- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- 1-2516-806/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34664-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- J. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J.K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas:
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę subendrinus su 2014-04-25 nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 2017-04-18 išregistruotas iš aprobuojamųjų asmenų registro;
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 48 MGL (1807, 68 eurų) dydžio bauda; uždraudžiant naudotis specialiąja teise 2 metams 6 mėnesiams, konfiskuojant automobilį;
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę subendrinus su 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, nustatyta galutinė 1 metų laisvės atėmimo ir 48 MGL (1807, 68 eurų) dydžio baudos bausmė, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2018-08-08 įtrauktas į aprobuojamųjų asmens duomenų registrą; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. 2020-08-29 apie 03.33 val. J. Tiškevičiaus g., ties pastatu Nr. 24, Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SUBARU LEGACY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,19 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Apklaustas teisme kaltinamasis J. K. parodė, kad kaltę pripažįsta. Viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Atvažiavo draugas, atvežė šampano ir alaus. Kartu gėrė. Apie trečią valandą nakties prireikė nuvažiuoti į degalinę, nes norėjo automobiliui įsipilti dujų. Važiuodamas užvažiavo ant bortelio, norėdamas pažiūrėti, ar nepraleidžia oro automobilio ratas. Tuo metu privažiavo pareigūnė, kuri priėjusi paklausė, ar jis nėra girtas. Tuo metu jam susuko pilvą, jis nubėgo į krūmus. Pareigūnai patikrino jį alkotesteriu, pripūtė 2,19 promilių. Automobilis brolio. Brolis buvo palikęs savo automobilį jam patvarkyti prieš techninę apžiūrą. Vairuoti automobilio brolis neleido, pastarasis nė nežinojo, kad jis sėdo už vairo. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
BIRT ataskaitų žiūryklės ROIK 0120000469493 duomenimis, 2020-08-29 03 val. 27 min. įregistruotas privataus asmens pranešimas, kad pranešėja, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bando sulaikyti pilkos spalvos automobilio SUBARU, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris padarė eismo įvykį. Kliudė bordiūrą. Pasišalino į krūmus. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2020-08-29 03:23 (BPCID=91372839906).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis 2020-08-29 apklaustas J. K. paaiškino, kad susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. 2020-08-29 naktį į jo namus atvažiavo pažįstami. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, alų ir putojantį vyną. Jis išgėrė du 1 litro talpos butelius alaus ir du 0,75 l talpos butelius putojančio vyno. Apie 03.15 val., jis būdamas neblaivus, atsisėdo už automobilio SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir nuvažiavo į degalinę pripildyti dujų. Prieš pat išvažiavimą iš namų į degalinę, jis sumaišė alų su putojančiu vynu ir išgėrė apie 200 g. Automobiliu jis važiavo vienas. Atvažiavęs į degalinę, jis tyčia užvažiavo ant šaligatvio, norėdamas pamatyti, ar padanga nepraleidinėja oro. Tuo pačiu metu į degalinės teritoriją atvažiavo moteris, kuri priėjo prie jo ir prisistatė policijos pareigūne, tačiau ji buvo be uniformos. Moteris atėmė iš jo raktus ir iškvietė policiją. Jam susuko pilvą ir jis nubėgo į krūmus. Būdamas krūmuose, tai yra nuo to momento, kai jis išlipo iš automobilio vairuotojo vietos, iki sugrįžtant atgal prie automobilio, alkoholinių gėrimų jis nevartojo. Grįžus prie automobilio, jo laukė policijos ekipažas. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, po to sulaikė jį ir nuvežė į policijos komisariatą. Nori paaiškinti, kad vairuotojo pažymėjimo jis niekada gyvenime neturėjo. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso jo broliui A. K.. Brolis atvarė jam priklausantį automobilį SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko prie jo namo. Jie buvo susitarę, kad jis atliks automobilio remonto darbus. Automobilį jis paėmė ir jį vairavo be savo brolio žinios ir leidimo. Dėl nusikalstamos veikos gailisi.
2020-08-29 Neblaivumo nustatymo akte Nr. 0120000469493, kuris surašytas 03:35 val., nurodyta, kad vyr. patrulis E. K. nustatė J. K., gim. (duomenys neskelbtini), neblaivumo požymius - iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, asmuo eiti tiesia linija - pėda po pėdos, - negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Alkotesteriu Alkotest 6810 ARBL-0747; 1218671 pirmuoju patikrinimu 03:41 val. nustatytas 2,25 promilių girtumas, antruoju - 03:59 val. - 2,19 promilių.
VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio SUBARU LEGACY, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini).
2019-10-07 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad O. K. pardvė automobilį SUBARU LEGACY, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. K., už 100 (šimtą) eur.
VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio SUBARU Legacy 2.0 4WD LX, kategorija: M1-AC (kėbulo tipas - universalas, kuras - benzinas, variklio darbinis tūris -1994 cm3, variklio galia - 92 kW, gamybos metai - 2001) vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 1117 eurų, PVM – 233 Eur, kaina su PVM – 1350 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus: kaltinamojo parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo J. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis J. K. apklaustas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtina ištirti, aukščiau aptarti įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurio matyti, jog pranešėja informavo, jog bando sulaikyti automobilio SUBARU, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją, padariusį eismo įvykį; J. K. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis J. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į kaltinamojo J. K. asmenybę, kuris anksčiau teistas keturis kartus, tarp jų ir už tos pačios rūšies nusikalstamą veiką, nors bausmės atliktos, teistumas dėl sistemingai daromų nusikalstamų veikų tebėra neišnykęs. Transporto priemonę vairavo neblaivus po to, kai 2018 metais buvo teisiamas už analogišką veiką, kas rodo, jog išvadų po atliktų bausmių kaltinamasis nedaro, savo elgesio, kad šis atitiktų visuomenėje priimtas taisykles ir įstatymų reikalavimus, kaltinamasis nekoreguoja. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas daro išvadą, kad kaltinamajam J. K. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena J. K. atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir mano, kad J. K. skirtina arešto bausmė, nesiekianti šios rūšies bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkio.
Kadangi J. K. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, J. K. paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 65-66 straipsnio nuostatomis, į skirtiną bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020-08-29 d. 03 val. 59 min. iki 2020-08-29 17:21 val., t.y. viena diena.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - gali būti skiriama kartu su bausme. Vertindamas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę J. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t.y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,19 promilių neblaivumas. Tuo jis padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinęs tai, kad J. K. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą (neblaivus vairavo degalinėje, t.y. padidinto pavojaus zonoje), taip pat į tai, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka už šiurkštų KET pažeidimą – transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, už vairavimą neblaiviam teistas vos prieš dvejus metus, jam buvo paskirta baudos bausmė ir taikytas uždraudimas naudotis specialia teise, tačiau šios priemonės prevencinės paskirties neatliko, tinkamų išvadų kaltinamasis nepadarė, teismas sprendžia, kad tikslinga kaltinamajam uždrausti vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatymų leidėjo numatytam terminui - penkeriems metams. Pagal teismų praktiką, vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam 2020-08-29 buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, taip realiai atimant jam teisę vairuoti, J. K. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo minėtos kardomosios priemonės paskyrimo dienos.
Darant nusikalstamą veiką panaudota transporto priemonė – SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – turėtų būti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos priemonė. Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, jo savininkas yra trečiasis asmuo (kaltinamojo brolis), byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad savininkas žinojo apie tai, kad panaudojant jam priklausančią transporto priemonę bus daroma nusikalstama veika, todėl konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo J. K. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir kuris priklauso trečiajam asmeniui, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio modelio, kurį neblaivus vairavo J. K., vidutinė rinkos kaina su PVM Lietuvoje 1350 eurų. Tačiau byloje pateikta minėtos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog iš ankstesnio savininko automobilis buvo įgytas už 100 Eur. Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio techninė būklė nėra gera, fiksuojami viso kėbulo nubrozdinimai, atitinkamai teismas neturi pagrindo netikėti, kad šio konkretaus automobilio vertė buvo ženkliai mažesnė nei tų pačių metų gamybos analogiško modelio tvarkingos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė, kurią į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo išieškotina pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės - LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė, t.y 100 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – naikintinos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo sudaro 48 eurus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atitinkamai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir jis bylos nagrinėjime dalyvavo nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, kaltinamasis bedarbis, stabilių pajamų neturi, turi nesumokėtų pakankamai didelių baudų, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamo asmens turtinę padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. K. laikinajame sulaikyme nuo 2020-08-29 d. 03 val. 59 min. iki 2020-08-29 17:21 val., (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) penkeriems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. K. konfiskuotino automobilio SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 Eur (vieną šimtą eurų).
Valstybės naudai 48 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo nepriteisti.
Kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikinti.
Išaiškinti J. K., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.