Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Laimai Matulytei, Kristinai Račkauskaitei, Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Nemenčinėje, Vilniaus rajone, dirbantis, administracine tvarka baustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124² straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2016-09-01, apie 11 val. 46 min. Nemenčinės gatvėje, D. K. kaime, Vilniaus rajone, vairuodamas transporto priemonę Yamaha FZ6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vienu metu (paeiliui) padarė kelis Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimus keliančius pavojų eismo saugumui: išvažiuodamas iš parduotuvės aikštelės į pagrindinį kelią neparodė dešinio posūkio signalo, viršijo saugų leistiną greitį gyvenvietėje, be reikalo išvažinėdavo į priešpriešinę eismo juostą, tokiu būdu pažeidė KET 82.1, 82.2, 86, 119, 127 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalį.

V. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2016-09-01, apie 11 val. 46 min. Nemenčinės gatvėje, D. K. kaime, Vilniaus rajone, vairuodamas transporto priemonę Yamaha FZ6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , nepakluso uniformuotam policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti.

V. D. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinės teisės pažeidimų pripažino iš dalies ir parodė, kad nematė, jog jį stabdo policijos pareigūnai. Jam paskambino draugas ir pasakė, kad jo ieško policija. Tada iš karto, apie 13 val., su tuo pačiu motociklu nuvyko į policiją. Policijoje jam patikrino blaivumą, dokumentus. Buvo blaivus, visi dokumentai tvarkingi. Tvarkė motociklą, nusprendė jį išbandyti. Pripažįsta, kad vairuodamas motociklą galėjo pažeisti kai kuriuos taisyklių reikalavimus. Nuo policijos pareigūnų tikrai nebėgo, nebuvo tam reikalo. Tikrai nematė, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Motociklą vairavo dėvėdamas šalmą. Kai dėvi šalmą beveik negirdėti motociklo variklio gausmo. Buvo labai nustebęs, kad jo ieško policija.

L. V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis važiavo pas pusbrolį, jį sustabdė policijos pareigūnai. Paklausė, ar Meškerinės kaime yra neregistruotas koks nors motociklas. Jis atsakė, kad ne. Nuvažiavęs pas pusbrolį, kuriam papasakojo, jog policija ieško neregistruoto motociklo. Pusbrolis pasakė, kad V. D. kartais važinėja motociklu. Tada paskambino Viktorui, kurio paklausė, ar jo motociklas neregistruotas. Viktoras jam atsakė, kad jo motociklas registruotas.

L. S. Semeško teismo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo 1 d. Kabiškėse, Vilniaus rajone pastebėjo Yamaha motociklą, kuris staigiai išvažiuodamas iš parduotuvės aikštelės nerodė posūkio signalo. Motociklininkas sukinėjo akseleratoriaus rankenėlę. Motociklininkas išvažiavo dideliu greičiu, nusuko į kairę, kilo įtarimas, kad neblaivus ar neturi vairuotojo pažymėjimo. Negalėjo prie motociklininko prisiartinti, nes jo greitis buvo labai didelis. Privažiavus sankryžą motociklininkas vis atsisukinėdavo, žiūrėjo į juos, buvo švyturėliai, garso signalas. Privažiavus antrą sankryžą per garsiakalbį šaukė „Yamaha vairuotojau (pasakė valstybinį numerį) prašom sustoti kelio dešinėje pusėje“. Motociklininkas atsisuko, pasižiūrėjo ir nuvažiavo dideliu greičiu link Nemenčinės. Motociklininko greitis buvo nerealus. Jų automobilis važiavo virš 100 km/h. Motociklininkas išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą, priversdavo kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti. Sankryžoje motociklas nusuko į kairę link Kabiškių. Vijosi motociklą apie 20 kilometrų. P. K., motociklininkas nuvažiavo tiesiai į Vėriškes. Vėriškėse pavažiavus link Sužionių nusuko į kairę, į mišką. Motociklininkas būdavo atitrūkęs, dingdavo iš matymo lauko. Buvo įjungtas garso signalas, švyturėliai, per garsiakalbį buvo pasakyta „Policija. Prašom sustoti dešinėje“. Liudytojo vertinimu nebuvo įmanoma išgirsti reikalavimo sustoti. Motociklininkas buvo su šalmu, tačiau jis matė veidą. Kai pametė motociklininką iš akiračio, budėtoja jiems pranešė, kad motociklininkas atvyko į Nemenčinės nuovadą, laukia jų. Privažiavę pamatė, kad tai tas pats asmuo, kuris jiems paaiškino, kad buvo prie parduotuvės Kabiškėse. Teigė, kad policijos nematė, nematė švyturėlių. Saugaus eismo požiūriu motociklininko vairavimas buvo nepriimtinas. Nuovadoje tikrino motociklininko blaivumą, asmuo buvo blaivus. Į nuovadą atvažiavo tuo pačiu motociklu, motociklo dokumentai buvo tvarkingi.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną dirbo kartu su S. S.. Tarnybinį automobilį vairavo S. S.. Stabdant motociklininką buvo įjungti švyturėliai, sirena, per garsiakalbį S. S. reikalavo sustoti. Prie sankryžos vairuotojas buvo atsisukęs, pažiūrėjo į juos ir pasuko į kairę. Matė kaip motociklininkas išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, kiti automobiliai privalėjo jį praleisti, nuvažiuoti į šoną. Į nuovadą žmogus atvažiavo blaivus, dokumentai buvo tvarkingi. Motociklo persekiojimas vyko lauko kely, miške.

V. D. veiksmai, vairuojant motociklą, pažeidimo tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Minėtoje teisės normoje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčijamai nustatytas būtinasis pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, požymis – chuliganiškos paskatos. Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai teismo posėdžio metu parodė, kad V. D. veiksmai, vairuojant automobilį, buvo pavojingi kitiems eismo dalyviams, tačiau konkretizuoti kuo tas pavojingumas pasireiškė negalėjo. Vien nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimai, neleidžia konstatuoti, kad V. D. transporto priemonę vairavo chuliganiškai. Teismas pažymi ir tai, kad kiekvienas eismo taisyklių pažeidimas yra pavojingas ir keliantis grėsmę eismo saugumui, tačiau vien KET pažeidimų konstatavimo nepakanka daryti išvados, kad vairavimas buvo chuliganiškas. Nustatinėjant chuliganiškas KET pažeidimų paskatas svarbu įvertinti ir asmens veiksmus po galimo pažeidimo padarymo. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad V. D. vos sužinojęs apie tai, kad jo ieško policijos pareigūnai, nedelsiant ta pačia transporto priemonę savanoriškai prisistatė policijos pareigūnams. Toks atsakomybėn patraukto asmens elgesys patvirtina jo pilietišką požiūrį, norą lakytis nustatytų elgesio taisyklių, ir tuo pačiu paneigia jo veiksmų chuliganiškas paskatas.

Kartu teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą teisme neginčytinai nustatyta, kad V. D. 2016 m. rugsėjo 1 d. D. K. kaime, vairuodamas jam priklausantį motociklą paeiliui padarė eilę KET pažeidimų, kurie kėlė grėsmę eismo saugumui (nerodė posūkio signalo, viršijo saugų leistiną greitį gyvenvietėje, be reikalo išvažinėdavo į priešpriešinę eismo juostą). Šias išvadas teismas daro įvertinęs liudytojų policijos pareigūnų parodymus, pačio atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad vairuodamas motociklą galėjo padaryti KET pažeidimų. Aptartos, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyto aplinkybės, sudaro pagrindą V. D. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. D. veika buvo kvalifikuota ir pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Siekiant tinkamai pritaikyti ATPK normą, svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes administracinio teisės pažeidimo veikos sudėtis – ATPK normoje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką, už kurią įstatymas numato administracinę atsakomybę, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ir nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti paties asmens elgesį po įvykio (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011). (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad policijos pareigūnai reikalauja sustabdyti transporto priemonę, bet ir tai, kad jis sąmoningai nepaklusta tokiam pareigūno reikalavimui. Nepaklususio uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad nepaklusdamas policijos pareigūnams sustabdyti transporto priemonę asmuo tikėjosi apsunkinti tapatybės nustatymą, eismo pažeidimo padarymo aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atsakyti pagal įstatymą atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog nestabdydamas transporto priemonės jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atsakyti pagal įstatymą, neneigia savo kaltės dėl galimai padarytų KET pažeidimų, geranoriškai bendrauja su policijos pareigūnais ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo sąžiningai klysta dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. D. pažeidė anksčiau aptartus KET reikalavimus. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. Š. ir S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad motociklo vairuotojas nepakluso jų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. Motociklininkas buvo stabdomas naudojant švyturėlius, garsinį signalą, taip pat per garsiakalbį reikalaujant sustoti. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nematė, kad jį stabdo policijos pareigūnai, negirdėjo reikalavimo sustoti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad V. D. motociklą vairavo užsidėjęs šalmą, motociklo skleidžiamą garsą, tai, kad policijos pareigūnai motociklininką stabdė važiuodami jam iš paskos, patys policijos pareigūnai parodė, kad motociklininkas nuo jų buvo atitrūkęs, teismas daro išvadą, kad V. D. galėjo ir nepamatyti, neišgirsti, jog policijos pareigūnai reikalauja sustabdyti transporto priemonę. Vertinant V. D. veiksmus, svarbu pažymėti, kad jis vos tik sužinojo apie tai, kad jo galimai ieško policijos pareigūnai (informavo liudytojas V. M.) savanoriškai atvyko į policijos nuovadą, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. D. nuo pat pažeidimo tyrimo pradžios laikėsi tos pačios pozicijos, jo parodymus patvirtina liudytojas V. M., iš dalies liudytojais apklausti policijos pareigūnai, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Svarbu pažymėti ir tai, kad paties V. D. pilietiškas elgesys policijos pareigūnams padėjo nustatyti KET pažeidimus padariusį asmenį. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. Š. ir S. S. parodė, kad motociklininkas nuo jų pabėgo, jo pasivyti ir sulaikyti nepadėjo. Liudytojas V. M. apklaustas teisme parodė, kad policijos pareigūnai jo paklausė, ar Meškerinės kaime yra neregistruotas koks nors motociklas. Jis atsakė, kad ne. Iš pusbrolio sužinojo, kad V. D. važinėja motociklu, todėl paskambino jam ir pranešė, kad jo galimai ieško policija. Taigi, išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad patiems policijos pareigūnams nepavyko identifikuoti asmens vairuojančio motociklą. Motociklo vairuotojas buvo nustatytas tik po to, kai jis (V. D.) pats vos už pusantros valandos po įvykio atvyko į policijos nuovadą ir pripažino vairavęs motociklą. Aptarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. D. galėjo nepastebėti, negirdėti jį stabdančių policijos pareigūnų reikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nutrauktina. Analogiško teisės normų aiškinimo ir taikymo laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2011-05-24 Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)195/2011).

V. D. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, V. D. asmenybę. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. D. dirba, praeityje yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad A. G. nėra linkęs itin drausmingai laikytis kelių eismo taisyklių. Įvertinus pažeidėjo asmenybę, bylos aplinkybes pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, taip įvertinus užsitęsusį administracinio teisės pažeidimo tyrimą dėl piktybiško policijos pareigūnų vengimo atvykti į teismą liudyti (b . l. 26), tikslinga skirti sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą administracinę nuobaudą piniginę baudą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam minimumui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir skirti 130 eurų (šimto trisdešimties) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. D. atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nutraukti.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimo identifikavimo numerį ROIK 16061083834.

Išaiškinti V. D., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.