Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-03 · Civilinė byla Nr. 2A-988-115/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-03
Bylos Nr.
2A-988-115/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
M. J.
Suinteresuotas asmuo
Alytaus apskrities viršininko administracijos, S. B., A. K., J. B.

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-988-115/2008

Teisėjas Eugenijus Mačiulaitis Procesinio sprendimo kategorijos 23; 121.21; 128.2; 128.19.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. gruodžio 3d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,

teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant pareiškėjai M. J. ,pareiškėjos atstovei advokatei Stasei Jovaišienei,

suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovui Tautvydui Džiautui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų S. B. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-206-770/2008 pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai, A. K. , S. B. , J. B. , dėl termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti, kad ji buvusio žemės savininko J. B. nuosavybės teises į žemę Ilgininkų kaime, Varėnos rajone patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti; taip pat nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. B. , gimęs 1883 metais, miręs 1941-02-26, nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 20,86 ha žemės sklypą Ilgininkų kaime, Varėnos rajone, kurį paveldėjo po savo tėvo J. B. mirties. Nurodė, kad jos senelis – jos motinos V. K. tėvas J. B. , gimęs 1883 metais, miręs 1941-02-26, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 8,50 ha ir 20,86 ha žemės sklypus Ilgininkų kaime, Varėnos rajone. J. B. vaikai V. K. ir V. B. yra mirę, todėl ji, jos sesuo A. K. , taip pat V. B. vaikai J. B. bei S. B. įstatymo nustatytais terminais ir tvarka kreipėsi dėl nuosavybės teisių į senelio J. B. žemę atkūrimo. Jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,50 ha žemės, kiekvienam po 2,12 ha. S. B. ir J. B. žemė grąžinta natūra 2006-03-24 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais, o jai su A. K. žemė perkelta į jų gyvenamąsias vietoves. Atkuriant nuosavybės teises, buvo remiamasi 1929 metų Alytaus apskrities, Merkinės valsčiaus, Ilgininkų seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašu, kuriame pažymėta, jog žemės savininkas J. B. Ilgininkų kaime turėjo 8,50 ha žemės. Nuosavybės teisės į likusią žemę – 20,86 ha, jiems neatkuriama. 2007-10-23 Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius jiems raštu informavo, jog Merkinės žemėtvarkos tarnyboje daugiau dokumentų, be nurodyto 8,50 ha žemės kiekio, patvirtinančių J. B. žemės valdymą nuosavybės teise, nėra. Tai, kad J. B. tėvas J. B. turėjo žemės Ilgininkų kaime, patvirtina Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Aleksandrovo valsčiaus Ilgininkų kaimo bendruomenės žemių išskirstymo planas. Iš jo matyti, kad B. I. (J. B. ) valdė 17,13 dešimtinių žemės, kas perskaičiavus sudaro 20,86 ha. Tėvo žemę po jo mirties perėmė ir valdė jo sūnus J. B. . Šį žemės sklypą apžiūrėjo matininkas, kartografavo, patvirtino jo plotą – 20,86 ha. Dėl praleisto termino atnaujinimo pažymėjo, kad buvusio savininko nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas pasibaigė 2003-12-31. Pareiškėja prašymą pateikusi 1992-05-16, paklausimas archyvui pateiktas ir apmokėtas 1996-08-21. Tuo metu klausimo dėl likusios žemės dalies ji nekėlusi, nes laukusi atsakymo iš archyvo. 2000-04-01 žuvo jos sūnus Audrius Juras, dėl ko patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, ilgai trukusią gyvenimo tuštumą. Per tą laiką pasibaigė dokumentų pateikimo terminas. Tik 2007 metų rugpjūčio mėnesį iš Merkinės žemėtvarkos tarnybos darbuotojos D. S. sužinojusi, jog pusbrolis S. B. turįs kažkokį archyvinį dokumentą dėl senelio žemės. Šį dokumentą jis buvo pametęs. Kai S. B. pakartotinai išsiuntė paklausimą, Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2007-10-25 pažyma patvirtino nuosavybės faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 1992-05-16 pareiškėja M. J. tuometinei Varėnos rajono Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią Ilgininkų kaime, Varėnos rajone, pretendente nurodydama ir A. K. . 1994-01-17 prašymą atkurti nuosavybės teises į šią žemę taip pat pateikė ir J. B. , pretendentu nurodydamas ir S. B. . Pažymėjo, jog 1911 metų Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Aleksandrovo valsčiaus Ilgininkų kaimo bendruomenės žemių išskirstymo plane nurodyta, kad J. B. turėjo 17,13 dešimtinių žemės, tai yra 20,86 ha. 1926 metais Alytaus apskrities, Merkinės valsčiaus, Ilgininkų seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše nurodyta, kad buvęs savininkas J. B. turėjo 8,50 ha žemės Ilgininkų kaime. Atkreipė dėmesį į tai, kad matininkas 2007-11-20 kartografavo ir pagal 1911 metų Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Aleksandrovo valsčiaus Ilgininkų kaimo bendruomenės žemių išskirstymo planą bei liudytojų parodymus nustatė visą J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemės kiekį, jo vietą ir ribas. Tai reiškia, kad 8,50 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės jau atkurtos pareiškėjai ir tretiesiems asmenims, patenka į 20,86 ha ploto žemės sklypo plotą bei ribas. Mano, kad galėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. B. iki nacionalizacijos papildomai valdė 12,36 ha žemės Ilgininkų kaime, paveldėjęs ją iš savo tėvo J. B. . Pažymėjo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurioms esant praleistas terminas pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus galėtų būti atnaujinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies ir pripažino, kad M. J. , buvusio žemės savininko J. B. nuosavybės teises į žemę Ilgininkų kaime, Varėnos rajone, patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą atnaujino. Nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. , gimęs 1883 metais, miręs 1941-02-26, nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 12,36 ha žemės sklypą Ilgininkų kaime, Varėnos rajone (iš viso – 20,86 ha, turint omeny, kad į 8,50 ha šio sklypo nuosavybės teisės jau atkurtos), kurį paveldėjo po savo tėvo J. B. mirties. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad liudytojai E. V. , A. M. , O. P. patvirtino, jog J. B. valdyta žemė sudarė vientisą sklypą, todėl teismas padarė išvadą, jog 8,50 ha žemės, į kurią jau atkurtos nuosavybės teisės, įeina į bendrą aptariamą 20,86 ha žemės sklypą. Todėl pareiškėjos prašymą dėl juridinio fakto tenkino iš dalies ir nustatė, kad J. B. , gimęs 1883 metais, miręs 1941-02-26, nuosavybės teise iki nacionalizacijos dar valdė 12,36 ha žemės sklypą Ilgininkų kaime, Varėnos rajone (iš viso – 20,86 ha). Iš 2007-10-23 Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 99 nustatyta, kad Merkinės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į J. B. turėtą žemę pateikė šie asmenys: 1) 1994-01-17 B. J. , Vlado, gyv. (duomenys neskelbtini), ir B. S. , Vlado, gyv. (duomenys neskelbtini); 2) 1999-05-06 J. M. , Motiejaus, gyv. (duomenys neskelbtini); 3) K. A. , Motiejaus, gyv. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, kad nurodytieji asmenys neabejotinai siekė atkurti nuosavybę į žemę. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-09-25 pažymoje Nr. R4-4175 ir 2007-10-25 pažymoje Nr. R4-4845 nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities žemės rūšiavimo komisijos vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai 1929-08-26 pateiktame Merkinės valsčiaus Ilgininkų seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše, patvirtintame 1929-09-25, įrašytas žemės savininkas B. J. , Ilgininkų kaime turėjęs 8,50 ha žemės (1 ha III rūšies, 6,50 ha IV rūšies, 1 ha neapmokestinto ploto). Alytaus apskrities viršininko archyviniame fonde, valsčių viršaičių pranešimų apie okupantų savivaliavimą rekvizuojant iš gyventojų gyvulius byloje, Merkinės valsčiaus arklių savininkų 1942-01-27 sąraše įrašytas B. V. , Ilgininkų kaime turėjęs 24,00 ha žemės. 2007-11-20 žemės sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte, pasirašytame UAB „Vilniaus hidroprojektas“ inžinieriaus V. S. ir gretimų sklypų savininkų, nurodyta, kad J. B. iki nacionalizavimo nuosavybės teise priklausė 20,86 ha žemės, bei pateiktas sklypo ribų nustatymo planas. Dėl termino atnaujinimo teismas nurodė, kad pareiškėja laiku nesikreipė į atitinkamas institucijas, nes jai per įstatymu nustatytą terminą nepavyko gauti visų reikiamų dokumentų. Aktyviems dokumentų tvarkymo veiksmas sutrukdė jos sūnaus mirtis. Tai yra svarbi priežastis, dėl kurios pareiškėja praleido įstatymo nustatytus terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, todėl šiuos terminus teismas atnaujino (LR CPK 576-578 str.). Teismas konstatavo, kad pareiškėja įrodė, jog jos senelis J. B. Ilgininkų kaime, Varėnos rajone, nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 20,86 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo po savo tėvo J. B. mirties.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo S. B. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-06-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą, nes pareiškėja nenurodė teismui jokių svarbių priežasčių ir aplinkybių, kurios kliudė jai ginti savo teises. Pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises į jos senelio J. B. žemę pateikė 1992-05-16. Nuosavybės teisės į J. B. žemę jai buvo atkurtos, perkeliant 2.12 ha žemės sklypą į jos gyvenamąją vietą Ukmergės rajone. Jeigu pareiškėja manė, kad senelis J. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė daugiau nei 8.50 ha žemės, ji turėjo pakankamai laiko ginti savo teises ir niekas jai nekliudė, nustatyta tvarka ieškoti šį faktą patvirtinančių dokumentų bei juos pateikti reikiamoms institucijoms. Juolab, kad pareiškėjos sesuo A. K. gyvena Vilniuje ir galėjo tinkamai pasirūpinti reikiamų dokumentų paieška. Pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos sveikatos būklę, kuri jai trukdė įstatymų nustatytais terminai kreiptis su prašymu atkurti nuosavybės teises į 20,86 ha žemės sklypą. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutiko su teismo išvada, jog pareiškėjos senelis J. B. Ilgininkų kaime, Varėnos rajone, nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 20.86 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo po savo tėvo J. B. mirties. Pažymi, kad teismas neteisingai vertino 1929-08-26 Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Ilgininkų seniūnijos paskirstytų žemių sąrašą, kuriame nurodoma, kad J. B. turėjęs 8.50 ha žemės. Tikėtina, kad šią žemę jis paveldėjo iš savo tėvo J. B. . Kitą dalį J. B. žemės (8.50 ha) yra paveldėjusi J. B. duktė, J. B. sesuo A. B. . Suinteresuotas asmuo nurodo, kad 1929-08-26 sąraše neteisingai įrašyta A. B. pavardė — turėtų būti A. B. , o ne B.. Mano, kad 1929-08-26 sąraše, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-09-25 pažymoje Nr. R4 - 4175 ir 2007-10-25 pažymoje Nr. R4 - 4845 esantys duomenys įrodo, jog J. B. iš savo tėvo J. B. paveldėjo ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,50 ha žemės sklypą ir niekaip negalėjo turėti 20,86 ha žemės.

Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-06-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos M. J. pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja 1992-05-16 tuometinei Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į J. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę Ilgininkų kaime Varėnos rajone, kartu pretendente nurodydama A. K. . 1994-01-17 prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę taip pat pateikė ir J. B. , kartu pretendentu nurodydamas S. B. . 1911 m. Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Aleksandrovo valsčiaus Ilgininkų kaimo bendruomenės žemių išskirstymo plane nurodyta, kad B. J. turėjo 20,86 ha. 1926 m. Alytaus apskrities, Merkinės valsčiaus, Ilgininkų seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše nurodyta, kad buvęs savininkas B. J. turėjo 8,50 ha žemės Ilgininkų kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone. Pažymi, kad galėtų būti nustatytinas tik juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos papildomai valdė 12,36 ha žemės, esančios Ilgininkų kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone, paveldėjęs ją iš savo tėvo J. B. . Suinteresuotas asmuo nesutiko su teismo argumentu, jog pareiškėja terminą praleido dėl sūnaus žūties, nes jos sūnus žuvo 2000 m., o pareiškimas teismui yra paduotas po kelerių metų. Pažymi, kad teismas neteisingai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, kadangi byloje esantys archyviniai dokumentai prieštarauja pareiškėjos parodymams bei kitiems byloje surinktiems dokumentams. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2000 m. spalio 9 d. pažymėjime T-3519-B, nurodyta, kad O. B., gimusi 1885 m. turėjo tris vaikus, B. V. , gimusį 1914, B. J., gimusį 1927 metais, ir dukrą B. V., gimusią 1922 metais. Tačiau pareiškėja M. J. savo pareiškime nurodė, kad O. B. turėjo du vaikus V. K. ir V. B. , bet visiškai neužsimena apie J. B. . 2008 m. sausio 3 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. (P1-13304) P2-13015 nurodyta, kad Juozo ir O. B. dukra V. gimė 1919 m. lapkričio 29 d., o mirties liudijime Nr. 007/35 pažymima, kad O. B. yra gimusi 1896 m. Taigi, iš byloje esančių dokumentų, suinteresuotas asmuo padarė išvadą, kad tai yra visiškai skirtingi asmenys ir pareiškėja M. J. pretenduoja į jai nepriklausantį svetimą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. B. apeliacinį skundą prašo tenkinti S. B. apeliacinį skundą, t.y. panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – M. J. pareiškimą visiškai atmesti.

Pareiškėja M. J. ir suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į suinteresuotų asmenų S. B. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis, kadangi dėl sūnaus netekties ji buvo labai sukrėsta, dėl to stipriai pablogėjo jos sveikata ir šios aplinkybės nepriklausė nuo jos valios. Apeliantas Alytaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad byloje esantys įrodymai neatitinka vieni kitų ir šiuo atveju yra pretenduojama į svetimą turtą. Tačiau pareiškėja M. J. ir suinteresuotas asmuo A. K. su šiuo argumentu nesutinka, nes aplinkybė, jog skirtinguose archyviniuose dokumentuose yra skirtingos O. B. ir V. B. gimimo datos, paaiškinama tuo, kad 1942 m. Gyventojų surašymo duomenys nėra tikslūs. Pažymi, kad nesutinka ir su apelianto S. B. apeliacinio skundo motyvais, nes jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Apelianto teiginiui, kad J. B. žemę paveldėjo jo vaikai J. B. ir A. B. , prieštarauja byloje pateikta 2008-02-29 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą ir pripažino, kad M. J. nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą atnaujino, o taip pat nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis J. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 12,36 ha žemės sklypą Ilgininkų kaime, Varėnos rajone (iš viso – 20,86 ha, turint omeny, kad į 8,50 ha šio sklypo nuosavybės teisės jau atkurtos), kurį paveldėjo po savo tėvo J. B. mirties. Tačiau su teismo sprendimu nesutinka apeliantai, kurie prašo sprendimą panaikinti, priimti naują ir pareiškimo netenkinti.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl termino atnaujinimo.

Kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą skirtingais laikotarpiais reguliavo skirtingi teisės aktai: 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojęs 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojęs iki 1997 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“, ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu įstatymai apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką. Tvarkai priskiriami ir terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku paduoti, kurie nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. (1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įsigaliojimo“) buvo pratęsiami kelis kartus. Galutinį terminą prašymams paduoti nustatė 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnis: prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai tiems, kurie prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavė laiku – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Nustatydamas galutinį terminą, įstatymas nustatė galimybę piliečiams, praleidusiems terminą prašymams paduoti, jį atnaujinti, tačiau tik tuo atveju, jei toks terminas praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 10 str., įsigaliojusio nuo 2004 m. spalio 26 d., redakcija). Po šio įstatymo pakeitimo terminai prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams paduoti išliko tie patys – 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad asmenys, siekdama atkurti nuosavybės teises į žemę, pirmiausia turėjo išreikšti savo valią ir paduoti prašymą ne teismui, bet atitinkamai institucijai (1997 m. liepos 1 d. Įstatymo Nr. VIII-359 17 straipsnis). Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punkte detalizuotos institucijos, kurioms pateikiami prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, asmuo, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, turėjo kreiptis su prašymu atkurti nuosavybės teises į atitinkamą valstybės instituciją iki 2001 m. gruodžio 31 d., o giminystę ir nuosavybę įrodančius dokumentus pateikti iki 2003-12-31.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. žemę padavė 1992m. (b.l. 9). Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-23 raštu pareiškėjai ir S. B. , kuris pretendavo atkurti nuosavybę į V. B. žemė, pranešė, kad esami dokumentai patvirtina tik J. B. nuosavybę į 8,50ha žemės, tačiau nuosavybė į ją yra atkurta, todėl pasiūlė pretendentams kartografuoti žemės sklypą ir kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo ir termino nuosavybę patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo (b.l.8). Įrodymų, kad pareiškėja anksčiau raštu buvo informuota, jog nepakanka duomenų atkurti jai nuosavybę į visą pareiškime nurodytą tėvo žemę, nėra. Pareiškėja teismui pareiškimą padavė 2008-01-28 (b.l. 2). Apeliantai teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą nuosavybę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Tačiau kolegija apeliantų skunduose nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir šių faktų negalima patvirtinti esamais dokumentais(CPK 445str.). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Šioje byloje prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes jo pagrindu pareiškėja įgytų teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemę (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 ir 10str.). Pateiktus nuosavybę patvirtinančius dokumentus, juos pirmiausia turi įvertinti atitinkama valstybinė institucija, kuris apie dokumentų pakankamumą nuosavybei atkurti turi raštu parnešti pretendentams. Tai rodo, kad pareiškėja įgyvendindama savo teises laikėsi įstatymu nustatytos tvarkos ir teismą kreipėsi tik gavusi pranešimą, jog į didesnį žemės sklypą nuosavybė atkurta nebus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pareiškimo nuosavybei atkurti padavimo ir iki pranešimo iš žemėtvarkos skyriaus gavimo dienos, pretendentams buvo atkurta nuosavybės teisės į 8,50ha. Pareiškėja taip pat palaidojo sūnų ir turėjo tam tikrų sveiktos problemų, ką patvirtina apeliacinėje teismo instancijoje pateikti medicininiai dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės pagrįstai pripažintinos svarbiomis, duodančiomis pagrindą pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą nuosavybę patvirtinantiems dokumentams pateikti, o apeliaciniai skundai šioje dalyje atmestini.

Dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.

Iš 2007-10-23 Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 99 matyti, kad atkurti nuosavybės teises į J. B. turėtą žemę pretenduoja J. M. ir K. A. , o taip pat B. J. ir B. S. , kuriems nuosavybės teisės yra atkurtos lygiomis dalimis (po 2,12 ha) į 8,50ha žemės. J. B. nuosavybę į 8,50ha patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-09-25 pažyma Nr. R4-4175 ir 2007-10-25 pažyma Nr. R4-4845, kuriose nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities žemės rūšiavimo komisijos vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai 1929-08-26 pateiktame Merkinės valsčiaus Ilgininkų seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše, patvirtintame 1929-09-25, įrašytas žemės savininkas B. J. , Ilgininkų kaime turėjęs 8,50 ha žemės (1 ha III rūšies, 6,50 ha IV rūšies, 1 ha neapmokestinto ploto). Tačiau pareiškėja teigia, kad jos senelis J. B. be 8,50ha nuosavybes teise tame pačiame kaime dar valdė ir 20,86ha žemės, kurią paveldėjo iš savo tėvo J. B. , ką patvirtina Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Aleksandrovo valsčiaus Ilgininkų kaimo bendruomenės žemių išskirstymo planas. Iš šio plano matyti, kad B. I. (J. B. ) valdė 17,13 dešimtinių žemės, kas atitinka 20,86 ha. Šį žemės sklypą apžiūrėjo matininkas, kartografavo, patvirtino jo plotą – 20,86 ha. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgiant į byloje esamus rašytinius ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad J. B. nuosavybės teise iš viso valdė 20,86ha žemės, todėl pareiškimą tenkino iš dalies. Šioje dalyje Alytaus apskrities viršininko administracija teismo sprendimo faktiškai neskundžia. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo S. B. nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjos senelis J. B. Ilgininkų kaime, Varėnos rajone, nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 20.86 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo po savo tėvo J. B. mirties. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai vertino 1929-08-26 Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Ilgininkų seniūnijos paskirstytų žemių sąrašą, kuriame nurodoma, kad J. B. turėjęs 8.50 ha žemės. Apeliantas nurodo, kad tikėtina, jog J. B. iš savo tėvo paveldėjo tik 8,50ha žemės, o kitą dalį J. B. žemės yra paveldėjusi J. B. duktė, J. B. sesuo A. B. . Suinteresuotas asmuo nurodo, kad žemių sąraše neteisingai įrašyta A. B. pavardė, nes turėtų būti A. B. , o ne B.. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. B. turėjo dukrą A., kuri dar galėjo paveldėti dalį J. B. žemės (CPK 178str.). Be to, šią aplinkybę paneigia 2008-02-29 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma.

Alytaus apskrities viršininko administracija taip pat nurodo, kad teismas neteisingai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, kadangi Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2000 m. spalio 9 d. pažymėjime T-3519-B, nurodyta, kad O. B. , yra gimusi 1885 m. turėjo tris vaikus, B. V. , gimusį 1914, B. J. , gimusį 1927 metais, ir dukrą B. V. , gimusią 1922 metais. Tačiau pareiškėja M. J. savo pareiškime nurodė, kad O. B. turėjo du vaikus V. K. ir V. B. , bet visiškai neužsimena apie J. B. . 2008 m. sausio 3 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. (P1-13304) P2-13015 nurodyta, kad Juozo ir O. B. dukra V. gimė 1919 m. lapkričio 29 d., o mirties liudijime Nr. 007/35 pažymima, kad O. B. yra gimusi 1896 m. Taigi, iš byloje esančių dokumentų suinteresuotas asmuo padarė išvadą, kad tai yra visiškai skirtingi asmenys ir pareiškėja M. J. pretenduoja į jai nepriklausantį svetimą turtą. Tačiau kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes aplinkybė, jog skirtinguose archyviniuose dokumentuose yra nurodytų asmenų skirtingos gimimo datos, gali būti paaiškinama tuo, jog 1942 m. Gyventojų surašymo duomenys gali būti netikslūs.

Kad J. B. nuosavybės teise valdė būtent 20,86ha žemės faktiškai patvirtina 2007-11-20 žemės sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas ir planas, su kuriuo sutiko gretimų sklypų savininkai, o taip pat liudytojų parodymai. Tai rodo, kad J. B. iš savo tėvo paveldėjo būtent 20,86ha žemės ir šios aplinkybės negali paneigti byloje esantys kiti įrodymai.

Kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 str.1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad išvada apie fakto buvimą yra galima, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog jose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, kadangi esant tiesioginiams įrodymams kreiptis į teismą nereikėtų. Kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas prašymą dėl turinčio juridinio fakto nustatymo iš dalies tenkino pagrįstai, nes įvertinus byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, jog pareiškėjo senelis iš viso nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 20,86ha žemės, o ne tik 8,50 ha ar daugiau.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-206-770/2008 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėDalia Višinskienė