Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbo UAB „Junelinta“ šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., teistas:

1) 1992-07-03 Klaipėdos r. apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 3 d. 3 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

2) 1994-04-07 Klaipėdos r. apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3d. 1 m. laisvės atėmimo;

3) 1995-06-23 Klaipėdos r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str.2 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

4) 1995-11-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2d., 271 str. 2d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

5) 2000-12-08 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. 7 m. laisvės atėmimo, 2003-06-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota pagal 180 str. 2 d., galutinė bausmė - 6 m. laisvės atėmimo, 2005-08-01 Alytaus r. apylinkės teismo nutartimi paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 2 mėn. 5 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. rugpjūčio 5 dieną, apie 22-24 val., tikslus laikas nenustatytas, A. P., apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini), pykdamas dėl to, kad D. P. būdama neblaivi suklupo ir nesikėlė, tyčia rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 4 smūgius į įvairias kūno vietas savo motinai D. P., sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai D. P. odos nubrozdinimus ir kraujosruvas dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, šoniniame paviršiuje ir II, IV pirštų nugariniame paviršiuje, o suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius į galvą padarė jai galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas ant kairės akies vokų bei antakio ir smakro, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje, atsirado smegenų dešinio pusrutulio požievio srities kontuzinis židinys, kraujosruvos minkštuosiuose smegenų dangaluose ir galvos smegenų sukrėtimas - sumušimas - sunki galvos trauma, tai sukėlė komplikacijas - tromboemboliją į plaučius, nuo ko D. P. 2006-09-18 ligoninėje mirė, taip A. P. tyčia nužudė savo motiną D. P..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006-08-05 prie kapinių sutiko mamą. Nuėjo kartu į parduotuvę, nusipirko du butelius alaus. Su motina nuėjo pas J. G., kurios namuose išgėrė. Jis motiną paliko ir parėjęs namo užmigo. Po kiek laiko, vakare, jis užėjo pas J. G. pasiimti motinos, o E. Š. pasiliko laukti lauke. Mamos veidas nebuvo sužalotas. Išėjusi motina nepaėjo nuo girtumo ir suklupo. Kadangi ji nesikėlė, jis supykęs gulinčiai ant žemės sudavė kumščiu jai du kartus į veidą, į dešinę akį. Kojomis nespardė. Smūgius sudavė, nes labai susinervino, jog mama neina namo, burbuliavo, prašė palikti gulėti ant žemės. Motiną pakėlė ir nuvedė atgal pas J. G. ir ten paliko. Kitą dieną buvo nuėjęs pas J. G. pažiūrėti motinos, tačiau ji buvo tokios pat būklės, t.y. manė, kad ji neblaivi, todėl jos neišsivedė. Nepastebėjo, kad būtų mamai blogai. Tik veidas toje vietoje, į kurią buvo sudavęs smūgius, buvo patinęs ir pamėlynavęs. A. P. nurodė, kad motinos nužudyti nenorėjo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. P. nurodė vietą, kur sumušė savo motiną D. P., ir kaip sudavė jai smūgius. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. P. nurodė, kad motinai dešine ranka sudavė du smūgius į kairę veido pusę (2 t., b.l. 49-57).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialistų išvadomis ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad su savo mama palaikė glaudžius ryšius. Su mama ilgą laiką gyveno kartu. Dieną prieš sužalojimą mamą matė. Jai pasakė J. G., kad brolis mamą įstūmė pro duris ir paliko. Ji negalėjo nueiti mamos paimti, nes namuose buvo du maži vaikai ir buvo parsivežusi tėvą invalidą. Vėliau jai Š. papasakojo, kad mamą sumušė brolis, kad spardė kojomis. Ji turėjo laidojimo išlaidų, bet dėl to ieškinio nereiškia. Reiškia 49000 Lt sumos ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas E. Š. parodė, kad 2006-08-05 pas jį į namus atėjo A. P. ir jie išgėrė alkoholio. Vėliau nuėjo prie J. G. namo. Jis pasiliko lauke, o A. P. įėjo į vidų ir netrukus iš laiptinės išsivedė motiną, kuri buvo neblaivi. Ji eidama prie kelio suklupo ir nugriuvo. A. P. supyko, kad motina nesikelia, šaukė ant jos, sudavė jai 2 kartus kumščiu į veidą, o po to spyrė koja jai apie kelis kartus. Smūgiai kliuvo į galvą, į šoną ir krūtinę. Kadangi D. P. po to nebesikėlė, tik dejavo, pro šalį ėjęs žmogus padėjo A. P. ją nunešti pas J. G., kur A. P. motiną paliko.

Liudytoja J. G. parodė, kad 2006-08-05 A. P. atvedė į jos namus motiną, prašė valandą paguldyti pas ją. Žadėjo netrukus pasiimti. Anksčiau tą dieną su P. ar D. P. nebuvo susitikusi ir jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Paguldyta į lovą D. P. dejavo, purtėjo. Kad ji būtų sumušta, nepastebėjo. Trečią dieną ryte, nežinodama, ką daryti su paliktu ligoniu, nes D. P. nekalbėjo, šlapinosi ir tuštinosi po savimi, sūnus neatėjo jos pasiimti, ji pranešė seniūnijai, kurios darbuotojai iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytojas B. D. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, buvo pirmadienis, iš ryto į seniūniją atėjo J. G. ir pasakė, kad pas ją namuose nuo penktadienio guli sumušta D. P., nekalba, į nieką nereaguoja. Jis iškvietė greitąją pagalbą. J. G. jam sakė, kad D. P. sumušė sūnus.

Liudytoja J. L. parodė, kad dirba GMP Gargždų skyriuje. 2006-08-07 pagal iškvietimą nuvykus į butą, (duomenys neskelbtini), buvo rasta visiškai nesąmoninga D. P.. Ji buvo ištikta gilios komos. Viena akis buvo sužalota. Bute buvusi moteris, buto savininkė, pasakė jai, kad D. P. sumušė ir čia atvedė jos sūnus. Apžiūrėjusi D. P. ji aptiko kairėje akiduobėje hematomą.

Liudytoja M. P. parodė, kad 2006-08-05 buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Vakare ji jau miegojo, bet esant atviram langui išgirdo už krūmų šauksmus, girdėjo, kaip A. P. keikėsi, po to išgirdo, kaip E. Š. sakė: „D., kelkis“, o A. P. kvietė mamą. Praėjus keletui dienų jį sužinojo, kad A. P. sumušė D. P.. Ji smūgių nematė, nes visi buvo už krūmų prie kelio. Viskas įvyko apie 23.45 val.

Liudytojas J. A. N. parodė, kad jam buvo išmokėtas atlyginimas ir jis į namus grįžo neblaivus. A. P. sužinojo, kad jis gavo algą. A. P. įsiveržė į jų namus ir išsivedė mamą. Ryte pasigedo 100 Lt. Daugiau jis jos nematė, vėliau sužinojo iš V. P., kad D. P. yra ligoninėje. A. P. yra agresyvus, porą kartų yra matęs, kaip jis savo motinai D. P. yra sudavęs kumščiu į galvą už tai, kad ji gerdavo alkoholinius gėrimus.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2006-08-05, apie 22 val., einant (duomenys neskelbtini), du vyriškiai paprašė padėti namo parnešti moterį, kuri gulėjo ant žemės. Moteris buvo girta. Jis su vienu vyriškiu pakėlė moterį ir nunešė į butą, paguldė į lovą. Jis galvojo, kad moteris ten gyvena. Bute buvo tamsu, todėl jis nematė, ar moteris buvo sužalota.

2006-09-04 M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1523/06(03) nustatyta, kad D. P. padarytas galvos sumušimas ir poodinės kraujosruvos ant kairės akies vokų bei antakio ir smakro, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje, kraujosruvos minkštuosiuose smegenų dangaluose ir galvos smegenų sukrėtimas-sumušimas. Rasti ir kiti D. P. sužalojimai: poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje bei smulkūs odos nubrozdinimai dešinės blauzdos šoniniame paviršiuje ir II, IV pirštų nugariniame paviršiuje, tai nukentėjusiajai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Išvadoje nurodoma, kad sužalojimai padaryti 2006-08-05 bukais daiktais (t.1, b.l. 12-13).

2006-09-20 M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 907/06(03) konstatuojama, kad D. P. mirė dėl tromboembolijos į plaučius. Nukentėjusiosios patirta sunki galvos trauma ir mirtį sukėlusi tromboembolija yra susijusios priežastiniu ryšiu. Taip pat nurodoma, kad mirusiosios tyrimo metu papildomai rastas gyjantis galvos smegenų dešinio pusrutulio požievio srities kontuzinis (galvos smegenų sumušimo) židinys - dar viena anksčiau konstatuotos sunkios galvos traumos išraiška (t. 1, b.l. 26-28).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte nurodyta, kad bet kuris iš trauminių poveikių į galvą, padarant kairės akies ir smakro srities kraujosruvas, galėjo sukelti galvos smegenų traumą, tarp kurios ir mirties buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Mažai tikėtina galimybė, kad poodinė kraujosruva smakre buvo padaryta griūnant ir smakru atsitrenkiant į žemę ar kitus paviršius. Konkrečiu atveju užfiksuoti veido srities sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui daiktais, turinčiais ribotus paviršius. Visi galvos sužalojimai, užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, yra vienodo senumo ir galėjo būti padaryti 2006-08-05.

Kaltinamojo A. P. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p.– tyčinis savo motinos nužudymas, nes tarp kaltinamojo A. P. suduotų smūgių ir jo motinos D. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. P. sudavė smūgius rankos kumščiu savo motinai į galvos kairės pusės sritį. Šią aplinkybę pripažįsta pats kaltinamasis bei patvirtina specialistų ir ekspertų išvados. D. P. patyrė sunkius galvos sužalojimus nuo A. P. tyčia suduotų smūgių kumščiu, nuo jų vėliau ir mirė.

Teismas konstatuoja, kad, jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad nesant šių aplinkybių mirties galbūt buvo galima išvengti.

Kolegija konstatuoja, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltinamasis A. P. suduodamas stiprius smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajai į gyvybei svarbų organą- galvą- turėjo suprasti ir numatyti, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui. Kaltinamasis A. P. sudavęs stiprius smūgius savo motinai ją nunešė pas J. G. ir nors buvo raginamas, bet nesirūpino motinos sveikata, tuo parodydamas abejingumą nukentėjusios mamos sužalojimui.

Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys. Ieškovas prašo priteisti iš A. P. 5821,40 Lt atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, išleistas D. P. gydymui. Ieškinys pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 49000 Lt iš kaltinamojo A. P. neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji V. P. dėl tragiškos mamos netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą. Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. P. veiksmais, kuriais buvo atimta mamos gyvybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiformavusia teismų praktika, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiajai V. P. 49000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. A. P. anksčiau 5 kartus teistas, teistumai neišnykę, jis yra recidyvistas, nusikaltimą padarė paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, charakterizuojamas neigiamai, kaip pažeidinėjantis vidaus darbo drausmę ir darbo saugos taisykles. Kadangi padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas su negrįžtamomis pasekmėmis - kito žmogaus nužudymas dėl menkavertės priežasties, šis labai sunkus nusikaltimas padarytas kitų žmonių akivaizdoje, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nors ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena aplinkybė sunkinanti atsakomybę, bet teismas atsižvelgdamas į visas baudžiamosios bylos aplinkybes, nukentėjusios asmenybę, daro išvadą, jog skirtinas sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 308 str.

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2007-07-21), ir jį nubausti laisvės atėmimu dvylikai (12) metų šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės pridėti 2000-12-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, tai yra 6 mėn., ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trylikai (13) metų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. spalio 17 d.

Kardomąją priemonę- suėmimą, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti. Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos iš A. P. 5821,40 Lt atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, išleistas D. P. gydymui.

Priteisti iš A. P. 49000 Lt (keturiasdešimt devynis tūkstančius) V. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti,- D. P. šlepetes, saugomas Klaipėdos r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme. Nuteistasis turi teisę nuosprendį apskųsti per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos.