti bylą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių ir įrodymų išnagrinėjimu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais priimti sprendimą savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje pareiškėjo atstovas prašo nustatyti faktą, kad pareiškėja D. J. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1,99 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat, nustatyti faktą, kad pareiškėja D. J. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1999-10-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu bei apsvarsčiusi piliečio S. Ž. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko V. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,99 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini)., nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui S. Ž. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,99 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise S. Ž. 1,99 ha žemės ūkio veiklai sklypą. Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo Šilutės rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį nustatyta, kad S. Ž. vardu, 1999-10-13 Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, buvo įregistruotas 1,99 ha žemės sklypas, žemės sklypo adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2023-06-01 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol yra registruotas S. Ž. vardu. Iš byloje pateiktų 1976-09-18 vienkiemio įkainojimo akto ir 1999-06-23 pastatų draudimo liudijimo nustatyta, kad gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) valdė S. Ž.. S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos atstovo teigimu, maždaug prieš du metus iki S. Ž. mirties šiame gyvenamajame name apsigyveno ir pareiškėja, kuri prižiūrėjo sergantį S. Ž., o po šio mirties pareiškėja liko gyventi S. Ž. valdytame name, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri bei tvarko gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, moka mokesčius. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2023-05-15 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2023-05-23 pateiktos pažymos nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2023-06-01 duomenimis, daiktas ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą – pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotos.

Įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad D. J. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu ir yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y., nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, ne mažiau kaip dešimt metų nekilnojamieji daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktinės teisės į šiuos pastatus niekam neįregistruotos, šie daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, nes po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) D. J. elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomus gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Iškėlus bylą teisme, nebuvo gauta pareiškimų, kuriais būtų ginčijama pareiškėjos teisė į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje dalyje pareiškimas pagrįstas, įrodytas ir todėl tenkintinas (CK 4.68 straipsnis).

Tuo tarpu pareiškėjos atstovo prašymas nustatyti, kad pareiškėja D. J. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1,99 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negali būti tenkinamas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad šis žemės sklypas yra registruotas S. Ž. vardu. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Įvertinus tai, pareiškimas šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti faktą, kad D. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Vaclovas Jurjonas