- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-229-350/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 2.12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties, kuria panaikintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartimi buvo panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2013-01-03 nutarimas, kuriuo atmestas pareiškėjo B. Š. skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-11-26 nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą, B. Š. skundą dėl 2012-11-26 ir 2013-01-03 Panevėžio apygardos Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimų atmesti.
Prokuroras nurodo, kad vertinant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d., reikalinga nustatyti, ar nusikalstami veiksmai atlikti viešoje vietoje, ar jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, taip pat reikalinga atsižvelgti ir į pažeidėjo elgesio paskatas. Kai asmuo viešoje vietoje veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudoja kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, darytina išvada, jog asmens veika nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 dalį. Šiuo konkrečiu atveju, prokuroro nuomone, konfliktas tarp įtariamųjų ir nukentėjusiųjų kilo dėl asmeninių priežasčių – po to, kai nukentėjusioji atsisakė pakviesti sūnų, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtariamieji veikė tyčia siekdami sutrikdyti viešąją tvarką. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad konfliktas vyko individualaus gyvenamojo namo kieme ir šiuo atveju kiemas negali būti laikomas viešąja vieta, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl įtariamųjų veiksmų atsirado kokie nors neigiami padariniai asmenims, buvusiems kitoje privačioje ar viešoje erdvėje.
Nurodo, kad teismo išvada, jog įtariamieji suprato, kad jie atlieka veiksmus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje iš esmės grindžiama tik tuo, kad įtariamieji nusikalstamus veiksmus atliko nakties metu. Nors BPK 27 str. prasme 5 val. 30 min. laikytina nakties laiku, tačiau konfliktas vyko tuomet, kai jau buvo šviesu - 2012-06-24.
Mano, kad nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad tikslinga gauti papildomus duomenis apie B. Š. sveikatos sutrikdymą, nes tokie duomenys byloje yra. 2012-07-03 teismo medicinos ekspertas nustatė, kad B. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nutartyje pažymėta ir tai, kad tikslinga tirti, ar įtariamųjų A. P., A. P., V. G. veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 165 str. tačiau vadovaujantis LR BPK 407 str., tyrimas dėl šios kategorijos nusikalstamų veikų nėra atliekamas, o nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, šiuo atveju įstatymo numatytų išimčių nėra.
Prokuroras nurodo, kad skundžiama nutartis priimta vadovaujantis BPK 64 str., tačiau šiuo atveju B. Š. skundas privalėjo būti nagrinėjamas LR BPK 214 str. 4 d. nustatyta tvarka, kuriame aptariama ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei nutarimų ir nutarčių apskundimo tvarka, o LR BPK 64 str. numato tik skundų dėl prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų sprendimo tvarką, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Teismas skundžiamoje nutartyje BPK 214 str. nesivadovavo ir apskundimo tvarkos bei terminų nenurodė, tuo pažeidė LR BPK 214 str. ir 439 str. 1 d. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį, bei skundą nagrinėjančiam teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis teisėta bei pagrįsta. Joje pakankamai išsamiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis buvo panaikinti prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, su šiuo apylinkės teismo vertinimu sutinka skundą nagrinėjantis teismas.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Pasvalio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d.. Tyrimas pradėtas dėl to, kad 2012-06-24 apie 5 val. 30 min. į J. M. sodybą atėję A. P., A. P., V. G. reikalavo pakviesti jos sūnų R. M.. Jai atsisakius tai padaryti ir pareikalavus išeiti, atėję asmenys J. M. ir į kiemą išėjusiam B. Š. sudavė smūgius, grasino susidoroti, sunaikinti turtą, vėliau pasišalino. J. M. ir B. Š. nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai.
Atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras 2012-11-26 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, motyvuodamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. požymių, nes nėra būtinos sąlygos atsakomybei pagal BK 284 str. 1 d. kilti – veika padaryta privataus namo kieme, kuris negali būti laikomas viešąja vieta. Skunde apygardos teismui prokuroras papildomai nurodė, kad įtariamųjų tyčia buvo nukreipta į asmeninių santykių aiškinimąsi, o ne į viešosios tvarkos trikdymą, be to, vieta kurioje vyko konfliktas – individualaus namo kiemas, prokuroro nuomone, negali būti laikomas viešąja vieta.
Apygardos teismas, nagrinėdamas šį skundą pasisako, jog nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str., yra išimtinai prokuroro kompetencija. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti taip pat yra išimtinė prokuroro teisė.
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuoja, kad prokuroro skunde išdėstytos išvados, jog įtariamieji veikė iš asmeninių paskatų, be to, nutarimuose daromos išvados, kad namo kiemas negali būti laikomas viešąja vieta nėra pagrįstos tyrimo metu surinktais duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti išvadas, priešingas nurodytosioms prokurorų nutarimuose. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad anksti ryte – 6.30 val., į nukentėjusios J. M. namus atvykę įtariamieji spardė ir daužė namo duris, nukentėjusieji pabudo iš miego dėl smarkaus triukšmo. Atidarius duris įtariamieji elgėsi agresyviai, brovėsi į vidų, raitodamiesi rankoves reikalavo pakviesti Rimgaudą (toks yra nukentėjusios sūnaus vardas). Atsisakius jį pakviesti, nukentėjusių atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Dėl kilusio triukšmo pabudo kiti name nakvoję asmenys – nukentėjusios sūnus K. M. ir jo draugas D. Č., kurie byloje nėra pripažinti nukentėjusiaisiais ir kuriems išėjus į lauką konfliktas tęsėsi. Prie namo dėl kilusio triukšmo atėjo ir su įtariamaisiais atvykę merginos – A. K. ir I. N., K. T.. Iš šių duomenų aiškiai matyti, kad įvykio metu buvo keliamas triukšmas, vartojami necenzūriniai žodžiai, grasinama, panaudotas fizinis smurtas, kilo sumaištis, sutrikdytas žmonių poilsis, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Aptarti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas tinkamai juos įvertinus. Prokurorų nutarimų išvada, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo numatyto BK 284 str. 1 d. numatytų požymių, yra skubota, nėra pagrindo teigti, kad tyrimas atliktas išsamiai ir leistų konstatuoti, kad BK 284 str. 1 d. numatytos pasekmės dėl šio įvykio nekilo.
Nors prokuroro skunde nurodyta, kad konfliktas prie nukentėjusios J. M. namo vyko dėl asmeninių paskatų, t.y. dėl to, kad ji nepakvietė sūnaus Rimgaudo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis įvykio metu motinos namuose nebuvo, o kiti tą dieną namuose buvę asmenys ten taip pat negyvena, o tik svečiavosi. Tai rodo, kad įvykio metu įtariamieji prie nukentėjusios J. M. namų atvyko be jokios dingsties ir sukėlė konfliktą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011). Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad aptariamas įvykis vyko šalia kelio esančiame gyvenamojo namo kieme, kurį nuo kelio skiria tik vielinė tvora, namas nuo kelio yra matomas. Veiksmas vyko ankstų vasaros rytą – 5.30 val. tokiu būdu šalia namo esančiu keliu bet kuriuo metu gali pasirodyti ir eiti kiti asmenys. Pagal viešosios vietos sąvoką, viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Šiuo atveju konflikto metu keliu pro nukentėjusiųjų namus galėjo eiti ir kiti asmenys, kuriems jų akivaizdoje vykstantis konfliktas galėjo sukelti neigiamas emocijas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokurorų nutarimuose esantis teiginys, jog BK 284 str. 1 d. sudėties konfliktą sukėlusių asmenų veiksmuose nėra dėl to, jog jis vyko ne viešoje vietoje, yra teisingas.
Skundą nagrinėjantis teismas iš esmės sutinka su prokuroro skunde nurodyta aplinkybe, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas joje be nurodyto nutarties priėmimo pagrindo – BPK 64 straipsnio, kuris reglamentuoja skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų išsprendimo tvarką, galėjo nurodyti ir šiuo atveju specialų –BPK 214 straipsnį, kuriame yra įtvirtinta galimybė skųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą netenkinti skundo dėl prokuroro priimto sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo teisėjui bei galimybė apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą aukštesnės instancijos teismui, bet tokių skundų nagrinėjimo tvarka (terminai, dalyvaujantys asmenys ir t.t.) šiame straipsnyje nėra numatyta. Todėl šiame straipsnyje įtvirtinta asmenų teisė skųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui laikytina baudžiamojo proceso įstatyme numatytu atveju, kai skundas dėl prokuroro nutarimų nagrinėtinas BPK 64 straipsnio tvarka, kai ikiteisminis tyrimas jau nebevyksta, kaip tai yra nurodyta BPK 64 str. 1 d.
Tačiau kadangi įstatymas nereglamentuoja ikiteisminio tyrimo teisėjų nagrinėjant skundus priimamų nutarčių formos ir turinio, todėl tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti visi galimi BPK straipsniai, kuriuose kalbama apie nagrinėjimo dalyką, taip pat kad joje nenurodyta įstatyme tiesiogiai įtvirtinta proceso dalyvių teisė šią nutartį skųsti, nėra pagrindas teigti, kad šiuo atveju skundžiama nutartis surašyta netinkamai ir akivaizdu, kad tai nesutrukdė prokurorui pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise teismo nutartį apskųsti.
Įvertinus bylos medžiagos visumą konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepilnas ir neišsamus, neišnaudotos visos galimybės objektyviems ir neginčijamiems duomenims apie nusikalstamos veikos padarymą nustatyti, ir tyrimas atnaujintinas, yra pagrįsta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. skundą atmesti ir palikti galioti 2013 m. vasario 7 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.