Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. N. gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. S. N. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuriuo S. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 131 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimu Kauno apygardos teismui buvo siūloma S. N. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Nuteistojo S. N. gynėja advokatė Indrė Lukoševičė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį ir tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. gegužės 18 d. teikimą (toliau – ir teikimas) dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, priimta neįvertinus visos bylos medžiagos, netinkamai pritaikius įstatymus bei nukrypstant nuo susiformavusios teismų praktikos. Nuteistasis S. N. atitinka visus BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, jog jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 23 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, jam nustatyta vidutinė mažėjanti pakartotinio elgesio rizika, jis laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, visiškai atlygino padarytą žalą, todėl apygardos teismas nepagrįstai netenkino teikimo.

5.2. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika, kadangi teikime nurodyta, kad nuteistajam nustatyta vidutinė mažėjanti pakartotinio elgesio rizika, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis deda maksimalias rizikos valdymo pastangas. Teismo posėdžio metu Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo atstovė paaiškino, kad nuteistajam vidutinė mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika nustatyta įvertinus nuteistojo elgesį laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. gegužės 5 d., t. y. laikotarpiu nuo vieno vertinimo iki kito. Šiuo laikotarpiu nuteistasis aktyviai dalyvavo ir iki šiol dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nė karto nebuvo baustas drausmine tvarka, laikosi nustatytos tvarkos bei nori keisti savo elgesį, jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas yra kritiškas, supranta kokias skaudžias pasekmes jo nusikalstamos veikos sukėlė ir dėl to labai gailisi. Visą tai pagrindžia ir byloje pateikti papildomi dokumentai ((duomenys neskelbtini) organizacijos rekomendacija, (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos, (duomenys neskelbtini) dekanato, (duomenys neskelbtini) parapijos asmens charakteristika), kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina teikime nurodytas aplinkybes.

5.3. Apygardos teismas nurodė, jog nuteistasis 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles (uždraustų daiktų įgijimas, gaminimas arba laikymas, nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos), tačiau neatsižvelgė į tai, kad S. N. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, o paskutinį kartą vidaus tvarkos taisykles pažeidė tik 2014 metais, t. y. jis daugiau kaip devynerius metus nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, kas tik įrodo, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs ir tinkamas, jis kritiškai vertina savo padarytas nusikalstamas veikas, dėl to labai gailisi ir deda maksimalias pastangas, kad jo bausmė būtų sušvelninta. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat neįvertino, kad S. N. už gerą elgesį yra skatintas net 17 kartų, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savanoriškai prisideda prie organizuojamų renginių, noriai padeda kitiems nuteistiesiems, puoselėja vidinį dvasinį pasaulį, maksimaliai įgyvendina 2016 m. sausio 5 d. resocializacijos planą – aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, pilnai yra padengęs civilinius ieškinius ir jokių vykdomųjų bylų neturi. Nuteistasis ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, tai padarė ir teismo posėdžio metu, kas tik įrodo faktą, jog jis supranta savo elgesio neigiamas pasekmes, dėl jų labai gailisi.

5.4. Apygardos teismas neįvertino, kad nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais – nuolat lankomas pasimatymų metu, taip pat bendrauja su šeima ir priklausančių skambučių metu, išėjęs iš įkalinimo įstaigos turės gyvenamąją vietą bei nevartoja psichiką veikiančių medžiagų.

5.5. Nuteistasis yra pensinio amžiaus, beveik (duomenys neskelbtini) metų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl apygardos teismo motyvų, jog nuteistojo elgesys išėjus iš įkalinimo įstaigos gali kelti grėsmę visuomenei, kadangi nors ir tenkinus 2023 m. gegužės 18 d. teikimą ir nuteistajam paskyrus minimalią 5 metų laisvės atėmimo bausmę, jis iš įkalinimo įstaigos būtų išleistas tik sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų.

5.6. Teismas, priimdamas nutartį tenkinti ar netenkinti teikimo, negali vertinti nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, kadangi visos šios aplinkybės buvo įvertintos įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose. Apygardos teismas šiuo atveju turėjo vertinti tik nuteistojo elgesį esant įkalinimo įstaigoje, tačiau skundžiamoje nutartyje dar kartą remiasi aplinkybėmis, kurios jau buvo nustatytos įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose ir nuteistajam dėl to buvo skirta pati griežčiausia bausmė.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. N. gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės skundas atmestinas.

6. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjos skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

8. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

9. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad S. N. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 23 metus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. birželio 16 d. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

10. Iš S. N. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2010 m. lapkričio 10 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Adaptaciniu laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, režimo reikalavimų, elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis praeityje neteistas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje aktyviai lanko pozityvaus užimtumo renginius, psichologines grupes, stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme ir tikslų siekti nenusikalstant, 17 kartų skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikoje. Teisėjų kolegijos nuomone, nors šie faktai rodo S. N. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

11. Kauno apygardos teismas, nustatydamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, rėmėsi 2023 m. gegužės 5 d. Socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys, S. N. yra nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nors skunde gynėja akcentuoja, kad nuteistajam nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika, tačiau iš 2023 m. gegužės 5 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad, apibendrinus surinktus duomenis, buvo padaryta išvada, kad nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors vertinimo metu ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis 2016 m. sausio 5 d. atliktu pirminiu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, S. N. taip pat buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Vėlesnio tikrinimo metu, atlikto 2020 m. birželio 25 d., buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau neteisingai buvo įvertintos psichologinės metodikos dalys, todėl pakartotinio tikrinimo metu, 2021 m. gruodžio 30 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Šie duomenys rodo, kad nors paskutinio vertinimo metu ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota. Remiantis 2023 m. gegužės 5 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, po paskutinio vertinimo nuteistasis S. N. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, iš viso paskatintas 17 kartų, paskutinį kartą 2022 m. spalio 13 d. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 4 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, buvo skirtos 3 nuobaudos (paskutinė 2014 metais), ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo.

12. Nors įvertinimo metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, fiksuojama daroma pažanga, tačiau būtina atsižvelgti ir į nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Remiantis 2023 m. gegužės 5 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, nustatyti šie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija (statinis), buvo įtakojamas asocialios grupės (dinaminis), būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas (dinaminis), negeba atpažinti problemų (dinaminis), stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (dinaminis), būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas (dinaminis), priežiūros, apribojimų pažeidimas (dinaminis), išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu (dinaminis). Įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, S. N. asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Kauno apygardos teismo išvada, kad teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir netinkama reakcija į konfliktus. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė, ar bent jau aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus maža, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

13. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad S. N. šiuo metu bausmę atlieka už eilę nusikalstamų veikų, tarp jų ir už labai sunkius nusikaltimus – nusikalstamą susivienijimą, kvalifikuotus keturių asmenų nužudymus, veikiant tiesiogine tyčia, tyčinį nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą S. N. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad teismas, spręsdamas bausmės pakeitimo klausimą, privalo visiškai atsiriboti nuo nuteistojo S. N. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu S. N. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis S. N. suvokė kokioje veikloje dalyvavo, tačiau tai ignoravo, kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę, pripažįsta iš dalies, ją menkina, jo kaltės jausmas negilus, savo elgesį pateisina (asmenys negrąžino nuteistajam skolos, tad mėgino ją kitaip atgauti), be to, apie praeities įvykius (nusikalstamas veikas) kalba kaip apie vieną nusikaltimą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nuteistasis nesigaili dėl savo praeities nusikalstamo elgesio, jį pateisina ir nenori suprasti, kokias itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes jis sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nors ir pripažįsta, kad kaip ir kiekvienas asmuo, taip ir jis turi problemų, tačiau savo problemų įvardinti bei jų konkretizuoti negeba. Akivaizdu, kad ne visada atpažįsta savo problemas bei stengiasi jas spręsti tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą S. N. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, įrodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taip pat svarbi aplinkybė ir ta, kad neformaliosios subkultūros tradicijos jam buvo svarbios tiek laisvėje, tiek ir bausmės atlikimo metu.

14. Nuteistojo gynėja skunde akcentuoja aplinkybę, jog S. N. šiai dienai yra pilnai padengęs jo atžvilgiu priteistus civilinius ieškinius, pataisos įstaiga daugiau nėra gavusi S. N. atžvilgiu vykdomųjų patvarkymų. Reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar pašalinimas bei įsipareigojimas ją visiškai atlyginti ar pašalinti yra svarbus kriterijus sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, tačiau šis kriterijus yra tik vienas iš BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, kuris turi būti vertinamas kontekste su kitais minėtame straipsnyje nurodytais kriterijais, tokiais kaip – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam. Įvertinus šių kriterijų visumą, darytina išvada, jog nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį S. N. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

15. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis S. N. bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, ne kartą buvo skatintas, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis S. N. jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo S. N. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog S. N. yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.

16. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo gynėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. N. gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.