Telšių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimą protokolą – Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui Steponui Liaugaudui,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2014 m. rugsėjo 30 d. 14.57 val. Mažeikių r. Užventės k. vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir apgadinęs abi transporto priemones pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1. ir 234 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei teismų suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. prisipažino padaręs avariją ir paaiškino, jog jo automobiliui trūko stabdžių šlangelė, todėl nebespėjo išsukti ir atsitrenkė į T. mašinos kampą, išdaužė lemputę. Mašinos bagažinę T. buvo pats sugadinęs seniau. Su T. susitarė, kad kitą dieną atvažiuos ir įstatys lempą, nes tą dieną skubėjo nuvežti O. T.. T. sutiko ir jis išvažiavęs. Kadangi dėl žalos atlyginimo susitarė, policijai nepranešė, įvykio schemos nebraižė.

Nukentėjusioji J. T. paaiškino, jog matė, kaip R. M. dideliu greičiu įvažiavo į kiemą ir atsitrenkęs į jos automobilio bagažinę staigiai apsisuko. Išlipęs iš automobilio jis vos pastovėjo ant kojų, buvo girtas. Vyras norėjo susitarti gražiuoju, bet M. nesitarė, nėjo į kalbas. Kai M. išvažiavo, vyras paskambino į policiją.

Liudytoja O. T. parodė, jog tą dieną buvo pas P. ir J., jai paskambino mama, kad jai blogai su sveikata, todėl ji paskambinusi R. į darbą ir paprašiusi, kad nuvežtų pas mamą. R. atvažiavo ir atsitrenkė į J. mašiną. Jis pasikalbėjo su P. ir su J., sutarė, kad M. kitą dieną atvažiuos įdėti mašinai lempą ar atiduos pinigais.

Liudytoja L. M. parodė žinanti, kad vyras vežė O. T., važiuojant dingo stabdžiai, išdaužė T. automobilio posūkio lemputę. Vyras pasakojo, kad susitarė su P., kad įdės lemputę ir taip atlygins žalą.

Liudytojas P. T. parodė, jog rugsėjo 30 d. į jų kiemą atvažiavęs M. atsitrenkė į mašiną ir iš įvykio vietos išvažiavo. M. po įvykio buvo išlipęs iš automobilio, jis buvo išgėręs. Tą dieną, kai atsitrenkė į automobilį, M. dėl žalos atlyginimo tartis nenorėjo, sakė, kad neatlygins žalos, neduos nė cento. Tada jis iškvietė policiją. Sekančią dieną M. skambino, siūlė tartis, atsiimti pareiškimą, bet jis nesutikęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, darytina išvada, kad R. M. neabejotinai padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus – jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: 2014 m. spalio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-19520398-14, kuriame užfiksuoti pažeidimų faktai; liudytojų P. T., O. T., L. M. ir nukentėjusiosios J. T. parodymais; foto lentelėmis; VĮ „Regitra“ informacija; bendra įvykio informacija; eismo įvykio vietos schema; transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Konstatuotina, jog R. M. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, skubiai, siekdamas išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nors liudytoja O. T. patvirtino R. M. teiginį, jog iš įvykio vietos išvažiavo, nes su Taujeniu susitarė dėl žalos atlyginimo, ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga ir nevertinama, nes jų susitarimas neįformintas įstatymų nustatyta tvarka, be to, P. T. šią aplinkybę neigia ir tai patvirtina jo kreipimasis į policiją. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 220 punkte, reglamentuojančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nustatyta, jog tuo atveju, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir <...>. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Atsižvelgiant į tai, jog R. M. teigė P. T. buvus neblaivų, akivaizdu, jog buvo būtina kviesti policiją.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, pagrindo skirti švelnesnę baudą, nei sankcijoje numatyta, nėra. Teismas pažymi, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), kas skiriant pažeidėjo pageidavimus tenkinančią nuobaudą šiuo atveju nebūtų pasiekta.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už padarytus pažeidimus jam skirtinos nuobaudos, kurių dydis nustatytinas pagal baudos dydžių straipsnių sankcijose minimumą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 30² straipsniai).

ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą;

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti R. M., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) – Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK – banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.