- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-8411-1085/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03399-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Brigita Palubinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. S., Ž. K., valstybės įmonė Turto bankas
- Pareiškėjas
- Ž.E. L.
- Advokatai
- Karolina Rainytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž.E. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. K., M. S., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Ž.E. L. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama palikimą valdyti.
Juridinis faktas nustatytinas tikslu priimti palikimą, atsiradusį po K. L. mirties. Pareiškėja prašyme nurodo bei jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis K. L.. Palikėjas testamento sudaręs nebuvo. Pareiškėja su sutuoktiniu kartu bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1995 m. lapkričio 21 d. pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jie kartu ir gyveno. Po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pareiškėja Ž.E. L., kuri jųdviejų butą pradėjo valdyti kaip savo visa apimtimi – toliau jame gyveno, juo naudojosi, tvarkė prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, vykdė kitus įsipareigojimus, susijusius su turtu. Pareiškėja po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes butas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik jos vardu, todėl manė, jog pakanka po sutuoktinio mirties butą valdyti. Kiti įstatyminiai įpėdiniai – palikėjo dukros Ž. K. ir M. S. - palikimo priimti nepageidavo ir neprieštaravo, jog pareiškėja priimtų palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant valstybės įmonės Turto bankas atstovui.
Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos reikalavimu sutinka, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu šį prašymą taip pat palaikė.
Suinteresuotas asmuo Ž. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintas, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Nagrinėjant civilinę bylą nustatyta, kad pareiškėja Ž. E. L. yra K. L., mirusio (duomenys neskelbtini)., sutuoktinė (e. b. l. 9, 62). Gyventojų registro duomenimis, K. L. turi dvi dukras – M. S. ir Ž. K. (e. b. l. 62). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6-7), kurį, pasak pareiškėjos, jie su sutuoktiniu įsigijo santuokoje ir jame gyveno kartu. Palikėjas K. L. testamento nepaliko. Suinteresuoti asmenys – palikėjo dukros M. S. ir Ž. K. su pareiškėjos prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka (e. b. l. 25-25, 37).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Pareiškėjos pareiškimas yra nuoseklus – pareiškėja po sutuoktinio K. L. mirties į notarą dėl paveldėjimo procedūrų nesikreipė, tačiau po jo mirties palikimą priėmė, paveldėtame bute gyvena ir faktiškai valdo kaip savo, moka už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius (e. b. l. 67-76). Suinteresuoti asmenys – palikėjo dukros M. S. ir Ž. K. -neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, sutinka, kad jis būtų patenkintas (e. b. l. 25-25, 37). Teismas, vadovaudamasis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog po sutuoktinio mirties pareiškėja liko ir toliau gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, šį turtą ir toliau valdė visa apimtimi, visu juo rūpinosi kaip savo turtu.
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578, 582 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.