Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovui L. V. ir atsakovei L. V. (apie teismo posėdį pranešta, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Ieškovas prašo: 1) nutraukti jo ir atsakovės santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės ir palikti jam santuokinę pavardę „V.“; 2) padalinti santuokos metu įgytą turtą sekančiai: 1) ieškovui priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) Nr. 124, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) atsakovei priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodoma, kad kurį laiką šalys gyveno normalų santuokinį gyvenimą ir susilaukė dukters, kuri šiuo metu jau yra pilnametė. Vėliau tarp šalių dėl materialinių trūkumų ir nedarbo prasidėjo nesutarimai, barniai, kurių iniciatorė buvo atsakovė. Atsakovė ieškovą pradėjo kaltinti, kad jis nesirūpina šeima ir neskiria atsakovei dėmesio. Ieškovas negalėdamas pakęsti tokio atsakovės elgesio 2010 metais išvyko į Angliją, kad aprūpintų šeimą materialiai. Ieškovas rėmė šeimą materialiai ir kas keli mėnesiai grįždavo į Lietuvą, tačiau atsakovė su juo nebebendrauja nuo 2010 metų ir 2012 metais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas iš kur nebuvo grįžusi ir ten iki šiol gyvena. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir šeima iširo dėl atsakovės netinkamo elgesio. Ieškovą toks atsakovės elgesys varo į neviltį, ieškovas nemiega naktimis ir depresuoja. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad yra veiksnus ir darbingas, todėl išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, prašo teismo po santuokos nutraukimo jam palikti santuokinę pavardę, nurodo, jog atsakovės nuomonės šiuo klausimu nežino.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, pateikė teismui susirašinėjimą el. paštu su atsakove (el. b. l. 94-100) patvirtindamas, kad jai yra žinoma apie teismo posėdį bei nurodė, kad prašymų papildyti bylos medžiagą neturi.

Atsakovės atsiliepimas į ieškinį nustatytais terminais nebuvo gautas, tačiau atsakovė teismui elektroniniu paštu 2018-10-24 pateikė rašytinius paaiškinimus. (el. b. l. 61) Atsakovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas pats ieškovas, kadangi jis išvyko į Jungtinę Karalystę ir nesirūpino šeima bei buvo jai neištikimas su kita moterimi. Atsakovei išvykstant į JAV ieškovas jau gyveno su kita moterimi. Atsakovė tuo metu viena rūpinosi namais, mokėjo mokesčius, remontavo sodybą. Paskui ji su ieškovu buvo susitaikę, tačiau ieškovas po to vėl jai buvo neištikimas. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad kaip bus padalintas turtas, taip bus atsakovei gerai, atsakovė sutinka su viskuo, ką nuspręs teismas. 2018-11-26 atsakovė teismui elektroniniu paštu pateikė dar vienus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad visą užgyventą turtą geranoriškai palieka ieškovui. (el. b. l. 68)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 5) Ieškovas dėl santuokos iširimo kaltina atsakovę, o atsakovė ieškovą. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ir šalių rungimosi principą bei jo privalomumą civiliniame procese (Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių neįrodinėjo, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo, taip pat, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šalių poziciją šiuo klausimu. Lietuvos Respublikos CK 3.61 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ieškovas 2010 m. išvyko į Jungtinę Karalystę, o atsakovė 2012 m. išvyko į JAV. Teismo nuomone, byloje nesant jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šalių nurodomas aplinkybes, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo, šalių apsisprendimas gyventi skirtingose vietose, kurias skiria didelis atstumas, buvo esminė priežastis dėl ko jų šeimos santykiai atšalo, o galiausiai ir nutrūko, kadangi išlaikyti šeimos vertybes ir žmogiškus santykius per atstumą yra labai sunku. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nėra žinoma, kokią pavardę atsakovė pageidautų pasilikti po santuokos nutraukimo, todėl teismas įvertinęs šalių santuokos trukmę (beveik 33 metai) bei aplinkybę, jog šalims būnant santuokoje gimė vaikas, sprendžia, jog atsakovei yra tikslinga palikti jos santuokinę pavardę.

Lietuvos Respublikos CPK 385 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas priimdamas sprendimą nutraukti santuoką privalo išspręsti turto padalijimo klausimą. Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu. Kaip jau buvo minėta, atsakovė nepareiškė atsiliepimo į ieškinį, o jos pozicija teismui yra žinoma tik iš el. paštu atsiųstu rašytinių paaiškinimų. Vėliausiai gautuose atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose ji nurodo, kad visą užgyventą turtą geranoriškai palieka ieškovui.

Teismas, įvertinęs atsakovės procesinį elgesį (nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nesinaudojo atstovo pagalba ir pati asmeniškai nedalyvavo teismo posėdyje) sprendžia, jog nagrinėjamu atveju trūksta objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų atsakovės valią dėl turto padalijimo ir leistų teismui įsitikinti, kad atsakovė supranta iš to kylančias teisines pasekmes. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovės valia dėl turto padalijimo varianto nėra teismui privaloma, todėl šalių santuokos metu įgytą turtą teismas padalija remdamasis galiojančiais įstatymais ir teismų praktika. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas niekaip nepažeidžia atsakovės teisių, kadangi po santuokos nutraukimo atsakovė panorėjus galės jai priskirtą turtą perleisti ieškovui sandorio pagrindu, pavyzdžiui, padovanoti ar parduoti.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Lietuvos Respublikos CK nustatytais atvejais. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalių santuokos metu įgyta turtas dalijamas lygiomis dalimis natūra. Su tokia ieškovo pozicija teismas sutinka. Iš kartu su ieškiniu pateiktų VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad šalys santuokoje įgijo butą su rūsiu bei garažą esančius (duomenys neskelbtini) mieste. (el. b. l. 12; 18) Taip pat, santuokos metu buvo įgyti (duomenys neskelbtini) rajone esantis žemės sklypas su sodyba (gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai ir šulinys) bei du atskiri nedideli žemės sklypai. (el. b. l. 10-11; 14-17) Ieškovas ieškinyje nurodo sekančią minėto turto vertę: butas – 5000 Eur, garažas – 1000 Eur, sodybos žemės sklypas – 500 Eur, sodybos gyvenamasis namas – 4000 Eur, ūkinis pastatas – 200 Eur, ūkinis pastatas – 200 Eur, šulinys – 50 Eur, 0,26 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k. – 150 Eur, 0,90 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k. – 900 Eur. Teismas, susipažinęs su prie ieškinio pridėtais dokumentais konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų ieškovo nurodomą turto vertę. Iš anksčiau minėtų VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad vidutinės rinkos vertės nustatymo dieną (2007-01-05) buvo nustatyta sekanti turto vidutinė rinkos vertė: butas – 5387 Eur, garažas – 907 Eur, sodybos žemės sklypas - 320 Eur (indeksuota žemės sklypo vertė 512 Eur), sodybos gyvenamasis namas – 414 Eur, ūkinis pastatas – 221 Eur, ūkinis pastatas – 126 Eur, šulinys – 36 Eur, 0,26 ha žemės sklypas Keršuliškių k. – 134 Eur (indeksuota žemės sklypo vertė 214 Eur), 0,90 ha žemės sklypas Intapų k. – 419 Eur (indeksuota žemės sklypo vertė 670 Eur). (el. b. l. 10-18)

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Šalys nagrinėjamoje byloje dėl nekilnojamojo turto vertės išvis nesitarė. Jei šalių susitarimo nėra – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008, plenarinės sesijos nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). Teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui savo iniciatyva užklausė VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registrą dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto tokiu būdu tikėdamasis gauti naujesnių duomenų apie turto vertę, tačiau iš gautų dokumentų matyti, kad tokių duomenų nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). (el. b. l. 71-84) Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo atstovui teismo posėdžio metu nepageidaujant teikti naujus įrodymus dėl turto vertės, teismas naudojasi duomenimis iš viešai prieinamos „REGIA“ sistemos pasiekiamos interneto svetainėje www.regia.lt, kurioje buvo atlikta paieška skiltyje „Vidutinės rinkos vertės paieška pagal unikalų numerį“. Iš šios viešai prieinamos duomenų bazės buvo gauti sekantys duomenys 2019 m. sausio 1 dienai, kurie yra surinkti masinio vertinimo būdu. Turto vidutinė rinkos vertė: butas – 9050 Eur, garažas – 1600 Eur, sodybos žemės sklypas - 1450 Eur, sodybos gyvenamasis namas – 2110 Eur, ūkinis pastatas – 359 Eur, ūkinis pastatas – 166 Eur, šulinys – (duomenų apie turto vertę nerasta), 0,26 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k. – 608 Eur, 0,90 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k. – 1740 Eur. (el. b. l. 85-93) Taigi, po santuokos nutraukimo ieškovui atitenka bendros 10650 Eur vertės turtas, o atsakovei atitenka 6469 Eur vertės turtas (šulinį įkainuojant 36 Eur pagal VĮ „Registrų centras“ 2007-01-05 vertinimo duomenis, ieškovui nepateikus duomenų, kad šulinio vertė padidėjo). Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyti Lietuvos Respublikos CK numatyti atvejai, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, ieškovas privalo išmokėti atsakovei 2090,50 Eur (17119:2=8559,50; 8559,50 – 6469=2090,50) kompensaciją už jam priteistą didesnės vertės turtą.

CPK 85 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas. Ieškovas teikdamas ieškinį apmokėjo 270 Eur už ieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo ir 75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad šalims priklausančio turto vertė yra didesnė, nei nurodė ieškovas, t. y., 17119 Eur, todėl už ieškinio reikalavimą dėl turto padalinimo yra mokėtinas didesnis žyminis mokestis – 385 Eur (CPK 86 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys yra patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi šalių santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikytina, kad šis ieškovo reikalavimas yra tenkintas 50 %, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina pusė žyminio mokesčio sumos (37,50 Eur) sumokėtos už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo yra tenkintas pilnai, todėl iš atsakovės ieškovui yra priteistina 270 Eur, o dar nesumokėtas žyminis mokestis (115 Eur) yra priteistinas iš atsakovės tiesiai į valstybės biudžetą. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti jam advokato išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos iš ieškovo nebuvo gautas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas su jų pagrindimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Esant tokiai bylinėjimosi išlaidų proporcijai, yra tikslinga atlikti įskaitymą tarp šalims priteistinų sumų. Susumavus iš atsakovės ieškovui priteistinas sumas gaunasi 307,50 Eur (37,50 Eur + 270 Eur). Taigi, šia suma mažintinas iš ieškovo atsakovės priteisiamos kompensacijos dydis ir ieškovei iš atsakovo yra priteisiama 1783 Eur (2090,50 – 307,50=1783) kompensacija.

Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl kurių susidarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (ieškovas netinkamai vykdė pareigą nurodyti atsakovės gyvenamosios vietos adresą ir todėl procesiniai dokumentai atsakovei eilę kartų buvo siunčiami adresu, kuriuo dokumentų įteikimas buvo neįmanomas), sprendžia, jog 4,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (el. b. l. 101) nėra dalintinos tarp šalių, ir nustato, jog jas privalo atlyginti valstybei tik ieškovas (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti L. V. pavardę – „V.“, L. V. pavardę – „V.“.

Ieškovui L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 9050 Eur vertės, ir negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1600 Eur vertės.

Atsakovei L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1450 Eur vertės, ir jame esančius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2110 Eur vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 359 Eur vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 166 Eur vertės, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36 Eur vertės, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 608 Eur vertės; 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1740 Eur vertės.

Iš ieškovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 1783 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) , valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175), 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175), 4,13 Eur (keturis eurus ir 13 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas – 5660).

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.