Kauno apygardos teismo nutartis

Administracinio teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo byla Nr. ATP-24-498/2017

2017 m. sausio 9 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo, kuriuo P. V. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas P. V. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 19 d., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Ford Transit FT 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, apie tai nepranešęs nei policijai, nei nukentėjusiajam, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais P. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219.1, 222 punktų reikalavimus. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu P. V. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė administracines nuobaudas: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje - 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskyrė 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 19 d., apie 08.16 val., (duomenys neskelbtini), P. V., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Ford Transit FT 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį ir, nepranešęs apie eismo įvykį policijai arba nukentėjusiajam, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmai padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Taip pat byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad P. V. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė sankcijoje numatytą nuobaudos minimumą. Apeliaciniame skunde P. V. prašo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurios dalyje P. V. yra pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 868 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti nenustačius pažeidimo sudėties arba skundžiamą nutarimą pakeisti, paskiriant P. V. švelnesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, arba visai neskiriant administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.P. V. skunde nurodo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai kaltininkas yra už ją atsakingas. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.Skunde apeliantas apeliantas pažymi, jog jis jokiais būdais nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti padarytą žalą ar paslėpti įvykio pėdsakus, o šį apelianto teiginį įrodo tai, jog apeliantas, atsitrenkęs į nukentėjusiojo automobilį, neišvažiavo iš UAB "(duomenys neskelbtini)" teritorijos, tik perstatė jo automobilį į kitą vietą toje pačioje teritorijoje. Be to, iš byloje surinktų įrodymų, galima aiškiai pastebėti, jog apeliantas niekada neneigė apgadinęs nukentėjusiojo automobilį, dalyvavo policijos pareigūnams apžiūrint eismo įvykio vietą ir pildant eismo įvykio kortelę ir tik po to, kai policijos pareigūnų buvo užfiksuotos visos eismo įvykiui reikšmingos aplinkybės išvažiavo iš UAB "(duomenys neskelbtini)" teritorijos.Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, eismo įvykio padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apelianto nuomone, darytina išvada, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį apeliantui paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl esant tokioms eismo įvykio aplinkybėms teismui buvo pakankamas pagrindas pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, arba iš viso jokios nuobaudos neskirti.Skunde P. V. pažymi, kad jo sukeltas eismo įvykis yra taip pat mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilis, t.y. nukentėjusiajam padaryta itin maža turtinė žala, kuri, pagal draudimo bendrovės AB "(duomenys neskelbtini)" sudarytą žalos sąmatą, yra 142,02 Eur. Be to, eismo įvykis įvyko ne kelyje, o pramoniniame sandėlyje, apeliantas nesukėlė jokių rimtų pasekmių nukentėjusiajam, kartu su policijos pareigūnais dalyvavo eismo įvykio vietos apžiūroje, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, teisme visiškai prisipažino padaręs eismo įvykį.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – ir Institucija) atsiliepime į P. V. apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti Kano apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Institucija mano, kad paskirtą nuobaudą teismas individualizavo tinkamai, atsižvelgdamas į visas byloje esančias aplinkybes. Apeliantas turėjo numatyti, kad jo elgesys po eismo įvykio neigiamai paveiks jo darbinių funkcijų atlikimą bei, tuo pačiu, šeimos materialinę padėtį, netekus jam teisės vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja,

P. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.Vadovaujantis ANK 565 straipsnio nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu. P. V. skunde neneigia, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau neigia, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs šiuos apelianto teiginius, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad apeliantas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodymai, kurie patvirtina P. V. padarytą nusižengimą yra nukentėjusiojo A. A. parodymai ir paaiškinimas, liudytojo G. M. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurioje užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymo aplinkybės, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas iš kurio matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ angaro vidus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad apeliantas neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Byloje esantis vaizdo įrašas, nukentėjusiojo parodymai, liudytojo G. M. parodymai ir kiti įrodymai patvirtina, kad P. V. pajuto smūgį, nes išlipo iš automobilio, apžiūrėjo įvykio vietą ir automobilius, atsisėdo atgal į automobilį ir išvažiavo iš angaro. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad P. V. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, taip pat suvokė, kad jis susijęs su šiuo įvykiu ir iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. norėjo taip elgtis. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad P. V. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 1 dalis numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajam apdaryta 171,84 eurų žala. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas BBND 37,66 euro). Taigi, šiuo atveju ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes pagal straipsnio 7 dalį vairuotojo pažymėjimo atėmimas nėra privaloma nuobauda, taip pat įstatyme neliko alternatyvios administracinio arešto bausmės. Vadovaujantis ANK 3 straipsnio 1 dalimi P. V. veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.P. V. pirmos instancijos teismo nutarimu nubaustas 35 eurų bauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalį. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ANK nenumato atsakomybės už kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, nesant papildomų požymių, todėl šioje dalyje byla P. V. atžvilgiu nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, kad P. V. veika perkvalifikuota iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį, spręstinas nuobaudos skyrimo ir individualizavimo klausimas. P. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus, aplinkybes reikšmingas nuobaudos skyrimui, P. V. skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos minimumas. ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato privalomo vairuotojo pažymėjimo atėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto asmenybę, darbo pobūdį (dirba tiekėju – vairuotoju), amžių (64 metai), sprendžia, kad P. V. skirtina piniginė bauda atitinka ANK 22 straipsnyje numatytą nuobaudos paskirtį. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą pakeisti panaikinant rezoliucinės dalies dalį dėl P. V. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir šą dalį išdėstyti taip :

P. V. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo numatyto administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje padarymo ir skirti jam 600 eurų baudą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.