Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės ir teisėjų: Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei gynėjui advokatui Broniui Šimkui, nuteistajam S. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10(dešimt) mėnesių. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d. d., taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, prie 2001-09-28 nuosprendžiu paskirtos ( 2003-06-18 nutartimi nustatytos) bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės- 3(trejų) metų 2(dviejų) mėnesių 17(septyniolikos) dienų – pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės- 5 (penki) mėnesiai ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3(trys) metai 7(septyni) mėnesiai ir 17(septyniolika) dienų, atliekant bausmę pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad jis 2006m. spalio 22 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš V. K. atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens –CX 65“ 450 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam V. K. 450 litų turtinę žalą,

Nuteistasis S. Jermakovas apeliacniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-17 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį LR BPK 329 str. 1p. numatytais pagrindais. Skunde nurodoma, kad nuosprendis buvo priimtas išsamiai neištyrus visų bylos aplinkybių. Priimant nuosprendį buvo vienpusiškai pasiremta vien kaltininančiais įrodymais, jį teisinantys argumentai buvo atmesti, jo pateikti įrodymai neištirti nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo posėdžio metu. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis iki tol, kol V. K. telefonas atsidūrė jo rankose, su juo kurį laiką bendravo, kartu gėrė alų. Šią aplinkybę gali patvirtinti jo pažįstamas N. Z., su kuriuo kartu atėjo į autobusų stotį, tačiau jis nebuvo iškviestas į teismą ir liudytoju neapklaustas. Be to, nurodo, kad V. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl galėjo neadekvačiai suvokti situaciją ir be jokio pagrindo apkaltinti jį pavogus jo telefoną. Kad V. K. galėjo būti neblaivus, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai M. P. ir E. D.. Teismas neapklausė vienintelio asmens, kuris tuo metu buvo šalia V. K. ir jo, t.y. N. Z. ir vien iš nukentėjusiojo žodžių, padarė išvadą, kad jis teisus, o jo argumentus atmetė. Nuteistasis nurodo, kad jo veika negali būti kvalifikuojama pagal LR BK 178 str. 1 d., nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, kadangi paimdamas iš V. K., jo mobilųjį telefoną nenorėjo šio telefono užvaldyti, o tik norėjo juo pasinaudoti ir prieš paimant telefoną, gavo V. K. sutikimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo S. J. atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Apeliacinio skundo motyvas, kad byla išnagrinėta paviršutiniškai, nebuvo apklaustas liudytojas N. Z. yra nepagrįstas. Apylinkės teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, ištyrė visus bylos duomenis bei apklausė liudytojus. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. Z. liudytoju buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi jo parodymai esminės įrodomosios reikšmės neturi, tai N. Z. į sąrašą asmenų, šauktinų į teismo posėdį įtrauktas nebuvo. Nei kaltinamasis S. J., nei jo gynėja neprašė šio liudytojo apklausti teismo posėdyje, liudytojo apklausos klausimą iškėlė tik apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisiamajame posėdyje buvo ištirti visi surinkti ir gynybos pateikti duomenys. Atsižvelgus į tai, kad liudytojas N. Z. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo prašomas apklausti bei įvertinus visą bylos medžiagą, daroma išvada, kad tik nuteisus kaltinamąjį laisvės atėmimo bausme, jis visokiais būdais stengiasi išvengti bausmės, suklaidinti teismą, nepagrįstai teigdamas, kad teismas nepilnai ištyrė bylos medžiagą.

Taip pat nepagrįstas skundo motyvas, kad kaltinamasis nusikaltimo nepadarė, nes pats nukentėjęs jam davė mobilaus ryšio telefoną. Šis skundo motyvas paneigtas nuosekliais nukentėjusiojo V. K., liudytojų M. P., E. D., D. B. parodymais, kuriais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Nukentėjęs teisme parodė, kad kaltinamasis nutraukęs ant kaklo pakabintą mobilaus ryšio telefoną nubėgo link „Stumbro“ pusės. Pagal nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, liudytojas M. P. sulaikė S. J., kuris, slėpdamas nusikaltimo dalyką, mobilaus ryšio telefoną permetė per tvorą. Nukentėjęs atpažino iš jo pagrobtą telefoną. Atvykusiems policijos darbuotojams E. D. ir D. B. nukentėjęs apie įvykį papasakojo analogiškai kaip ir M. P.. Apart kaltinamojo parodymų, byloje nėra duomenų patvirtinančių jo teiginį, kad nukentėjęs kaltinamajam telefoną davė savanoriškai. Kaltinamojo aiškinimas, kad gavęs telefoną iš nukentėjusiojo, užsimanė nueiti į tualetą, bet nuėjo link „Stumbro“, o pamatęs policijos automobilį, telefoną numetė už tvoros, yra neįtikinamas ir nelogiškas, prieštaraujantis bylos medžiagai. Taigi, byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, kuris rastas ir grąžintas saugos tarnybos darbuotojo M. P. pastangomis, o kaltinamojo kaltės neigimas suprantamas kaip siekimas bet kokiu būdu išvengti bausmės.

Skundo autoriaus teiginys, kad jis negalėjo greitai bėgti, nes birželio mėnesį buvo susilaužęs koją prieštarauja jo paties parodymams. Kaltinamasis pripažįsta, kad gipsas nuo kojos buvo nuimtas liepos mėnesį, o vagystė padaryta spalio 22d. Taigi , praėjo gana nemažas laiko tarpas, per kurį koja galėjo sugyti. Juo labiau, kad jei kaltinamasis būtų greitai bėgęs, tai turėjo visas galimybes pabėgti.

Esant tokiom aplinkybėm, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu bei kita bylos medžiaga. Bylos duomenys vienas kitam neprieštarauja, įrodymai surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų, todėl nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str.1d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.