Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-481-1011/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-21
Bylos Nr.
1-481-1011/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22825-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
Ž. V.
Nukentėjusysis
A. V.
Kategorijos
  • 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-481-1011/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22825-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.3.; 1.2.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant A. P.,dalyvaujant prokurorui R. B.,kaltinamajam Ž. V.,nukentėjusiajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis individualia veikla, gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje neteistas, teistas Vokietijoje, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. V. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nariui, tėvui A. V. sveikatą, o būtent – 2015-04-21 apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu, ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu sudavė savo tėvui A. V. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. V. nosies sumušimą su nosies kaulų lūžiu. t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis Ž. V. padarė BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis Ž. V. savo kaltę jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2015-04-21 apie pietus grižo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Namas yra dviejų aukštų. Pirmame aukšle gyvena tėvas su mama, o jis gyvena antrame aukšte. Namuose rado girtą tėvą A. V.. Tuo labai nusivylė, kadangi su tėvu A. V. buvo sutarę, kad pastarasis negers alkoholio ir važiuos koduotis nuo alkoholizmo. Į namus parsivežė dujų balioną, kurį reikėjo pajungti. Dujų balioną paliko virtuvėje. Vėliau išgirdo triukšmą virtuvėje, o nuėjęs pamatė, kad tėvas A. V. būdamas girtas bando pajungti dujų balioną. Tėvui A. V. liepė neliesti dujų baliono, taip pat apsibarė dėl sugadintų statybinių medžiagų, tėvui A. V. tai nepatiko. Grįžo į savo kambarį antrame aukšte. Po valandos vėl virtuvėje išgirdo triukšmą ir suprato, kad tėvas A. V. vėl bando pajungti dujų balioną. Dar kartą apibarė tėvą A. V.. Vėliau grįžo mama. Tėvas A. V. pradėjo „burnoti“ ant namiškių, visus įžeidinėjo. Vėliau neišlaikius nervams ir tėvui A. V. pavadinus jį idiotu, jis du kartus rankos kumščiu sudavė tėvui A. V. į veidą. Sudavęs smūgius nuėjo, tačiau vėl išgirdo, kad tėvas A. V. jį vadina visokiais žodžiais. Tada jis grižo ir vėl tėvui A. V. sudavė kumščiu i veidą. Negali pasakyti kiek kartų. Mano, kad ne daugiau kaip 3. Tėvas A. V. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, Ž. V. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Šiuo metu su tėvu A. V. susitaikė, jo atsiprašė. Dėl įvykio labai gailisi.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis Ž. V., kuris yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo (BK 11 str. 4 d.) padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir nukentėjusysis, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Gyvena su žmona, nors oficialiai yra išsituokęs. S. Ž. su jo dukra ir pastarosios šeima gyvena antrame aukšte. Su sūnumi Ž. V. santykiai yra geri, tačiau jis kartais išgeria ir tai sūnui nepatinka, dėl šios priežasties tarp jų kyla barniai. 2015-04-21 su dukros vyru Artūru kieme darė terasą, kai iš antro aukšto atėjęs Ž. V. jam pradėjo priekaištauti dėl darbų. Sūnui Ž. V. papriekaištavo, tačiau terasą liepė daryti pačiam. Tarp jo ir sūnaus Ž. V. kilo konfliktas. Konflikto metu jam sūnus Ž. V. ne mažiau kaip 2 kartus sudavė kumščiu į veidą. Tada žmonai papasakojo apie sūnaus Ž. V. elgesį. Tai išgirdęs Ž. V. atbėgo iš antro aukšto ir jam kumščiu trenkė dar nemažiau kaip 3 kartus į veidą. Jam iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo pristatytas į ligoninę. Ligoninėje jam nustatė nosies kaulo lūžį. Sūnui Ž. V. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Nori, kad baudžiamoji byla sūnaus Ž. V. atžvilgiu būtų nutraukta, nes jie susitaikė.

Smurto nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu panaudojimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais:

2015-04-21 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 P K VPS OVP specialisto E. Š. tarnybiniu pranešimu, kad 2015-04-21 apie 23.20 val. iš VŠĮ Respublikines Vilniaus universitetinės Lazdynų ligoninės buvo gautas pranešimas, kad 2015-04-21 apie 22.20 val. į ligoninę buvo pristatytas A. V., kurį namuose sumušė sūnus, diagnozė – nosies kaulo lūžis (b. l. 5).2015-06-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2080 15(01), kurioje konstatuota, kad A. V. nustatytas nosies sumušimas su nosies kaulų lūžiu. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 28).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 138 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad, tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Teismas vertinimu, kaltinamojo Ž. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 3 p., kadangi jis, smurtaudamas prieš savo tėvą A. V., padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o, vadovaujantis BK 248 str. 2 d., nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi taip pat ir kartu su juo gyvenantys tėvai.

Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad savo noru atlygino žalą Valstybinei teritorinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Tiek kaltinamasis Ž. V., tiek nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jie susitaikė ir prašė bylą nutraukti. Šia aplinkybę patvirtina ir 2015-11-10 susitaikymo protokolas (b. l. 101–102).

BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 str. 2 d. (redakcijos, įsigaliojusios 2015-03-24) nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis Ž. V., kuris kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šia nusikalstama veika Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą Ž. V. atlygino (b. l. 32–33, 40). Kaltinamasis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, todėl nukentėjusysis A. V. jam atleido ir jis susitaikė su nukentėjusiuoju. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, vykdo individualią veiklą, ankščiau už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiamas, teismas daro išvadą, kad Ž. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 67 str. 2 d. numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos šioje straipsnio dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, atsižvelgus į Ž. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, jog buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas prieš artimą giminaitį, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Ž. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80) –panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes jos tolimesniam taikymui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 str., 301 str.1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str.,

nusprendžia:

A(duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju A. V. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.

I. Ž. V., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys