Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P. (Vinskaitė), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. P. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), darbuotoja, vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas bei turėdama prieigą prie kasos ir seifo, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir seifo paėmė 1430 Eur ir šių pinigų į įmonės kasą ir seifą negrąžino, taip pasisavino jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1430 Eur lėšų, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1430 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji N. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad tiksliai neatsimena, kada buvo paimti pinigai, bet tai buvo pernai metais, gali būti, kad 2023 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais paėmė apie 1400 eurų. Nurodė, jog ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kuri yra (duomenys neskelbtini), dirbdama ji pinigus nešdavo iš kasos į seifą ir taip nešdama paimdavo pinigus, įsidėdavo į kišenę. Savo poelgį vertina blogai, taip daugiau nedarytų, kas lėmė tokį poelgį nežino, negali paaiškinti. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Pinigus galėtų grąžinti tik dalimis. Sunki turtinė padėtis, gauna už vaiką 100 eurų, (duomenys neskelbtini), iš viso į mėnesį gauna 500 eurų pajamų. Iš šių pinigų išlaiko save ir savo vaiką. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo ar kilnojamo turto neturi. Vaiko tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo, o dėl civilinio ieškinio galėtų atlyginti po 250 eurų į mėnesį. Iš 250 eurų pragyventų, mano, kad šių pinigų užteks jai ir vaikui.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajai, neturinčiai gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokurorė ir pati kaltinamoji, kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Liudytoja A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal savo pareigybę ji aptarnauja „(duomenys neskelbtini)“ parduotuves (duomenys neskelbtini). Viena iš prižiūrimų ir aptarnaujamų parduotuvių - adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) buvo priimta nauja darbuotoja - N. P.. Dėl darbo priėmimo su N. bendravo personalo vadybininkė. N. praėjus bandomąjį laikotarpį, 2023 m. liepos 21 d. jos susitiko susipažinti artimiau, ji N. aprodė parduotuvę, davė raktus, paaiškino bendrą tvarką. N. ji paaiškino, kokia tvarka pinigai padedami iš parduotuvės kasos į seifą. Parduotuvėje galiojo tokia tvarka, kad kodą susigalvoja pats darbuotojas, kad juo negalėtų pasinaudoti kiti parduotuvės darbuotojai. Su šiuo kodu darbuotojas atrakina ir užrakina seifą bei signalizuoja parduotuvę, baigęs darbą. 2023 m. liepos 31 d. parduotuvės (duomenys neskelbtini) B. Y. ją informavo, jog seife trūksta apie 100 Eur. Kadangi tokių atvejų pasitaiko, jog seife kartais trūksta pinigų, pagalvojo, kad prieš tai dirbęs darbuotojas blogai suskaičiavo pinigus ar neteisingai juos užrašė. Apie tai, kad seife trūksta pinigų, ji informavo parduotuvės buhalterę, jos paprašė pateikti išklotinę. Tačiau sutapo taip, kad buhalterė atostogavo, dėl to ataskaitą ji gavo daug vėliau. 2023 m. rugpjūčio 11 d. parduotuvės darbuotoja B. Y. ją informavo, kad seifą priduoda su jame vis dar su esančiu 100 Eur trūkumu. 2023 m. rugpjūčio 12 d. darbą parduotuvėje pradėjo N., kuri prieš tai buvo nedarbingume. Ji dirbo kartu su iš biuro samdytu darbuotoju, kurio darbo funkcijos apribotos, jis priėjimo prie seifo neturi, pinigų inkasuoti negali. 2023 m. rugpjūčio 13 d., 09.20 val., B. Y. informavo, kad, du kartus perskaičiavusi pinigus seife, nustatė 370 Eur trūkumą. Kadangi tą dieną galimybės nuvykti į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę galimybės neturėjo, į parduotuvę nuvažiavo 2023 m. rugpjūčio 16 d., 07.30 val., kad galėtų patikrinti seife esančius pinigus ir juos iš naujo suskaičiuoti. Tą dieną parduotuvėje turėjo dirbti N., tačiau, jai atvykus, N. dar nebuvo. Po maždaug 10 min. ji nusprendė išeiti į lauką ir, rakindama parduotuvės duris, pamatė, kad už durų stovi N. su savo vyru M. P.. Ji pasisveikino su jais, matė, kaip M., palydėjęs N., nuėjo iki savo automobilio. Kiek matė, į parduotuvės vidų jis nėjo. N. nuėjo ruoštis darbui, o ji tikrinosi kasos žurnalą ir, gavusi banko išklotinę, ją analizavo, dėl ko seife gali trūkti 370 Eur. Tą pačią dieną, atsirakinusi seifą, perskaičiavo pinigus, rastas trūkumas jau buvo 1430 Eur. Kadangi suprato, kad iš seifo galimai pinigus vagia viena iš darbuotojų, nusprendė paskambinti (duomenys neskelbtini) K. B., kad peržiūrėtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Kadangi šiek tiek pati moka peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameras, pamatė, kaip N. ima pinigus iš kasos, priešais kasą stovi jos vyras M.. Po pranešimo K., jis atvyko į parduotuvę pasikalbėti su N., kuri prisipažino, kad pinigus iš seifo vogė ji pati, pinigai buvo reikalingi dukros operacijai. N., dalyvaujant jai ir K., parašė paaiškinimą, dėl ko pinigus vogė iš seifo. Po pokalbio su N., jai buvo pasakyta, kad ji gali iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., 15.00 val., grąžinti pinigus į parduotuvę; tokiu atveju parduotuvė nerašys pareiškimo, pretenzijų jai neturės. Jai išvykus su K. apie 11.00 val., maždaug 13.10 val. parduotuvės darbuotojas ją informavo, kad N. iš darbo vietos pasišalino, nieko apie tai jai nepranešusi, į darbo vietą daugiau negrįžo. Bandant su ja susisiekti telefonu, neatsiliepė, parašė žinutę, nurodydama, kad negali kalbėti, kadangi yra pas gydytoją. Tuomet ji N. paklausė, kodėl jos neinformavo, kad iš darbo vietos išėjo. Atsakymo jokio negavo. Toliau bandant su N. susisiekti, ji į skambučius neatsiliepė, neperskambino. 2023 m. rugpjūčio 17 d. ji dar kartą pabandė su N. susisiekti. Telefonu atsiliepė jos vyras, pasakė, kad N. namuose nėra. Pokalbio metu paprašė perduoti N., kad su ja susisiektų, tačiau N. skambučio ji nesulaukė. Kadangi N. iš darbo vietos 2023-08-16 pasišalino nepranešusi, o 2023 m. rugpjūčio 17 d. iš viso į darbo vietą neatvyko, buvo surašytas aktas dėl pravaikštos, paprašyta pasiaiškinti. 2023 m. rugpjūčio 18 d. personalas ją informavo, kad N. paaiškinimą atsiuntė, nurodė, kad darbo raktus paliko spintelėje, dėl neatvykimo priežasties nurodė, kad buvo gydymo įstaigoje, bet gydytoja jos nepriėmė. Šiai dienai N. P. yra atleista, parduotuvėje nebedirba (b.l. 41-44).

Liudytoja B. Y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)” adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 28 d., apie 19.40 val., baigusi darbą, suskaičiavo pinigus, esančius seife, kurie būna perkeliami iš parduotuvės kasos. Suskaičiuotą pinigų sumą ji suveda į kompiuterį, tam skirtą programą. Grįžusi po laisvos dienos, t. y. 2023 m. liepos 31 d., darbo pabaigoje suskaičiavo pinigus, esančius seife, ir pastebėjo, kad trūksta 170 Eur. Apie tai, kad parduotuvės seife trūksta pinigų, informavo (duomenys neskelbtini) A. S.. Kiek vėliau inkasacijos įmonė susisiekė su (duomenys neskelbtini) dėl pinigų trūkumo. Tuo metu įmonės buhalterė atostogavo, ir dėl to viskas užsitęsė ilgiau, ir jie nežinojo, dėl ko trūksta pinigų seife. Tikslios datos nepamena, bet į darbo pabaigą ji vėl perskaičiavo pinigus seife ir pasigedo 200 Eur. Apie tai taip pat informavo (duomenys neskelbtini) A.. Kartu su (duomenys neskelbtini) įtarė, kad pinigus iš seifo galimai vagia N. P., kuri parduotuvėje dirbo apie mėnesį laiko. Tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. rugpjūčio 12 d., kadangi į darbą atvyko anksčiau, išgirdo, kaip kažkas rakina parduotuvės duris. Pamatė, kad duris rakina (duomenys neskelbtini). Jos pasikalbėjo, paaiškėjo, kad jai (liudytojai) reikėjo dirbti kitoje parduotuvėje. Dėl to (duomenys neskelbtini) pasisiūlė ją nuvežti į kitą parduotuvę. Eidamos pro parduotuvės duris, jos pamatė, kad jas rakina darbuotoja N. P., o už jos stovi jos vyras. Abi su (duomenys neskelbtini) nustebo, nes šalia N. stovėjo jos vyras, kuris, kaip pasirodė, norėjo eiti kartu su ja į parduotuvę. Kas toliau vyko, nežino, nes (duomenys neskelbtini) skubėjo ją nuvežti į kitą parduotuvę. Administratorė, palikusi ją parduotuvę, pati išvyko. Kaip vėliau sužinojo, (duomenys neskelbtini), grįžusi į parduotuvę (duomenys neskelbtini), nuėjo suskaičiuoti pinigų, seife pasigedo 1000 Eur. (duomenys neskelbtini) suprato, kad pinigus galimai pavogė N.. Pati (duomenys neskelbtini) nekalbėjo su N., ji paskambino K. B., kuris yra (duomenys neskelbtini), jį informavo apie dingusius iš seifo pinigus. Jam atvykus, N. P. prisipažino, kad pinigus iš seifo pavogė ji, kadangi jie buvo reikalingi jos mergaitės operacijai. Šiuo metu N. yra išėjusi iš jų parduotuvės, joje nebedirba. Kiek žino, ji parašė paaiškinimą dėl ko pinigus vogė iš seifo. N. dirbo tik apie mėnesį, tačiau buvo rūpestinga, padedanti, bet emociškai silpna (b.l. 48-52).

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. P. yra jo sutuoktinė. Jam yra žinoma, kad jo N. vasaros metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini). Jis ją visada veždavo į darbą, o per pietus jai atveždavo valgyti, kadangi parduotuvė valgyti neduodavo. Darbe pas ją lankydavosi, bet tik tam, kad paduotų jai valgyti ir pan. Apie tai, kad ji iš parduotuvės ėmė pinigus, sužinojo iš jos pačios. Nebarė, nes ji tuo metu jau buvo nėščia. Jų šeimos finansinė padėtis tuo metu buvo krizinė, todėl, matyt, ji sugalvojo paimti pinigų iš savo darbovietės. Kiek kartų ji ėmė pinigus, kokią sumą, nežino. Jis tų pinigų niekada nematė ir neturėjo. N. imti pinigus neskatino, kaip tik klausė, kodėl ji taip daro, bet ji jam nesiaiškino dėl to (b.l. 55-57)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio 17 d. pareiškime nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 13 d., 09.26 val., šiame centre patikrinus seifą, buvo nustatytas 370 Eur trūkumas. Papildomai patikrinus seifą 2023 m. rugpjūčio 16 d., 08.04 val., nustatytas viso 1430 Eur trūkumas. Buvo suformintas seife užfiksuoto pinigų trūkumo aktas. Patikrinus seifo operacijų ataskaitą, nustatyta, kad trūkumo susiformavimo metu už seifą buvo atsakinga (duomenys neskelbtini) N. P.. Peržiūrėjus 2023 m. rugpjūčio 12 d. ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. vaizdo įrašus, matyti, kaip pinigus iš kasos išima N. P. ir nurodo IAS programoje, kad pinigai inkasuojami į seifą, bet į seifą pinigų nepadeda. Padaryta žala 1430 Eur (b.l. 19-22).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio 16 d. aktu dėl pinigų trūkumo seife nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d., 09.26 val., darbuotoja B. Y. informavo apie seife rastą 370 Eur trūkumą. 2023 m. rugpjūčio 16 d., 08.04 val., minėtame prekybos centre sulyginus banko išklotinę apie į banką išsiųstus pinigus iš šio prekybos centro bei IAS seifo operacijas, seife nustatytas 1430 Eur trūkumas. 2023 m. rugpjūčio 12 d. dirbo darbuotoja N. P.. Iš ataskaitos matyti, kad pinigų inkasacijas darė ji. 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 15 d. taip pat dirbo N. P., pinigų inkasacijas darė taip pat ji. Inkasavimų trūkumai pagal šiuos operacijų kvitus: 2023 m. rugpjūčio 12 d., kasa Nr. 1, kvito Nr. 1021036 - 500 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d., kasa Nr. 1, kvito Nr. 1021715 - 500 Eur, 2023 m. rugpjūčio 14 d., kasa Nr. 2, kvito Nr. 390321. Šiuo laikotarpiu už seife esančius pinigus buvo atsakinga N. P.. Iš akto matyti, kad N. P. su juo susipažino, raštu ant jo patvirtino, kad akte nurodytos aplinkybės yra teisingos, ji pasisavino 1430 Eur, taip pat parašė pasiaiškinimą (b.l. 32-33, 38).

Darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. P. patvirtina, kad 2023 m. liepos 12 d. buvo sudaryta darbo sutartis, N. P. darbo pradžia šioje bendrovėje - 2023 m. liepos 13 d. (b.l. 34-35).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas prekybos centro darbo kabinetas, jame rastas pilkos spalvos seifas. Nustatyta, kad darbo kabinetas stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nieko nepaimta. Apžiūros metu fotografuota (b.l. 10-18).

Iš PRĮR duomenų (ROIK 0123000493179) nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 20 d., 13.12 val. Kauno AVPK gautas anoniminis pranešimas apie vagystę prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 9).

- Vaizdo įrašas pavadinimu „20230812d“, laikas 2023-08-12 13:29:50“, jame matyti prie kasos stovinti moteris, atsidariusi kasos aparatą. Moteris, pakėlusi kasos aparato dėžutę su pinigais, iš apačios paima dvi pinigų sumas. Pinigus sudeda į vieną krūvą, juos suskaičiuoja, veda duomenis į kasos aparato kompiuterį. Suvedusi duomenis, paima atspausdintą čekį ir eina pro kasas alkoholio skyriaus link. Matyti, kaip, eidama pro alkoholio skyrių, moteris į švarko kišenę įsideda pinigus. Toliau, peržiūrint įrašą, jo kairiajame langelyje, viršuje, matyti užrašas „17: (duomenys neskelbtini) Camera 17 2023-08-12 17:28:49“. Matyti, kaip ta pati moteris atsidaro kasos aparatą, iš jo paima pinigus, juos skaičiuoja. Suskaičiavusi pinigus įvairiomis kupiūromis, į kasos aparato kompiuterį suveda duomenis, atspausdina čekį, viską pasiėmusi, eina pro kasas. Eidama pro alkoholio skyrių, pinigus, laikytus rankoje, įsideda į švarko kišenę. Toliau peržiūrint įrašą, jo kairiajame langelyje matyti užrašas „17: (duomenys neskelbtini) Camera 17 2023-08-12 18:54:10“. Prie kasos stovi ta pati moteris, ji atsidaro kasos aparatą, pakelia jo pinigų dėžutę, iš apačios paima pinigų sumą, paima pinigų iš kasos aparato dėžutės ir juos sudeda į vieną krūvelę, suveda duomenis į kasos aparato kompiuterį, atspausdina čekį, kurį paima ir eina pro kasas. Eidama pro alkoholio skyrių, laikytus rankoje pinigus įsideda į kelnių kišenę;

- Vaizdo įrašas pavadinimu „20230814“, laikas 2023-08-14 10:07:42“. Įraše užfiksuotos dvi stovinčios parduotuvės kasininkės. Viena iš kasininkių - smulkesnio kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais. Kita - stambesnio kūno sudėjimo, plaukai surišti. Viena pardavėja paima pinigus iš kasos aparato, o šalia stovinti stambesnė kasininkė pinigus skaičiuoja, pasidėjusi juos ant stalo. Moteris, skaičiavusi pinigus, paima iš kasos aparato pinigus, juos skaičiuoja. Šalia stovinti kasininkė stebi, kaip kita pardavėja skaičiuoja paimtus iš kasos pinigus. Moteris, suskaičiavusi pinigus, juos laiko rankoje, o kita pardavėja kasos aparto ekrane fiksuoja duomenis. Suvedusi duomenis, pardavėja iš kasos aparato paima atspausdintą čekį, kurį perduoda moteriai, laikančiai pinigus. Moteris, pasiėmusi pinigus ir atspausdintą čekį, eina pro parduotuvės kasas parduotuvės salės link. Praeina pro alkoholio skyrių. Matyti, kaip ji ranką įsidėjo į švarko kišenę;

- Vaizdo įrašas „17: (duomenys neskelbtini) Camera 17 2023-08-14 15:46:18“, kuriame užfiksuota parduotuvės aptarnaujama kasa, prie kurios stovi parduotuvės darbuotojai, moteris ir vyras. Moteris iš kasos aparato išima pinigus ir paduoda juos vyrui, šis, juos pasidėjęs ant stalo, skaičiuoja. Vyrui suskaičiavus pinigus, moteris, stovinti prie kasos, paduoda dar pinigų, kuriuos paima iš kasos aparato. Vyras, suskaičiavęs pinigus, laukia, kol moteris kasos aparato kompiuteryje suves duomenis. Suvedusi duomenis, atspausdina čekį ir paduodą jį vyrui. Vyras perduoda pinigus su čekiu stambesnei parduotuvės darbuotojai, kuri stovi prie kitos kasos, ir išeina parduotuvės salės link. Moteris suveda kasos aparato kompiuteryje duomenis ir pinigus, laikytus rankoje, įdeda į kasos aparatą, pakėlusi pinigų skirstymo dėžutę

- Vaizdo įrašas „17: (duomenys neskelbtini) Camera 17 2023-08-14 16:10:04“, kuriame užfiksuotos stovinčios dvi parduotuvės darbuotojos, viena iš jų - smulkesnio kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais, kita - stambesnio kūno sudėjimo, plaukai surišti. Smulkesnė darbuotoja, atidariusi kasos aparatą, pakelia pinigų skirstymo dėžutę. Stambesnė darbuotoja iš apačios paima pinigus, kuriuos skaičiuoja. Perskaičiavusi pinigus, juos paima į ranką, ją įsideda į švarko kišenę ir eina pro parduotuvės salę.

- Vaizdo įrašas „17: (duomenys neskelbtini) Camera 25 2023-08-14 17:51:35“, kuriame užfiksuota parduotuvės aptarnaujama kasa, prie kurios stovi parduotuvės darbuotojai. Moteris atidaro kasos aparatą, išima pinigus ir juos skaičiuoja. Suskaičiavusi uždaro kasos aparatą, kasos aptarnavimo kompiuteryje veda duomenis, paima atspausdintą čekį ir eina pro alkoholio skyrių. Matyti, kaip moteris pinigus, kuriuos laiko rankoje, įsideda į švarko kišenę;

- Vaizdo įrašas „17: (duomenys neskelbtini) Camera 25 2023-08-14 18:35:33“, kuriame užfiksuota stovinti parduotuvės kasininkė, kuri skenuoja parduotuvės prekes. Nuskaičiusi prekes, jas paduoda vyrui, kuris stovi už kasos;

- Vaizdo įrašas „17: (duomenys neskelbtini) Camera 17 18:35:51“, kuriame užfiksuota, kaip parduotuvės darbuotojas skaičiuoja pinigus, paimtus iš kasos aparato. Suskaičiavęs vieną pinigų krūvelę įdeda atgal į kasos aparato dėžutę, o likusią pinigų sumą paima į ranką, veda į kasos aparato kompiuterį duomenis. Paima atspausdintą čekį, pinigus su čekiu deda į kasos aparato dėžutę su pinigais. Prieina šalia stovėjusi stambaus kūno sudėjimo moteris ir pinigus paima, juos suskaičiuoja, praeidama pro alkoholio skyrių, įsideda į švarko kišenę (b.l. 59-61).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-19-697/2015, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020 ir kt.).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamosios N. P. kaltė, padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą, įrodyta ir jai pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamosios kaltę padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina jos paties prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamosios kaltę taip pat įrodo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašai, apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolais, kaltinamosios N. P. pasirašyta darbo sutartis, ir kiti aukščiau ištirti rašytiniai bylos duomenys. Visi šie byloje esantys įrodymai sutampa, vieni kitus papildo ir neprieštarauja vieni kitiems bei neginčijamai patvirtina, kad N. P. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), darbuotoja, vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas bei turėdama prieigą prie kasos ir seifo, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir seifo paėmė 1430 Eur ir šių pinigų į įmonės kasą ir seifą negrąžino, taip pasisavino jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1430 Eur lėšų, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1430 Eur turtinę žalą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkei turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Teismas, skirdamas bausmę N. P., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas valdymo tvarkai ir nuosavybei), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta). Įvertintina tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, nusikalstama veika padaryta turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė nuoseklius parodymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos bei reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamosios atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamoji N. P. yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, šiuo metu laukiasi, teisiama pirmą kartą, tačiau kaltinamoji ne kartą buvo bausta administracine tvarka, dauguma nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašyta, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad byloje, išskyrus minėtus baustumus administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, jokių kitų kaltinamąją neigiamai apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei, nėra, juolab kaltinamoji augina nepilnametį vaiką, psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruota. Minėti duomenys rodo, kad kaltinamoji nelaikytina piktybiška teisės normų pažeidėja, nusikaltimas padarytas atsitiktinai.

Įvertinus kaltinamosios sunkią turtinę padėtį (gauna 500 Eur grynųjų pajamų, augina nepilnametį vaiką, laukiasi kito vaikelio, turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), baudos bausmė netikslinga, o įvertinus kaltinamosios sveikatos būklę ir nėštumą viešųjų darbų bausmė netinkama. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvą, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, tai, kad ji nėra linkusi pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad asmuo augina nepilnametį vaiką, taip pat šiuo metu laukiasi, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam tokios bausmės minimumui (BK 3 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi kaltinamoji visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, N. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 1164.22 Eur sumai, nes kita dalis ieškinio atlyginta (b.l. 28). Kaltinamoji N. P. su jai pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kokia pinigų suma buvo pasisavinta, tai pagrindžia bylos duomenys. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamosios veiksmų, t. y. dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajai inkriminuotų turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Įvertinus kaltinamosios sunkią turtinę padėtį (gyvena iš 100 Eur vaiko pinigų, 390 Eur neįgalumo pašalpos, jokio registruotino turto neturi), sveikatos būklę (nustatytas neįgalumas, ribotas darbingumas), kitas aplinkybes (laukiasi), nustatytinas 6 mėnesių terminas turtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajai šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašais (b.l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu ar sveikatos paslaugų suteikimu (apie tai iš anksto ar nedelsiant informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu ar sveikatos paslaugų suteikimu (apie tai iš anksto ar nedelsiant informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jo naudai iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1164,22 Eur (tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 22 ct) turtinės žalos atlyginimo, minėtą žalą sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajai BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsniu, išaiškinti N. P., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.