- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-491-71/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- Birutės O, B. O. U.
- Atsakovas
- S. A., E. A.
- Kategorijos
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-491-71/2011
Teisėja E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04708-2010-4
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. A. ir E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės B. O. U. ieškinį atsakovams S. A. ir E. A. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų S. A. ir E. A. priešieškinį ieškovei B. O. U. dėl turto atsidalijimo natūra ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė B. O. U. ieškiniu ir pastiklintais ieškiniais kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama atidalinti tarp šalių paveldėtą turtą tokiu būdu: ieškovei B. O. U. priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype esantį pastatą - sodo namelį 31 300 Lt vertės. Prašo atsakovams S. A. ir E. A. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) 80000 vertės ir priteisti ieškovei B. O. U. iš atsakovų S. A. ir E. A. po 25000 Lt piniginę kompensaciją (1 t., 1-4, 107-108, 2 t., 1-2 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad ginčas kilo (duomenys neskelbtini), kai mirė ieškovės vyras A. A., kuris turėjo 2 pilnamečius vaikus. Po mirties liko turtas, kuris testamentu buvo paliktas ieškovei. Ieškovė pripažino S. A. teisę į privalomąją turto dalį, todėl visi trys paveldėtojai turi tam tikras dalis. Turtą sudaro: žemės sklypas (duomenys neskelbtini) soduose ir sodo namelis bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė valdo 65/128 dalis, S. A. ir E. A. po 3/16 dalis. Ieškovė norėjo geruoju pasidalinti paveldėtą turtą, bet į pasiūlymus atsakovai nereagavo. Yra du nekilnojamo turto objektai ir nesant ginčui tarp atsakovų, bet esant konfliktinei situacijai tarp ieškovės ir atsakovų, objektus būtina atidalinti taip, kad konfliktinė situacija netrukdytų nei vienai iš šalių disponuoti savo turtu. Atsakovai trukdo ieškovei disponuoti visu turtu. Jeigu būtų padarytas turto dalijimas, kaip prašo atsakovai, tai ieškovė neturės galimybės disponuoti paveldėtu turtu, neturės teisės jo realizuoti, o nustačius naudojimosi tvarką, realiai naudotis turtu nebus galima, nes yra konfliktinė situacija su atsakovais.
Atsakovas S. A. su ieškiniu nesutiko ir pateiktu priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu teismo prašė nustatyti naudojimosi butu, (duomenys neskelbtini) , tvarką tokiu būdu: abiems atsakovams priklauso 39,06 kv.m. viso buto ploto, kurio plotas sudaro 57,05 kv.m., todėl atsakovams turi atitekti didysis kambarys (2-7/18.46 kv.m.), visas balkonas (2-8/3.60 kv.m.) ir teisė naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis: koridoriumi (2-1/10.03 kv.m.), virtuve (2-6/8.06 kv.m.), vonia (2-2/4.02 kv.m.), tualetu (2-4/1.37 kv.m.), iš viso 2 asmenims priklausytų ir realiai galėtų naudotis 37,71 kv.m., tuo tarpu ieškovei priklauso 17,99 kv.m., todėl jai turėtų atitekti naudotis: mažasis kambarys (2-5/11.51 kv.m.) ir teisė naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis: koridoriumi (2-1/10.03 kv.m.), virtuvė (2-6/8.06 kv.m.), vonia (2- 2/4.02 kv.m.), tualetu (2-4/1.37 kv.m.), iš viso vienam asmeniui priklausytų 19,34 kv.m. Ieškovei prašo priteisti visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype esantį sodo namelį (1 t., 124-128, 176-180).
Nurodė, kad nesutinka su 25000 litų kompensacija, nes bute liktų gyventi ne vienas atsakovas, liktų du savininkai. Nesutinka mokėti kompensacijos, prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką ir mano, kad turtu naudotis trims savininkams įmanoma. Ieškovei tektų vienas kambarys, atsakovams tektų kitas kambarys. Atsižvelgiant į atsakovo S. A. finansinę padėtį, jo sveikatos būklę, tai racionalus padalijimo būdas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. A. su ieškiniu nesutiko (1 t., 80-86, 122), o atsiliepimu į priešieškinį prašė jį tenkinti visiškai (1 t., 148-150 b. l.)
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. ieškinį tenkino. Atidalino tarp šalių paveldėtą turtą tokiu būdu:
Ieškovei B. O. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklype esantį pastatą - sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 31 300 Lt vertės. Atsakovams S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė butą, (duomenys neskelbtini) mieste (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras buto plotas 57,05 kv. m.,) 80 000 vertės. Priteisė ieškovei B. O. U. iš atsakovų S. A. ir E. A. piniginę kompensaciją po 12 500 Lt. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-18 nutartį, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, o laikinąsias apsaugos priemones, taikytas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-04 nutartį, sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti. Priteisė ieškovei B. O. U. iš atsakovų S. A. ir E. A. po 2 181 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisė valstybei iš atsakovų S. A. ir E. A. po 134,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį atmetė (2 t., 40-44 b. l.).
Teismas sprendime pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsidalijimo būdo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalys tik sutaria dėl žemės sklypo ir sodo pastato atidalijimo. Ieškovė prašo du nekilnojamojo turto objektus atsidalinti natūra, jai išmokant kompensaciją pinigais už atsakovams tenkančią didesnę turto dalį, o atsakovai pripažįsta turto atsidalijimą natūra tik į žemės sklypą ir sodo pastatą, bet nesutinka su buto atsidalijimu natūra ir prašo nustatyti naudojimosi tvarką butu tarp trijų bendraturčių, nepriteisiant kompensacijos ieškovei, nes atsakovai turi imti paskolą iš banko, kurios palūkanos sudaro apie 10 000 Lt. Ieškovė reikalavimą pareiškė dėl atidalijimo (CK 4.80 str.), o atsakovai ir dėl atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.80 ir 4.81 str.).
Dėl atsidalijimo būdo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas pažymėjo, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovė pareiškimais atsakovams siūlė spręsti bendrosios dalinės nuosavybės panaikinimo klausimą: siūlė pirkti jos dalį buto, žemės sklypo ir sodo pastato, siūlė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau iš atsakovų nesulaukusi galimų sprendimo variantų, kreipėsi į teismą dėl turto atidalinimo natūra. Iš atsakovų pozicijos teismas vertino, tai, jog atsakovai iš dalies ieškinį pripažįsta, nes priešieškinyje taip pat prašo priteisti ieškovei žemės sklypą su sodo pastatu.
Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinį patenkinus, ieškovei pasibaigs bendroji dalinė nuosavybė ir ji galės laisvai disponuoti savo turima nuosavybe, atsakovams sumažės bendraturčių skaičius ir bus lengviau įgyvendinama bendroji nuosavybės teisė. Teismo laikė, kad priešieškinyje siūloma nustatyti naudojimosi tvarka, o ne atsidalijimas natūra, pažeistų visų trijų bendraturčių teises ir interesus, nes tarp šalių yra konfliktinė situacija ir ieškovei nebūtų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisės turinį, jei butu, (duomenys neskelbtini), būtų nustatyta naudojimosi tvarka tarp trijų bendraturčių. Teismas sprendė, kad toks bendrosios dalinės nuosavybės naudojimasis yra neracionalus, neatitinka bendraturčių poreikių. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, jog tarp šalių tvyro įtampa, baimė, kad grąsinimai gali pasikartoti. Teismas atsižvelgė ir į atsakovų interesus ir sprendė, kad būtent ieškinio, o ne priešieškinio tenkinimas nepažeis ir atsakovų interesų, priešingai, tik abu atsakovai valdys vieną vertingesnį nekilnojamąjį objektą, tarp atsakovų yra giminystės ryšys, jie yra broliai ir tarpusavyje sutaria.
Dėl kompensacijos priteisimo. Teismas, vertindamas įrodymus, nurodė, kad iš esmės atsakovams būtų priimtini ieškovės reikalavimai, jeigu kompensacija būtų mažesnė. Iš įrodymų visumos teismas laikė, jog atsakovai pajėgūs sumokėti 25 000 Lt kompensaciją, ji atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę ir daikto rinkos kainą, todėl iš atsakovų priteisė 25 000 Lt ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams vertingesnis turtas priklausys bendrosios nuosavybės teise. Kadangi teismas ieškinį tenkino, tai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai S. A. ir E. A. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą dalyse, kuriose tenkintas ieškovės reikalavimas dėl buto priteisimo atsakovams; tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 25000 Lt kompensacijos už paveldėtą buto dalį iš atsakovų priteisimo; iš atsakovų priteisto visos bylinėjimosi išlaidos nors teismo sprendimu buvo tenkinta dalis ir priešieškininio reikalavimų.
1. Apeliantai laiko, kad teismo priimtu sprendimu yra apgintos ne bendraturčių teisės, o tik vieno bendraturčio, t.y. ieškovės, interesai, o likusių dviejų – atsakovų, turtiniai interesai liko nuošalyje – neišgirsti ir pažeisti. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė iki civilinės bylos iškėlimo teisme niekada nesiūlė atsakovams to, ką teismas sprendimu priteisė iš atsakovų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pakeitė pirminius savo pasiūlymus ir kreipėsi į teismą su kitais reikalavimais atsakovų atžvilgiu, tokiu atveju ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų likti ieškovei. Mano, kad bylinėjimasis prasidėjo tik dėl ieškovės kaltės ir jos nenoro susitarti su atsakovais taikiai, ką įrodo ir pasikeitę reikalavimai;
Šalies argumentai
2. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad atsakovų pasiūlytas naudojimosi butu tvarkos nustatymas yra neracionalus. Teigia, kad pagal atsakovų pasiūlytą naudojimosi butu nustatymo tvarką tiek ieškovė, tiek atsakovai būtų turėję atskiras gyvenamąsias patalpas, bendrai būtų tekę naudotis tik bendrojo naudojimo patalpomis, tad privatus šalių gyvenimas nebūtų nukentėjęs. Be to, ieškovė turi ir kitą nekilnojamąjį turtą – butą. Nurodo, kad teismui patenkinus atsakovų reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, neabejotinai, kad ieškovė priskirtame kambaryje net nebūtų gyvenusi, tad būtų galėjusi savo buto dalį išnuomoti ar net parduoti, su kuo atsakovai nebūtų prieštaravę;
3. Apeliantai laiko, kad teismo išvada, kad atsakovų priešieškinyje siūloma nustatyti naudojimosi butu tvarką, o ne atsidalijimą natūra tarp bendraturčių, pažeistų visų trijų bendraturčių teises ir interesus, nes tarp šalių yra konfliktine situacija ir ieškovei nebūtų sudaryta galimybė naudotis butu, neatitinka tikrovės. Teigia, kad jokie neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu nebuvo atlikti, o ieškovės kreipimasis į policiją tebuvo siekis pateikti save aukos padėtyje ir civilinėje byloje įgauti pranašumą atsakovų atžvilgiu. Nutarimai, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą neturi jokios prejudicinės galios iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šie argumentai turi didelę reikšmę parenkant paveldėto turto atidalijimo būdą;
4. Mano, kad atsakovo E. A. 15 000 Lt pasiūlyta kompensacijos suma atitiko protingumo kriterijus, kadangi butą valdytų ne vienas savininkas, o du, kas neabejotinai mažina turto vertę, o, be to, atsakovas E. A. mokėdamas ieškovei kompensaciją turėtų imti 15 000,00 Lt paskolą, kurios palūkanos už tris metus sudarytų – 6335,75 Lt, o bankui sutikus suteikti 25.226,99 Lt paskolą palūkanos viršytų net 10.000 Lt;
5. Teismas, priteisdamas kompensaciją iš atsakovo S. A., neįvertino byloje pateiktų dokumentų, kurie įrodo, kad atsakovas S. A. neturi galimybių sumokėti ieškovei teismo priteistos kompensacijos, t.y. 12.500 Lt, kadangi nekilnojamojo turto, išskyrus šioje byloje dalijamą paveldėtą turtą, neturi, pajamos sudaro tik šalpos pensija, t.y. 540 Lt per mėnesį, ko pasėkoje, siekiant sumokėti ieškovei kompensaciją, jam tektų parduoti paveldėtą ir teismo atidalintą buto dalį. Atsakovas S. A. yra bedarbis, atsakovo darbingumas sudaro tik 35 %, ir invalidumas atsakovui S. A. nustatytas nuo vaikystės. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai pajėgūs sumokėti ieškovei 25.000 Lt kompensaciją už butą;
6. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje iš dalies patenkino ir atsakovų priešieškinio reikalavimus, t.y. toje dalyje, kur priteisė ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype esantį sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 31.300 Lt vertės. Todėl teismas turėjo ne tik tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, tačiau taip pat ir dalį atsakovų priešieškinio reikalavimų, todėl pažeidė LR CPK 270 str. 5 d. 1 p.;
7. Kadangi teismas iš dalies patenkino ir atsakovų reikalavimų dalį dėl sodo priteisimo ieškovei, todėl turėtų būti proporcingai paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos LR CPK 93 str. 2 d., ko teismas nepadarė. Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų ir tas išlaidas, kurios pagal pateiktą į bylą dokumentus yra patirtos trečiojo asmens, t.y, V. K., kas neatitinka LR CPK 98 str. reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės B. O. U. atstovė advokatė V. S. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 63-65 b. l). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į visų bendraturčių interesus, t.y., paveldėtą turtą padalino teisingai, kiek leido tarp šalių susidariusi situacija. Atsakovams atiteko ženkliai dabartinėje rinkoje vertingesnis turtas – butas. Teismas pagrįstai nematė pagrindo mažinti iš atsakovų priteistiną kompensaciją, kadangi patenkinus tokį atsakovų pageidavimą, būtų aiškiai pažeistos ieškovės teisės. Nurodė, kad ikiteisminėje stadijoje atsakovams buvo siūlyti įvairūs turto atsidalijimo būdai. Nagrinėjant bylą teisme kelis kartus keistas ieškinio dalykas, atsižvelgiant į apeliantų pageidavimus, ką rodo jų pasiūlytas, byloje esantis, taikos sutarties projektas. Apeliantų siūlytas paveldėto nekilnojamojo turto atidalinimo būdas – tik nustatant naudojimosi butu tvarką yra negalimas, nes būtų suvaržyta ieškovės teisė laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, kadangi neįmanoma laisvai disponuoti dviejų kambarių butu trims bendrasavininkiams, nepažeidžiant kažkurio vieno teisės disponuoti priklausančiu turtu. Nepagrįstu laiko apeliacinio skundo teiginį, kad teismas neįvertino bylos aplinkybių, jog atsakovai faktiškai neturi galimybės sumokėti kompensacijos. Apeliantams, neturintiems pinigų piniginei kompensacijai už jiems tenkančią didesnę paveldėto turto dalį, buvo pasiūlytas kitas paveldėto turto padalinimo natūra būdas – imti mažesnę paveldėto turto dalį natūra, gaunant iš ieškovės piniginę kompensaciją. Konfliktiški santykiai tarp šalių įrodyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei ilgu bylinėjimusi dėl paveldėto turo atidalijimo. Teismas, išdėstydamas sprendimo rezoliucinę dalį, nepažeidė LR CPK 270 str. 5 d. 1 p. nuostatų. Teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi patenkinti visi ieškovės ieškininiai reikalavimai. Teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė V. K., trečiojo asmens patirtas išlaidas, kadangi ji veikė įgaliota įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl atidalijimo būdo ir kompensacijos už atidalijamą iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui priteisimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovei B. O. U. ir atsakovams S. A. ir E. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jame esantis pastatas - sodo namelis ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal paveldėjimo teisės liudijimą šalys įgijo, mirus A. A. (1 t., b. l. 5, 11, 12, 13, 75-78). S. A. priklauso 39/128 buto ir žemės sklypo bei sodo pastato. E. A. nuosavybės teise valdo 3/16 dalis buto, žemės sklypo ir sodo pastato, o 65/128 dalis šių nekilnojamųjų daiktų valdo ieškovė B. O. U. (t. 1, b. l. 75-78). Nagrinėjamoje byloje šalys iš esmės nesutaria dėl atidalijimo būdo ir piniginės kompensacijos dydžio. LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių susitarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, turto atidalijimas, išmokant kompensaciją pinigais, yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio interesais, kurie gali nesutapti. Tokiais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitiktų bendraturčių dalis, nedarytų neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių. Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinį patenkinus, ieškovei pasibaigs bendroji dalinė nuosavybė ir ji galės laisvai disponuoti savo turima nuosavybe, atsakovams sumažės bendraturčių skaičius ir bus lengviau įgyvendinama bendroji nuosavybės teisė. Atsakovai priešieškiniu siūlė nustatyti naudojimosi tvarka, o ne atsidalijimą natūrą, kas pažeistų visų trijų bendraturčių teises ir interesus, nes tarp šalių yra konfliktinė situacija ir ieškovei nebūtų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, nustačius naudojimosi tvarką bute, (duomenys neskelbtini) , tarp trijų bendraturčių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad toks bendrosios dalinės nuosavybės naudojimasis yra neracionalus, neatitinka bendraturčių poreikių. Kolegija pažymi, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2009-12-07 ir 2009-12-08 ieškovė kreipėsi į policiją dėl atsakovų netinkamo elgesio ir nors atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 str. ir 140 str. 1 d., bet ieškovei išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o tai reiškia, jog tarp šalių tvyro įtampa, baimė, kad grasinimai gali pasikartoti (1 t. b. l. 58-60). Teisėjų kolegijos nuomone nagrinėjamu atveju trijų kambarių buto natūra padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes, padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų – virtuvės, sanmazgo. Naudojimasis turtu pagal atsakovų siūlomą variantą, lemti kitus šalių ginčus. Taigi, išskirti jiems priklausančią dalį natūra nėra galimybės. Kadangi šalims nepavyko rasti kitokio atidalijimo natūra varianto, tai ginčo atveju taikytas atidalijimo būdas, šmokant kompensaciją pinigais, pripažintinas tinkamu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš atsakovų apeliacinio skundo, kuriame jie nurodo, kad E. A. 15000 Lt pasiūlyta kompensacijos suma atitiko protingumo kriterijus ir jiems iš esmės yra priimtini ieškovės reikalavimai dėl atidalijimo būdo, jeigu kompensacija būtų mažesnė.
Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas S. A. gauna mažas pajamas – šalpos pensiją, bet turi nekilnojamojo turto (1 t. b. l. 98, 75-78). Atsakovas E. A. pateikė pažymą, jog bankas įvertinęs kliento mokumą ir gerą kreditavimo istoriją, suteiktų E. A. 30 000 Lt paskolą, o imant paskolą 15 000 Lt, palūkanos, administravimo mokesčiai sudarytų 3 metams 6335,75 Lt (b. l. 65, t. 1, b. l. 28 t. 2). Kaip matyti iš bylos medžiagos teismo posėdžio metu atsakovų atstovė paaiškino, kad tarp atsakovų preliminariai sutarta, jog E. A. dengtų ir S. A. dalį, todėl nors atsakovas S. A. apeliaciniame skunde ir nurodo, jog neturi galimybių sumokėti ieškovei teismo priteistos kompensacijos, t.y. 12.500 Lt, jo argumentai yra atmetami (b. l. 171 t.1). Atsakovai neginčija, kad turto vertė yra mažesnė negu buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad kompensacija paprastai pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas priteisdamas kompensaciją, vadovavosi byloje pateiktais buto rinkos vertės duomenis. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai nustatė piniginę kompensaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantų nuomone, teismas iš dalies patenkino ir atsakovų reikalavimus dėl sodo priteisimo ieškovei, todėl turėtų būti proporcingai paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ko teismas nepadarė. Nurodė, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų ir tas išlaidas, kurios pagal pateiktą į bylą dokumentus yra patirtos trečiojo asmens, t.y, V. K..
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimą dėl sodo priteisimo ieškovė kėlė savo ieškinyje, todėl šiuo atveju buvo patenkintas būtent jos ieškinio reikalavimas ir bylinėjimosi išlaidos neturi būti perskirstomos. Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. LR CPK 88 str. nustato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė suteikė įgaliojimą V. K. ir davė jai pinigus tvarkyti jos reikalus Lietuvoje, kadangi ji šiuo metu gyvena užsienyje ir neturi galimybės tai padaryti. Esant ieškovės suteiktam įgaliojimui ir ieškovės atstovei patvirtinus, kad pinigai buvo ieškovės, tik įgaliotas asmuo sumokėjo už ieškovę, tai laikytina ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi iš pateiktų dokumentų matyti, jog sąskaitos faktūros išrašytos ieškovės vardu, o ieškovė yra suteikusi teisę įgaliotam asmeniui jos vardu sumokėti pinigus (b.l. 9-16, t. 2). Teisėjų kolegijos nuomone, toks bylinėjimosi išlaidų priteisimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei neprieštarauja LR CPK nuostatoms.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Atmetus apeliantų S. A. ir E. A. apeliacinį skundą iš jų priteistinos valstybei 10,20 Lt pašto siuntimo išlaidos apeliacinėje instancijoje valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po penkis litus 10 centų bylinėjimosi išlaidų valstybei, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.