Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. I., jo atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą pagal administracinio nusižengimo protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I., 2017 m. vasario 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANP-85917408-17, kuriame nurodoma, kad „2017-02-09 apie 13:55 val. Laisvės pr. 60 sustabdytas automobilis. Keleivis, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, reiškė didelį nepasitenkinimą dėl to, kad juos sustabdėm. Po kiek laiko A. I., gim. (duomenys neskelbtini) m., be leidimo išlipo iš automobilio ir viešoj vietoj pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, pareikalavus nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus, pilietis nereagavo ir toliau keikėsi. A. I. buvo paaiškinta, kad jis yra sulaikomas už chuliganiškus veiksmus. Sodinant į tarnybinį automobilį pilietis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo ir pradėjo stumdyti pareigūną“. Šie administraciniame kaltinime nurodyti A. I. veiksmai administracinio nusižengimo protokole buvo kvalifikuoti kaip LR ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje numatyti nusižengimai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. I. savo kaltės dėl nurodytų nusižengimų nepripažino. Paaiškino teismui, kad su V. M. turėjo išvažiuoti į Italiją, tačiau automobilio prietaisų skyde užsidegė lemputė, rodanti variklio gedimą. Kadangi nusimatė ilga kelionė, nutarė kreiptis į servisą, kuris skubiai pašalintų gedimą. Susirado servisą, kurio vadovas telefonu koordinavo, kaip iki jo nuvažiuoti. Bekalbant telefonu, privažiavo pareigūnų automobilis, liepė sustoti. Priėjusiam aiškintis KET pažeidimo policijos pareigūnui Valentinas padavė dokumentus, paaiškino situaciją, kad jiedu labai skuba, nes nori išvažiuoti į Italiją, vėluoja į servisą sutartu laiku, paprašė greičiau surašyti protokolą ir leisti atsiskaityti už pažeidimą. Pareigūnas, paėmęs dokumentus nuėjo į savo tarnybinį automobilį. Praėjus 40 minučių ir pareigūnui negrįžtant, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie patrulių paklausti, gal kas atsitiko. Jam buvo liepta grįžti į mašiną. Neatsikalbinėdamas pakluso. V. M. - 67 metai. Matė, kad šis nervinasi dėl situacijos. Dar po kokių 20-30 minučių paskambino telefonu 112 ir paprašė Vyriausiojo policijos komisariato telefono numerio, nes norėjo pasiaiškinti, kiek laiko gali būti surašomas protokolas. Tuo metu jau buvo praėjusi daugiau nei valanda nuo jų sustabdymo. Vėl išlipo iš automobilio ir vėl ėjo prie pareigūnų klausti, gal šį reikalą galima baigti greičiau. Šie vėl liepė grįžti atgal. Kai vėl grįžo į automobilį, dar po kokių 20 minučių priėjo pareigūnas ir grąžino V. M. dokumentus. Kai šiam buvo grąžinti dokumentai, išlipęs iš automobilio telefonu padarė kelias policijos automobilio ir pareigūno nuotraukas. Pareigūnas supyko, nuleido automobilio langą ir liepė „eiti...iš čia“. Turi nuotrauką, darytą telefonu, kurioje užfiksuotas momentas, kaip pareigūnas nuleidęs langą jį „siunčia“ (A. I. leido teismui suprasti, kad jo atžvilgiu buvo pavartota necenzūrinio turinio frazė). Kitas pareigūnas tuo metu buvo lauke, kalbėjosi su V. M.. Kai automobilyje sėdinčiam pareigūnui atsakė, kad neis, kur jį „siunčia“, pareigūnas pasakė, kad jis niekur jau neišvažiuos, išbėgo iš automobilio, ėmė jam į veidą purkšti dujas. Kai užsidengė veidą, dar pripurškė iš apačios. Tuo metu kitas pareigūnas su lazda spyrė per kojas, paguldė į balą, po ko sulaikė. Tuo metu prie jų buvo priėjęs V. M. ir prašė leisti važiuoti, jam buvo pasakyta važiuoti iš čia, nes ir pats bus sulaikytas. Kai V. M. klausė, kur A. I. yra vežamas, jam buvo atsakyta, kad tai ne jo reikalas. Buvo sulaikytas 14.00 val., paleistas iš komisariato tik 20.00 val. Žino, kad tarnybiniame automobilyje turi būti vaizdo registratorius, kuris turėjo būti įjungtas ir veikti. Kitą dieną kreipėsi į policijos komisariatą, prašydamas užtikrinti, kad nebūtų ištrintas įvykio vaizdo įrašas. Po sulaikymo jam buvo sulaužytas implantas, mėlynos rankos, žaizda ant kaktos. Turi teismo medicinos specialisto išvadą dėl sužalojimų. Po įvykio kreipėsi į vidaus tyrimo tarnybą dėl tarnybinio patikrinimo. Nesupranta, kokie jo veiksmai išprovokavo tokį pareigūnų elgesį. Turėjo asmens dokumentą, nebuvo agresyvus. Nebuvo išgėrę ir nesikeikė nei jis, nei V. M.. Jie abu pripažino KET pažeidimą, nes V. M. vairuodamas kalbėjo telefonu, tik prašė greičiau jį įforminti – surašyti protokolą. Pareigūnai niekaip neaiškino tokio užlaikymo priežasčių. Jie nesakė, kad jiems stringa kompiuteris, kilo problemų, tik priėjus paklausti griežtai liepdavo grįžti į mašiną. Jei jie žmoniškai būtų paaiškinę situaciją, V. M. būtų likęs pažeidimo įforminimui, jis pats būtų varęs mašiną į servisą. Mano, kad esminis jo sulaikymo momentas, kad pareigūnams nepatiko tai, kad jis juos fotografuoja, klausinėja, kiek laiko turi būti forminamas protokolas.

Liudytojas V. M. parodė, kad įvykio dieną su A. I. važiavo į autoservisą. Jam paskambino, todėl pakėlė ragelį. Matė, kad jų automobiliui iš galo važiuoja policijos mašina. Pašnekovui dar pasakė, kad negali kalbėti, yra už vairo. Policijos automobilis jį aplenkė. Tuomet telefonas suskambo antrą kartą. Vėl pakėlė ragelį ir iš karto buvo sustabdytas. Priėjęs policijos pareigūnas, paklausė, ar jis vairuodamas kalbėjo telefonu. Iš karto jam pripažino, kad taip. Tuomet šis pamoralizavo, po ko paėmė jo dokumentus ir nuėjo į tarnybinę mašiną. Po 15 minučių išlipo iš automobilio, nes pareigūnai nekviečia, nieko neformina. Per garsiakalbį jam buvo liepta grįžti į mašiną ir sėdėti joje. Tą ir padarė. Dar po kokių 15 minučių A. I. nuėjo pas pareigūnus paklausti, kas vyksta, kodėl jie nieko nedaro. Kas jam buvo atsakyta, nežino, tačiau A. I. grįžus pastarasis ėmė skambinti, kad sužinotų komisariate, kas čia tokio vyksta. Dar po 15 minučių priėjęs pareigūnas grąžino dokumentus, atnešė protokolą. Pradėjo su juo aiškintis, kur ir kaip mokėti, gražiai pasikalbėjo ir šis nuėjo. A. I. prieš tai telefonu kalbėjo su komisariatu, buvo iš mašinos išlipęs. Pradėjo kviesti A. I. važiuoti. Tačiau šiam neateinat, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad šis sėdi pareigūnų automobilyje, ant galinės sėdynės. Jis buvo kruvinas. Kai paklausė, ką pareigūnai daro, jam buvo atsakyta, kad tai ne jo reikalas. Pasakė negražiai – „ p..ink (necenzūrinis žodis) iš čia, nes ir tave surakinsim“. Kai padavė protokolą, pamatė, kad jame užfiksuotas 15 minučių ankstesnis laikas, nei jam buvo duotas protokolas. Specialiai pažiūrėjo, nes juos užlaikė apie 40 minučių. Kai paklausė kodėl, paaiškino, kad jiems buvo užlūžęs kompiuteris. Jiedu skubėjo, nes buvo susitarę servise dėl automobilio vairo kolonėlės remonto. Aiškino pareigūnams, kad jiedu skuba. Tačiau jie išsivežė A. I.. Kai bandė jam vėliau skambinti, šis neatsiliepdavo. Susisiekė su jo žmona, kartu apie 20.30 val. nuvažiavo į policijos komisariatą, jiems buvo paaiškinta, kad A. I. jau paleistas. Išėjusi tyrėja sakė, kad viskas yra užregistruota, nufilmuota. Jis negirdėjo, kad A. I. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Draugas tik pasakė, kad eis nufotografuoti pareigūnų. Jiedu aiškino pareigūnams, kad skuba, kad jų laukia sutartu laiku autoservise, kad turi išvažiuoti į Italiją slidinėti. Prašė greičiau juos įforminti. Kalbos apie tai, kad protokolas būtų nerašomas, nebuvo. Jokios konfliktinės situacijos su pareigūnais nebuvo. Jos nebuvo iki tol, kol jam nebuvo atneštas protokolas ir A. I. neišlipo iš mašinos. Tuo metu jis pats kalbėjosi su antruoju pareigūnu, todėl išlipusio A. I. su kitu pareigūnu nematė. Pareigūnų elgesys neatrodė korektiškas. Jei jiems buvo sugedęs kompiuteris, galėjo, žinodami, kad jiedu skuba, apie tai informuoti. A. I. vėliau pasakojo, kad jis fotografavo pareigūnus ir jų automobilį, o tai pareigūnams nepatiko. Būtent tada jį sulaikė, grubiai uždėjo antrankius ir įsodino į mašiną. Ar jis tuo metu priešinosi, nežino, nes nematė. A. I. sakė, kad sulaikomas nesipriešino.

Liudytojas P. K. parodė, kad įvykis buvo kažkur vasario mėnesį. Atsimena pilietį A. I.. Važiuodamas ties prekybos centru „Panorama“ pamatė juodą autobusiuką, per veidrodėlį pastebėjo, kad šio vairuotojas kalbasi telefonu. Nutarė stabdyti šią transporto priemonę. Prie sustabdyto automobilio priėjo kolega P. O., apie minutę kalbėjosi su vairuotoju. Nusižengimo jis neneigė, kiek atsimena. Forminant pažeidimą, iš sustabdytos transporto priemonės išlipo keleivis, kuris prašė greičiau įforminti nusižengimą. Paaiškino jam, kad stringa duomenų bazės. Kai minėtas pilietis priėjo vėl, jam dar kartą buvo paaiškinta uždelsimo priežastis, tačiau pilietis pareiškė, kad jam „nusišikt į bazes“ , ėmė rėkauti, atsisakė pateikti dokumentus, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Sulaikant buvo papurkšta dujų. Vairuotojui administracinio nusižengimo protokolas buvo rašomas apie 20 minučių. Protokolo surašymo metu iš automobilio A. I. buvo išlipęs tris kartus. Pirmą kartą priėjo po kokių 5 minučių, praėjus dar 10 minučių vėl grįžo. Tada ir pasakė tą grubią frazę dėl bazių. Tada jam jau griežtai buvo pasakyta grįžti į mašiną. Buvo jo pareikalauta sėstis atgal ir netrukdyti dirbti. Kai išlipo antrą kartą, administracinio nusižengimo protokolas jau buvo surašytas. O kai porininkas grįžo pabendravęs su vairuotoju, įvyko grumtynės. Patrulių automobilyje vaizdo įranga nuolat viską filmuoja, tačiau tik priekinį vaizdą. Automobilio vidus taip pat filmuojamas. Įrašymo įranga fiksuoja tiek vaizdą, tiek garsą. Saugomas įrašas apie mėnesį, po to rašomi ant viršaus kiti įrašai. Prieš sulaikymą A. I. buvo pasakyta, kad jis sulaikomas už keiksmus viešoje vietoje. Keiksmažodžiai buvo dėl to, kad ilgai rašomas protokolas. Kai išlipęs ir paėmęs už parankės bandė sodinti A. I. į automobilį, šis pradėjo priešintis, todėl jam buvo purkštelėta dujų ir jis paguldytas ant žemės. Porininkas padėjo uždėti antrankius. Neatsimena, ar prieš sulaikymą A. I. juos fotografavo, ar rankoje turėjo telefoną. Komisariate buvo tikrinamas pažeidėjo blaivumas. Jis buvo blaivus. Todėl tuo labiau nesuprantamas neadekvatus A. I. elgesys. Jam buvo normaliai paaiškinta, kad įforminimas užtruko dėl bazių darbo, kuris nuo pareigūnų nepriklauso.

Liudytojas P. O. parodė, kad atsimena A. I.. Įvykio dieną su porininku nuvežė neblaivų asmenį į „Salą“, grįžtant porininkas pamatė, kad važiuojančio autobusiuko vairuotojas rankomis naudojasi mobiliuoju telefonu. Įvažiavęs į Laisvės prospektą, ties Spaudos rūmais, automobilis panaudojus šviesos ir garso signalus buvo sustabdytas. Priėjus langą atidarė senyvo amžiaus vairuotojas, šalia jo sėdėjo A. I.. Paklausė vairuotojo, ar šis vairuodamas kalbėjo telefonu. Šis patvirtino, kad kalbėjo. Pilietis aiškino, kad labai skuba, kad servise stovi mašina. Vos paėmęs vairuotojo dokumentus įsėdo į tarnybinį automobilį, prie automobilio priėjo vairuotojas. Jam buvo pasakyta, kad yra surašomas protokolas ir jis nuėjo atgal į savo mašiną. Po kokių poros minučių priėjo A. I., pradėjo klausti, kiek laiko užims protokolo surašymas. Jam buvo paaiškinta, kad surašys protokolą ir paleis. Pradėjus pildyti protokolą, ėmė strigti duomenų bazės. Po kiek laiko vėl priėjo keleivis, ir ėmė rėkauti, kiek čia pareigūnai gali išsidirbinėti. Tiksliai neatsimena, bet jam atrodo buvo paaiškinta, kad stringa duomenų bazė, bet jis atsakė kažką panašaus į tai, kad jam „nusišikt“. Pats girdėjo jo vartojamus rusiškus keiksmažodžius, kai šis buvo priėjęs antrą kartą. Surašęs protokolą su juo nuėjo prie vairuotojo ir pamatė, kad keleivio vėl nėra sustabdytame automobilyje. Atidavė vairuotojui dokumentus ir grįždamas prie tarnybinio automobilio pamatė, kad keleivis sėdi ant grindinio, o porininkas bando jį surakinti. Pats jis jokių riksmų ar garsų būdamas prie vairuotojo negirdėjo. Pamatė sulaikymo momentą – sėdintį ant asfalto A. I.. Padėjo porininkui, po ko įsodino A. I. į automobilį. Įsodinus priėjo autobusiuko vairuotojas ir paklausė, kodėl pareigūnai pilietį sulaiko. Jam buvo paaiškinta sulaikymo priežastis. Pakeliui į komisariatą porininkas paaiškino, kad liudytojui nuėjus prie vairuotojo atiduoti dokumentų, priėjęs keleivis pradėjo konfliktuoti, keiktis ir buvo sulaikytas. Negali pasakyti, kiek iš viso užtruko procedūra nuo automobilio sustabdymo iki A. I. sulaikymo. Pats asmeniškai rašė protokolą, iki dešimties kartų nepavyko prisijungti prie bazių. Bazės strigo, tad užtruko nuo valandos iki pusantros. Įrašymo įranga automobilyje buvo įjungta. Po tarnybos įrašyta medžiaga perduodama budėtojui, jie sutvarko įrašus ir saugo saugykloje. Nežino, kodėl neišliko įrašas. Gal saugykla per mažos talpos. Matė, kad vaikščiodamas A. I. rankoje turėjo telefoną, tačiau, ar juo fotografavo, negali pasakyti.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad A. I. 2017 m. vasario 9 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANP-85917408-17, kuriuo jam inkriminuojami nusižengimai (viešosios tvarkos pažeidimas bei pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas), kurių padarymo laikas nurodomas 2017-02-09 d. 13:55 val., o V. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANPAN-85875065-17, kuriuo jam inkriminuojamas nusižengimas (KET taisyklių 20 punkto pažeidimas), kurio padarymo laikas taip pat nurodomas 2017-02-09 d. 13:55 val. (b.l. 2, 148).

A. I. teismui pateikė įvykio dieną mobiliuoju telefonu darytas policijos pareigūno bei jų automobilio nuotraukas (b.l. 32, 33, 68) iš kurių matyti, kad nuotraukos darytos 2017-02-09 14:30 val.

Taip pat A. I. teismui pateikė savo mobiliojo telefono skambučių išklotinę, iš kurios matyti, kad jis 2017-02-09 14:25:39 skambino telefonu 118 (b.l. 96).

Iš bendrojo pagalbos centro pateiktų pokalbio įrašų matyti, kad su bendruoju pagalbos centru įvyko du A. I. pokalbiai: 14:24 val. ir 14:29 val. Pirmojo pokalbio metu (trukmė 56 s) A. I. nurodo, kad juos sustabdė kelių policija, ekipažas V1742 ir 40 minučių tyčiojasi iš jų, neišrašo baudos nei atiduoda dokumentų. Į ką centro operatorė pasitikslina, ar policijos pareigūnai tebėra vietoje, o pranešėjui patvirtinus, kad taip, paaiškina, kad piliečiui turint pretenzijų policijos pareigūnams, ji gali duoti Vyriausiojo policijos komisariato telefoną bei padiktuoja numerį. Antrojo pokalbio metu (trukmė 48 s) pranešėjas (A. I.) klausia informacijos apie kelių policijos budintį, vadovybę, sako, kad kelių policininkai jau paėmė ir valandą neatiduoda jų dokumentų, nes jiems užlūžo kompiuteris. Klausia, ar yra normos, kiek pareigūnai gali forminti dokumentus. Operatorė atsako, kad tokių normų nėra ir siūlo arba laukti, kiek reikės, kol bus baigtas pažeidimo forminimas, arba skambinti į Vyriausiąjį policijos komisariatą, diktuoja numerį (b.l. 105).

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktos teismui medžiagos matyti, kad 2017 m. vasario 10 d. 15:53 val. jis elektroniniu paštu kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, apibūdindamas 2017 m. vasario 9 d. įvykį, nurodydamas, kad buvo sumuštas ir prašydamas išsaugoti patrulių automobilio vaizdo medžiagą (b.l. 16).

Į teismo paklausimą Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė atsakė, kad vaizdo įrašo dėl prašomo teisės pažeidimo nėra (b.l. 24).

Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus vyresniosios tyrėjos I. Z. tarnybiniame pranešime, esančiame Vidaus tyrimo skyriaus atlikto tyrimo pagal A. I. skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų medžiagoje, užfiksuota, kad policijos patrulio V1742 automobilio vaizdo registratoriumi 2017-02-09 filmuoti su aptariamu įvykiu susiję vaizdo ir garso įrašai dėl techninių priežasčių neišsaugoti (b.l. 109). Minėtoje medžiagoje taip pat yra A. I. 2017-02-10 prašymas išsaugoti patrulių ekipažo vaizdo registratoriaus įrašus, iš spaudų matyti, kad jo prašymai Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje gauti ir registruoti 2017-02-10 (b.l. 114-115). Iš Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus pateiktos A. I. skundo tyrimo medžiagos taip pat matyti, kad Vidaus audito skyrius prašė pateikti minėtą vaizdo medžiagą tyrimui, į ką 2017-02-14 d. buvo gautas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vado atsakymas, kad dėl techninių priežasčių patrulių ekipažo V1742 2017-02-09 daryti vaizdo ir garso įrašai neišsaugoti, kadangi autopatruliui į tarnybą buvo išduota 16 gigabaitų vaizdo registratoriaus atminties kortelė, į kurią neįsirašo pilnai visa darbo diena. Įrašas prasideda nuo 17:28 val. (b.l. 136).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – ta įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma.

LR ANK 481 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

Iš administracinio kaltinimo A. I. matyti, kad jis yra kaltinamas dviejų administracinių nusižengimų padarymu: viešosios tvarkos pažeidimu, pasireiškusiu necenzūrinių žodžių vartojimu viešoje vietoje (ANK 481 straipsnio 1 dalis) bei statutinių valstybės tarnautojų (policijos pareigūnų) teisėtų reikalavimų nevykdymu (ANK 506 straipsnio 4 dalis).

Tokiu būdu, nagrinėjant šią administracinių nusižengimų bylą joje surinktais įrodymais turi būti neginčijamai nustatyta, kad buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, dėl kurio policijos pareigūnai įgavo teisę sulaikyti pažeidėją, bei kokie tiksliai pareigūnų reikalavimai jam buvo pareikšti, ar buvo pagrindas juos pareikšti, ir ar jie buvo nevykdomi.

Abi šalys iš esmės neneigia, kad tarp pareigūnų ir sustabdyto automobilio ekipažo buvo įtampa dėl to, kad automobilio vairuotojo V. M. padarytas KET pažeidimas (naudojimasis rankomis mobiliuoju telefonu vairuojant) dėl policijos duomenų bazių sutrikimų buvo forminamas žymiai ilgiau nei įprasta, kas sukėlė skubančių vairuotojo ir A. I. susierzinimą. Šių faktinių aplinkybių neneigia nei A. I. bei V. M., jas patvirtina liudytojais apklausti policijos pareigūnai P. O., P. K.. Visi keturi asmenys vienodai nurodo, kad V. M. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas dėl pastarojo padaryto nusižengimo, nusižengimas ginčijamas nebuvo, vairuotojas padavė reikalingus nusižengimo įforminimui dokumentus. Taip pat visi keturi teisme apklausti asmenys vienodai nurodo, kad užtrukus protokolo surašymui iš pradžių vairuotojas, o vėliau tris kartus A. I. ėjo prie pareigūnų automobilio aiškintis delsimo priežasties, prašė greičiau forminti nusižengimą, nurodė, kad jie skuba. A. I. skambučių Bendrajam pagalbos centrui įrašų turinys taip pat patvirtina, kad A. I. buvo susierzinęs dėl delsimo, norėjo išsiaiškinti, kokį laiko tarpą teisėtai gali trukti nusižengimo forminimas, norėjo kreiptis į atsakingas institucijas – kelių policijos valdybą ar vyriausiąjį policijos komisariatą, jam buvo diktuojamas pastarojo telefonas. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodo, kad A. I. jiems aiškino, jog skambins vadovybei. Pažymėtina, kad abi šalys skirtingai vertina nusižengimo forminimo trukmę. A. I. su V. M. nurodo, kad tai galėjo trukti nuo 1 val. iki 1,5 val. Tuo tarpu pareigūnas P. K. aiškina, kad ekipažas sustabdymo vietoje buvo užlaikytas ne ilgiau 20 minučių, nes nusižengimo laikas 13.55 val., o protokolo surašymo laikas 14:15 val. Šioje vietoje teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kad jų sulaikymas sustabdymo vietoje trukęs ne mažiau valandos, nes byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ne pareigūno, o A. I. žodžius. Iš BPC pokalbių garso įrašų matyti, kad 14:24 val. ir 14:29 val. šis skambina BPC ir piktinasi, kad jau 40-60 min. vairuotojui nėra nei surašytas protokolas, nei atiduoti dokumentai. Vadinasi objektyvūs duomenys byloje patvirtina, kad 14.29 val. administracinio nusižengimo protokolas vairuotojui V. M. dar nebuvo surašytas, kas atitinka V. M. parodymus, jog gavęs protokolą jis iš karto atkreipė dėmesį, kad jame nurodytas laikas neatitinka tikrovės, pagal jį nusižengimo forminimo laikas gerokai patrumpintas. Kad KET pažeidimo forminimas dėl bazių sutrikimo galėjo užtrukti 1-1,5 val., teisme neneigė ir pareigūnas P. O..

A. I. kategoriškai neigia padaręs ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, t.y. bendraudamas su pareigūnais vartojęs necenzūrinius žodžius. Šios aplinkybės nepatvirtina ir kartu su juo buvęs V. M.. Tuo tarpu duodami parodymus teisme abu pareigūnai konkrečiai nurodo tik vieną A. I. išsakytą frazę, kurią šis išsakęs antrą kartą priėjęs prie jų automobilių, kad jam „Nusišikti dėl jų neveikiančių bazių“. Nors ši frazė, jei būtų nustatyta, kad ji tikrai buvo ir gruboko atspalvio, tačiau aiškiai necenzūrinių žodžių joje nėra. Be to iš pačių pareigūnų parodymų seka, kad po šios frazės keleivis grįžo į savo automobilį ir jokie jo sulaikymo veiksmai atliekami nebuvo, vadinasi šios frazės jie patys nevertino kaip viešosios tvarkos pažeidimo padarymo. Trečiojo A. I. bendravimo su pareigūnu P. K. momento nematė ir negirdėjo nei V. M., nei antrasis pareigūnas P. O., kuris tuo metu buvo priėjęs prie vairuotojo ir bendravo su pastaruoju. Iš esmės nei A. I. nurodomų aplinkybių, kad šis bendraudamas su P. K. piktinosi jų neveiklumu, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo, nei pastarojo nurodomos aplinkybės, kad trečią kartą A. I. priėjus prie patrulių automobilio jo buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, dėl kurių šis išlipęs iš automobilio pradėjo sulaikymo veiksmus, nepatvirtina kartu su jais buvę asmenys, kurie šito momento nematė būdami užimti tarpusavio pokalbiu. Kaip teisingai nurodo abi šalys, minėtas aplinkybes objektyviai galėtų patvirtinti ar paneigti patrulių automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo ir garso įrašas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai vertintina ta aplinkybė, kad kitą dieną jis primygtinai paprašė išsaugoti minėtus įrašus, kas rodo, jog A. I. buvo ir tebėra įsitikinęs, kad minėti įrašai nepatvirtintų kaltinime nurodytų aplinkybių apie neva jo vartotus necenzūrinius žodžius ir atitinkamai neva padarytą viešosios tvarkos pažeidimą. Tuo tarpu policijos pareigūnų ir Patrulių rinktinės teikiama informacija apie vaizdo įrašo nebuvimo aplinkybes itin prieštaringa. Pagal Patrulių rinktinės teiktą teismui ir Vidaus tyrimo tarnybai informaciją, vaizdo ir garso įrašai 2017-02-09 13.30 val. -14.50 val. laikotarpiu nėra išlikę dėl techninių kliūčių. Patrulių rinktinės pateiktoje Vidaus tyrimo tarnybai informacijoje nurodoma, kad dėl atminties kortelės nepakankamos talpos nebuvo galimybės įrašyti visos patruliavimo dienos įrašo ir šis prasidedantis tik nuo 17.28 val. (b.l. 136). Ši informacija reikštų, kad vaizdo registratorius patrulių tarnybiniame automobilyje buvo įjungtas tik baigiantis darbo dienai, kas nėra logiška. Tuo tarpu teisme apklausti policijos pareigūnai neneigė, kad vaizdo ir garso įrašas įvykio metu buvo daromas, patruliavimui baigiantis buvo atiduotas budėtojams, jiems tik nežinomos jo neišlikimo priežastys. Pareigūnai nenurodė aplinkybės, kad dėl atminties kortelės talpos vaizdo registratorių įjungė tik vakarop - nuo 17.28 val. Tokiu būdu nusižengimų nagrinėjimui ir vertinimui itin svarbus objektyvus įrodymas nėra išlikęs dėl nesuprantamų priežasčių, nors jį išsaugoti buvo prašoma jau kitą dieną po įvykio. Teismas neturi pagrindo vadovautis išimtinai policijos pareigūnų parodymais apie įvykio aplinkybes, atmesdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo V. M. teiginius, nes dalis policijos pareigūnų parodymų apie nusižengimo forminimo trukmę ir aplinkybes, protokoluose užfiksuotos faktinės aplinkybės apie nusižengimų padarymo laiką, protokolo surašymo laiką (V. M. atveju) objektyviai paneigtos kitais byloje surinktais įrodymais, kas duoda pagrindo abejoti ir likusiomis pareigūnų nurodomomis aplinkybėmis apie rusiškus keiksmus, teisėtų reikalavimų nevykdymą, aktyvų pasipriešinimą. Pažymėtina, kad pareigūnų teisme duodami parodymai iš dalies neatitiko ir tarnybinių pranešimų, kuriuose buvo nurodoma, kad iš pradžių vairuotojas pažeidimo nepripažinęs, kartu su keleiviu aiškinę, kad jie jo neįrodysią, prašę pažeidimo neforminimo, tuo tarpu teisme abu nurodė, kad vairuotojas KET pažeidimo neginčijo, tik prašė skubiau jį apiforminti, teisindamasis skuba. Nesutapo ir abiejų pareigūnų parodymai apie pažeidimo forminimo trukmę. Jei P. K. aiškino, kad jis truko apie 20 minučių, tai P. O. sutiko, kad ta galėjo užtrukti iki 1 val. ar net pusantros.

Pažymėtina, kad ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tenka pareiga įrodinėti savo nekaltumą. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamų įrodymų, kad A. I. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Paties A. I. vertinimu, jo sulaikymą lėmė ne jo neva padarytas nusižengimas, o ta aplinkybė, kad jis trečiuoju priėjimu prie patrulių automobilio ėmėsi fotografuoti mašiną bei joje sėdėjusį pareigūną P. K. (šią aplinkybę patvirtina jo pateiktos nuotraukos (b.l. 32-33, 68), kuriose matyti vairuotojo vietoje sėdintis pareigūnas, automobilio korpusas su patrulių ekipažo numeriu), tebereikšdamas pretenzijas dėl neadekvataus užlaikymo. Šių nuotraukų padarymo laikas 14:30 val., beje taip pat patvirtina, kad mažiausiai iki šios valandos buvo forminamas V. M. KET pažeidimas. Atitinkamai A. I. surašytame protokole neteisingai nurodytas jam inkriminuojamų nusižengimų padarymo laikas - 13.55 val., kuris atitinka V. M. surašytame protokole nurodytą padaryto KET pažeidimo ir sustabdymo laiką (b.l. 2, 147), o šie laikai pagal visų dalyvių nurodomą įvykių seką tikrai negalėtų sutapti.

Nesurinkus byloje pakankamų įrodymų konstatuoti, kad A. I. vartojo viešoje vietoje necenzūrinius žodžius, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad jis nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo nusiraminti ir nutraukti tokius veiksmus, kas leistų jo veiką kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Pažymėtina ir tai, kad administracinis kaltinimas dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo nėra visiškai konkretus, aiškus ir suprantamas. Pirmoji kaltinimo dalis „Keleivis, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, reiškė didelį nepasitenkinimą dėl to, kad juos sustabdėm. Po kiek laiko A. I., gim. 1960, be leidimo išlipo iš automobilio“ iš esmės tėra konfliktinės situacijos aprašymas, tačiau iš jo neaišku, ar kaltinimą reiškiantis pareigūnas šiuos veiksmus „reiškė nepasitenkinimą“, „be leidimo išlipo iš automobilio“ kvalifikuoja kaip konkretaus nusižengimo sudėtį sudarančius veiksmus, jei taip – kurio iš dviejų nusižengimų. Nepasitenkinimo reiškimas susidariusia situacija, kuri, kaip pripažįsta patys pareigūnai, buvo neeilinė ir kilusi ne dėl pažeidėjo, o dėl policijos institucijos kaltės, ir, teismo vertinimu, tikrai pažeidė sustabdyto automobilio vairuotojo ir keleivio teisėtus lūkesčius, kad vairuotojo padarytas nusižengimas bus įformintas per protingą laiką, negali būti vertinamas kaip neteisėtas piliečio elgesys. Jis galėtų tokiu tapti tik jei būtų įrodyta, kad nepasitenkinimas buvo reiškiamas tikrai ypatingai viešąją ar valdymo tvarką pažeidžiančia forma - keiksmais, grasinimais susidorojimu, kažkokiais fiziniais veiksmais ir t.t. Nei skambinimas vadovybei ar bendrajam pagalbos centrui, nei įkyrus teiravimasis ar skubinimas baigti procedūrą, nei pasakymai, kad bus rašomas skundas, net pareigūnų fotografavimas, norint užfiksuoti situaciją, negali būti tokiu laikomas.

Taip pat neaišku, ar administraciniame kaltinime nurodyta aplinkybė „be leidimo išlipo iš automobilio“ traktuojama kaip teisėto pareigūno reikalavimo nevykdymas. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 51 punktas iš tiesų numato, kad jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus. Tačiau toks pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip KET pažeidimas. Paprastai jo padarymui nereikia, kad prieš tai būtų pareikštas pareigūno reikalavimas likti automobilyje. Administraciniame kaltinime nesuformuluotas aiškus kaltinimas A. I. KET 51 punkto pažeidimu. Ši aplinkybė aiškiai nenurodyta ir kaip ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį atitinkantis veiksmas. Kita vertus, jei kaltinime būtų aiškiai suformuluota aplinkybė, kad A. I. nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo keleiviui likti automobilyje (pagal KET 51 punkto nuostatas toks reikalavimas galėtų būti išsakomas), vis tiek abejotina, ar atsižvelgiant į situaciją, kai sustabdyto automobilio vairuotojas ir keleivis ilgam paliekami nežinioje, jiems neteikiama informacija apie delsimo priežastis, kol jie neprieina patys jų aiškinantis (teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, kad delsimo priežastis buvo A. I. paaiškinta, tai patvirtina pokalbio su BPC operatore įrašas, kur A. I. skundžiasi užlūžusiu pareigūnų kompiuteriu), keleivio išlipimas iš sustabdyto automobilio ir ėjimas pas pareigūnus informacijos galėtų būti vertinamas kaip akivaizdžiai neteisėtas ir pavojingas asmens elgesys, užtraukiantis jam administracinę atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūno reikalavimo nevykdymas yra tyčinis veiksmas, tai yra pilietis turi suprasti priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba sąmoningai leisti joms kilti, ko šioje situacijoje nėra.

Atitinkamai nėra aišku, kaip turi būti traktuojamos administraciniame kaltinime nurodomos aplinkybės „aktyviais veiksmais vengė sulaikymo“ ir „pradėjo stumdyti pareigūną“. Iki ANK įsigaliojimo tokie veiksmai užtraukdavo atsakomybę už pasipriešinimą policijos pareigūnui (ATPK 187 straipsnio 1 dalį), nuo 2017 m. sausio 1 d. administracinės atsakomybės už tokią veiką nebenumatyta, tik baudžiamoji. Administraciniame kaltinime apskritai nenurodyta, kuo pasireiškė tie aktyvūs veiksmai. Pagal pareigūno P. K. parodymus, kaip atsakas į juos buvo panaudotos spec.priemonės – dujos, sulaikomas asmuo buvo pargriautas, jam uždėti antrankiai. Iš pareigūno P. K. parodymų teisme taip pat nėra aišku, kuo pasireiškė tokie aktyvūs pasipriešinimo veiksmai, kad teko net naudoti dujas ir kovinius veiksmus. Pažymėtina, kad pagal Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Pagal minėto įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktą teisėtu fizinės prievartos panaudojimu atveju laikomi atvejai, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekiant priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikant asmenis (jeigu jie priešinasi). Tačiau abejotina, kad sulaikant blaivų, neagresyvų, nekeliantį realaus pavojaus pareigūnams vidutinio amžiaus pilietį, kuris nesuprasdamas sulaikymo priežasties, nesėda į tarnybinį automobilį, buvo būtina naudoti jo atžvilgiu dujas, imtynių veiksmus, juolab, kad šalia buvo ir tuoj prieiti padėti esant reikalui galėjo antrasis pareigūnas. Pažymėtina, kad kaltinime nurodomų faktinių aplinkybių apie pasipriešinimą pareigūnui administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. I. nepripažino, nurodydamas, kad jo atžvilgiu dujos ir fizinė jėga jam nieko neaiškinant buvo panaudotos iš karto po to, kai susierzinęs dėl fotografavimo pareigūnas išlipo iš tarnybinio automobilio, ką galėtų patvirtinti vaizdo registratoriaus įrašas, kuris dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo išsaugotas. Šių aplinkybių negalėjo patvirtinti ir P. K. kolega, kuris sulaikymo pradžios ir jį išprovokavusių veiksmų nurodė nematęs, tačiau prisidėjo prie sulaikymo veiksmų, nors pats teismo posėdyje pripažino, kad jų priežastis jam pačiam kolegos buvo paaiškinta tik važiuojant į komisariatą.

Kaip minėta, iš administracinio kaltinimo turinio matyti tik aiški formuluotė dėl pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus (necenzūrinių žodžių vartojimą) nevykdymo. Tačiau nesant byloje pakankamų ir neginčytinų įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juos apskritai vartojo ir net įspėtas nesutiko nutraukti jų vartojimą, nėra pagrindo konstatuoti ir šių reikalavimų nevykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį A. I. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veikoje šių nusižengimų sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.