- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-754-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01966-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- V. P.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2S-754-538/2016
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-01966-2016-2) Procesinio sprendimo kategorijos:
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. birželio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovas E. B. prašė priteisti iš atsakovo V. P. 21321,10 Eur skolos, 7675,60 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-23 nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. B. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP posistemį, ieškinį pateikė UAB „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ atstovas A. E.. Kartu su ieškiniu nėra pateiktų įrodymų, kad UAB „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ atstovas A. E. gali būti ieškovo atstovu pagal pavedimą teisme ir atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, todėl konstatavo, kad ieškinį teismui E. B. vardu padavė neįgaliotas teisme vesti bylą E. B. vardu asmuo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-23 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad ieškinys yra pasirašytas ieškovo E. B., o tai reiškia, jog ieškinys yra pateiktas ne E. B. vardu, o paties E. B.. Tokiu atveju IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ direktorius A. E. nėra laikytinas ieškovo E. B. atstovu, nes ieškinyje nėra nurodytas toks ieškovo E. B. atstovavimas. Ieškovas E. B. ieškinyje nurodė, jog byla nebus vedama per advokatą, o su juo sutarus, teismas bus informuotas atskirai. Ieškinio pateikimo dieną, ieškovas E. B. teismui nėra pateikęs jokių jį atstovaujančiųjų asmenų duomenų, tame tarpe ir IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“. Ieškovas ieškinį pasirašė pats, todėl nėra jokio faktinio pagrindo teigti, jog jis yra atstovaujamas. Ieškinio pateikimas per EPP sistemą nėra laikomas atstovavimo santykių sukūrimu ir ieškinį pateikęs asmuo nėra laikytinas atstovu. Laikantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo pozicijos, išreikštos skundžiamojoje nutartyje, paštas, kuris ieškinį įteikia teismui, taip pat turėtų būti laikomas atstovu, tokiais atstovais turėtų būti laikomi ir įmonių atstovai, kurie fiziškai ieškinius įteikia teismui įmonės vardu, tačiau, logiškai mąstant, vien ieškinio pateikimas teismui nereiškia atstovavimo santykių sukūrimo, nes jie turi susiklostyti įforminant atstovavimą dokumentiškai, t. y. dokumente (įgaliojime, sutartyje, etc.) turi būti išreikšta atstovaujamojo valia būti atstovaujamam prieš trečiuosius asmenis. Skundžiamojoje nutartyje procesinį dokumentą pasirašė proceso dalyvis ieškovas E. B., o ne IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, teismas supainiojo procesinių dokumentų pateikimo būdą su procesinių dokumentų įforminimu. Be to, pildant duomenis EPP sistemoje, IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ neįtraukė savęs kaip ieškovo atstovo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP posistemį, ieškinį pateikė UAB „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ atstovas A. E.. Kartu su ieškiniu nėra pateikta įrodymų, kad UAB „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ atstovas A. E. gali būti ieškovo atstovu pagal pavedimą teisme ir atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus.
Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, motyvuoja, kad ieškinys yra pasirašytas ieškovo E. B., o tai reiškia, jog ieškinys yra pateiktas ne E. B. vardu, o paties E. B.. Tokiu atveju IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ direktorius A. E. nėra laikytinas ieškovo E. B. atstovu, nes ieškinyje nėra nurodytas toks ieškovo E. B. atstovavimas.
CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
Kaip nustatyta, šiuo atveju ieškovo parašas nėra patvirtintas Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu, tai yra, nėra pasirašytas ieškovo saugiu elektroniniu parašu, asmens tapatybė nėra patvirtinta kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), ir jis nėra užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje. Be to, byloje nėra jokių sutarčių, iš kurių būtų matyti, kad ieškovas būtų pavedęs kitam asmeniui už jį pasirašyti ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys nėra tinkamai pasirašytas ir neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d., 138 str.), o ne atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad procesiniame dokumente, pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai (CPK 175¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties procesiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė procesinės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas , byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį ir ieškovo E. B. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.