- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- e2-3002-231/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02083-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Pareiškėjas
- O. K.-B., V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. K.-B. ir V. B. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai O. K.-B. ir V. B. prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo civilinių teisinių pasekmių, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjai palikti santuokinę pavardę – K. B., pareiškėjui – B., nenustatyti termino susitaikymui bei bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjai pateiktame prašyme nurodė, kad Stačiatikių bažnyčioje sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) apskaityta Vilniaus miesto Cicilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus I. B., ir (duomenys neskelbtini) dukra J. B.. Pareiškėjų teigimu, jų santuoka yra faktiškai iširusi: pareiškėjai apie du metus nepalaiko jokių šiltų, šeimyniškų santykių, neturi bendrų interesų, kiekvienas atskirai tvarko savo buitį. Nurodė, kad kreditorinių ir skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Įvertinęs pareiškėjų pateiktus duomenis, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 540 straipsnio 1 dalis.
Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo.
Atsižvelgiant į tai, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos.
Pareiškėjų V. B. ir O. K.-B. (ikisantuokinė pavardė – K.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Stačiatikių bažnyčioje ir jos sudarymas apskaitytas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 24). Santuokoje pareiškėjams gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus I. B. (b. l. 8), ir (duomenys neskelbtini) dukra J. B. (b. l. 9), kurie yra nepilnamečiai. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); pareiškėjas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 10-11). Pareiškėjas savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13); pareiškėja savo vardu transporto priemonių nėra įregistravusi (b. l. 12).
Įvertinęs pareiškėjų nurodytas santuokos iširimo aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl pradės gyventi kartu – bendro ūkio nebetvarko, santuokinio gyvenimo nebegyvena apie du metus, todėl preziumuojama, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys); terminas susitaikyti nenustatytinas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).
Pareiškėjai kartu su prašymu panaikinti santuokos apskaitos įrašą teismui pateikė 2017-09-21 sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo civilinių teisinių pasekmių, kurioje aptarė savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas (b. l. 37-40). Įvertinęs pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo civilinių teisinių pasekmių, teismas daro išvadą, kad ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių bei jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartis tvirtinama (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia santuokos apskaitos įrašą panaikinti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas tenkintinas ir pareiškėjų santuokos apskaitos įrašas naikintinas(CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).
Pareiškėjų prašymu, panaikinus santuokos apskaitos įrašą O. K.-B. paliekama santuokinė pavardė – K.-B., V. B. – B.
Pareiškėja kreipdamasi į teismą sumokėjo 95,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 26). Trakų rajono apylinkės teismo 2017-09-27 nutartimi bylos procesas iš ginčo teisenos pakeistas į ypatingąją teiseną (b. l. 41), kurioje sutuoktiniai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas), todėl pareiškėjai žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 1,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalimi, 3.49 straipsnio 2 dalimi, 3.51-3.54 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 538-541 straipsniais,
nusprendžia:
prašymą patenkinti.
Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Stačiatikių bažnyčioje tarp V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir O. K.-B. (ikisantuokinė pavardė – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.
Patvirtinti V. B. ir O. K.-B. 2017-09-21 sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo civilinių teisinių pasekmių tokiomis sąlygomis:
1. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo.
1.1. Šalys susitaria, kad jų nepilnamečių vaikų, t. y. sūnaus I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sūnus), bei dukters J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau - Dukra), gyvenamosios vietos nustatomos kartu su jų motina O. K. – B., a. k. (duomenys neskelbtini)
1.2. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skiria išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. spalio 1 d. iki sūnus sulauks pilnametystės. Už einamąjį mėnesį išlaikymas mokamas pinigus pervedant iki to mėnesio paskutinės dienos į O. K. – B. sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) arba pinigus sumokant grynaisiais O. K. – B. išduodant pakvitavimą. O. K. – B. tvarko nepilnamečio sūnaus išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teisės pagrindais.
1.3. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skiria išlaikymą savo nepilnametei dukteriai J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. spalio 1 d. iki dukra sulauks pilnametystės. Už einamąjį mėnesį išlaikymas mokamas pinigus pervedant iki to mėnesio paskutinės dienos į O. K. – B. sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) arba pinigus sumokant grynaisiais O. K. – B. išduodant pakvitavimą. O. K. – B. tvarko nepilnametės dukters išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teisės pagrindais.
1.4. O. K. – B. iš V. B. prašant papildomų lėšų sūnaus ir dukters išlaikymui, vaikų motina turi pagrįsti sūnaus ir dukters poreikius raštu.
2.1.1. Tėvas V. B. turi teisę bendrauti su Sūnumi ir/ar Dukra kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimant Sūnų ir/ar Dukrą iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val.
2.2.1. V. B. turi teisę bendrauti su Sūnumi ir/ar Dukra porinių metų: liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena) pasiimdamas Sūnų ir/ar Dukrą š jų gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), pasiimdamas Sūnų ir/ar Dukrą dieną prieš šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas sausio 1-ąją dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; nuo gruodžio 24-osios iki 26-osios (Kūčių diena, Šv. Kalėdos), pasiimdamas Sūnų ir/ar Dukrą gruodžio 24-ąją nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26-ąją nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Neporiniais metais nurodytas šventes Sūnus ir/ar Dukra praleidžia su motina O. K. – B. - visą atitinkamos šventės dieną ar dienas.
2.2.2. V. B. turi teisę bendrauti su Sūnumi ir/ar Dukra neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), pasiimdamas Sūnų ir/ar Dukrą šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas Sūnų ir/ar Dukrą pirmąją šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas kitą dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Poriniais metais nurodytas šventes Sūnus ir/ar Dukra praleidžia su O. K. – B. - visą atitinkamos šventės dieną ar dienas.
2.2.3. V. B. turi teisę bendrauti su Sūnumi ir/ar Dukra neporinių metų lapkričio 15 dieną (Sūnaus gimimo dieną), pasiimdamas Sūnų ir/ar Dukrą šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. V. B. turi teisę bendrauti su Sūnumi ir/ar Dukra porinių metų rugpjūčio 26 d. (Dukros gimimo dieną), pasiimdamas Sūnų ir/ar Dukrą šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.
2.2.4. V. B. turi teisę bendrauti su Sūnumi ir/ar Dukra kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) ir liepos 3 d. (V. B. gimimo diena), pasiimdamas Sūnų ir/ar Dukrą šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.
2.2.5. O. K. – B. bendrauja su Sūnumi ir Dukra kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena) ir lapkričio 30 d. (O. K. – B. gimimo diena). Jei šios dienos sutampa su V. B. bendravimo su Sūnumi ir/ar Dukra laikotarpiu, tuomet V. B. grąžina Sūnų ir/ar Dukrą į jų gyvenamąją vietą iki šios šventinės dienos 11.00 val.
2.2.6. V. B. turi teisę praleisti pusę savo atostogų per metus, t. y. kartu su Sūnumi ir/ar Dukra atostogauja ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės. Ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios, kurias jis ketina praleisti su Sūnumi ir/ar Dukra, V. B. turi apie planuojamų atostogų terminą bei trukmę informuoti O. K. – B. žodžiu.
2.2.7. V. B. Sūnų ir/ar Dukrą iš Lietuvos į užsienį gali išsivežti tik su motinos O. K. – B. rašytiniu sutikimu, bet ne ilgesniam laikotarpiui nei 14 kalendorinių dienų. Motina O. K. – B. Sūnų ir/ar Dukrą į užsienį gali išsivežti tik su tėvo V. B. rašytiniu sutikimu, bet ne ilgesniam laikotarpiui nei 14 kalendorinių dienų. Abu tėvai be svarbios priežasties negali neduoti vienas kitam leidimo su Sūnumi ir/ar Dukra išvykti į užsienį.
2.3.1. Vykdant bendravimo su Sūnumi ir Dukra tvarką, Sūnus ir Dukra paimami iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą, jeigu Šalys nesusitaria kitaip. Sūnų ir Dukrą iš jų gyvenamosios vietos paima ir į jų gyvenamąją vietą grąžina V. B., jeigu Šalys nesusitarė kitaip.
2.3.2. Šalys įsipareigoja Sūnų ir Dukrą auginti, pilnai išlaikyti ir auklėti, rūpintis jų sveikata, švietimu, išsilavinimu, fiziniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi, socialine gerove, užtikrinti saugią ir sveiką Sūnaus ir Dukros vystymosi aplinką, užtikrinti jų asmeninį gyvenimą ir asmeninę neliečiamybę iki Sūnaus ir Dukros pilnametystės.
2.3.3. O. K. – B. įsipareigoja raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) informuoti V. B. apie Sūnaus ir Dukros gyvenamosios vietos pasikeitimą, lankomo darželio/mokyklos pakeitimą, apie Sūnaus ir Dukros sveikatos būklės pokyčius ir kitas svarbias su Sūnaus ir Dukros gyvenimu, auklėjimu, sveikata, priežiūra, lavinimu, Sūnaus ir Dukros lankomais būreliais, stovyklomis ir pan. susijusias aplinkybes.
2.3.4. Tuo atveju kai Sūnus ir/ar Dukra serga, O. K. – B. įsipareigoja sudaryti sąlygas V. B. lankyti sergantį Sūnų ir/ar Dukrą kiekvieną Sūnaus ir/ar Dukros ligos dieną po 2 - 3 valandas.
2.3.5. Šalys patvirtina, kad sutartyje nurodyti jų rekvizitai yra aktualūs, o jiems pasikeitus Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu), nurodant pasikeitusius rekvizitus.
2.3.6. O. K. – B. įsipareigoja netrukdyti V. B. bendrauti su Sūnumi ir Dukra pagal šioje sutartyje nustatytą tvarką. Abu tėvai netrukdys Sūnui ir Dukrai bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštaraus Sūnaus ir Dukros interesams.
2.4. Bendravimas su Sūnumi ir Dukra šalių sutarimu.
2.4.1. Esant bendram šalių sutarimui, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos ir susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.
Kadangi O. K. – B. ir V. B. yra veiksnūs, sveiki ir darbingi, todėl vienas iš kito išlaikymo, numatyto CK 3.72 straipsnyje, nereikalauja.
4.1. O. K. – B. ir V. B. pareiškia, jog santuokoje įgyta transporto priemonė automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priklausys V. B. asmeninės nuosavybės teise. O. K. – B. nereikalauja kompensacijos už V. B. asmeninės nuosavybės teise atitenkančią transporto priemonę.
4.2. O. K. – B. ir V. B. pareiškia, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dieną, kiekvieno iš jų turimos piniginės lėšos yra padalijamos taip: grynieji pinigai atitenka kiekvienai juos faktiškai turinčiai šaliai, o bankuose esančios piniginės lėšos - tai šaliai, kurios vardu yra atidaryta atitinkama sąskaita banke ir/ar išduota banko kortelė.
4.3. O. K. – B. ir V. B. patvirtina, kad O. K. – B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, 35,52 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2014-12-30 dovanojimo sutarties Nr. NŠ-3545 pagrindu VĮ „Registrų centras“ įregistruotas O. K. – B. vardu. V. B. patvirtina, kad nereiškia pretenzijų O. K. – B. į šį turtą.
4.4. O. K. – B. ir V. B. pareiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu kiekvieno iš jų asmeninės nuosavybės teise turimas turtas lieka tam sutuoktiniui, kurio asmeninis turtas tai yra.
4.5. Jokio kito dalintino turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis O. K. – B. ir V. B. neturi.
4.6. Toks tarp šalių nustatytas turto padalijimo būdas ir kompensacijos nereikalavimas atitinka šalių interesus, dėl to jos pretenzijų viena kitai nereiškia ir nereikš ateityje.
5. Abi šalys pareiškia ir konstatuoja, kad kreditorinių ir/ar skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi (LR Civilinio kodekso 3.51 str., 3.126 str.).
6. Pasirašydamos šią Sutartį šalys patvirtina, jog joms yra žinoma, kad teismui patvirtinus Sutartį ateityje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas nebegali būti keliamas ir svarstomas iš naujo bei - LR CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostata, t. y. įstatymu numatyta teisė iš esmės pasikeitus aplinkybėms sutuoktiniams arba vienam iš jų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
7. Nutraukus santuoką buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai grindžiami šios sutarties nuostatomis, kurios aiškinamos ir taikomos vadovaujantis buvusių sutuoktinių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais.
8. Sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių sutikimu, įsiteisėjimo dienos. Visi šios sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu yra sudaryti raštu, pasirašyti abiejų šalių ir patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka.
9. Ši sutartis yra sudaryta trimis egzemplioriais, t. y. po 1 egzempliorių sutarties šalims ir 1 egzempliorius teismui. Sutartis yra pateikiama teismui tvirtinti.
10. Šalys susitaria, jog kiekviena Šalis savo sąskaita padengs šioje civilinėje byloje savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas advokatams, ir nereikalaus tokių išlaidų ar jų dalies atlyginimo iš kitos Šalies.
Panaikinus santuokos apskaitos įrašą, O. K.-B. palikti santuokinę pavardę – K.-B., V. B. palikti jo pavardę – B.
Grąžinti O. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini) 95,00 Eur dydžio žyminį mokestį, valstybei sumokėtą 2017-08-18 mokėjimo nurodymu Nr. 52 per „Swedbank“, AB.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.