Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2017 m. spalio 2 d., apie 15.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis, 2,17 promilių neblaivumas), užėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandą ir rankoje turėta keptuve vieną kartą smogė verandoje sėdėjusiai nukentėjusiajai A. R. į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. J. kaltu pripažino visiškai ir nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo dabartinę sugyventinę O. M.. Jo buvusi sugyventinė A. R. gyvena kitame bute, t.y. (duomenys neskelbtini). Jis jau nuo 2015 metų negyvena kartu su A. R.. 2017 m. spalio 1 d. jis atėjo pas A., nes prieš tai ji lauke garsiai pasakė, kad jis yra „pidaras“, „gaidys“, „ožys“. Jis užėjo pas A., kuri tuo metu buvo verandoje, ir paklausė, kodėl ji keikėsi jo atžvilgiu. Aurelija buvo girta ir vėl pradėjo keiktis, tada jis supyko, neištvėrė, paėmė nuo stalo keptuvę (keptuvė priklauso A.) ir vieną kartą trenkė jai į galvą. Viskas atsitiko labai greitai, jis buvo supykęs bei girtas. Labai gailisi, kad padarė minėtą nusikaltimą. L. J. teigimu, jis yra sveiko proto, ne alkoholikas ir ne narkomanas, nei nuo alkoholizmo, nei nuo narkotikų negydytas, taip pat nėra priklausomas nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų. Be to, nėra agresyvus žmogus, tikrai A. R. nieko blogo nenorėjo padaryti ir dar kartą nori pasakyti, kad labai gailisi dėl minėto įvykio (b. l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. R. nurodė, kad L. J. yra jos kaimynas, o anksčiau buvo jos sugyventinis. Jie jau nuo 2015 metų kartu negyvena, jis gyvena su kita moterimi, o ji – su kitu vyru ir nieko bendro neturi. Ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo dabartiniu sugyventiniu A. U., o L. J. gyvena kitame bute, (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine O. (pavardės nežino). 2017 m. spalio 2 d., apie 15.40 val., ji viena buvo virtuvėje – verandoje. Tuo metu atėjo labai girtas L. J., kuris pakėlė nuo grindų jos keptuvę ir vieną kartą trenkė jai su ja į galvą. Po to jis išėjo, o ji paskambino į policiją. Ji patyrė fizinį skausmą. A. R. teigimu, L. J. yra neblogas žmogus, tačiau kai išgeria, tai kažkas jam užeina ir jis tampa agresyvus. Ji civilinio ieškinio nereiškia, nors patyrė fizinį skausmą. Į ligoninę po įvykio nesikreipė. Jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo. Kodėl L. J. ją sumušė, nežino. Ji sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. P. nurodė, kad nuo 2015 metų gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute dar gyvena kita šeima, t. y. A. R. ir jos sugyventinis A. U.. Jis gyvena viename kambaryje, o A. su A. – kitame. Kaip jam yra žinoma, tai kitame bute, t. y. (duomenys neskelbtini), kuris turi atskirą įėjimą iš lauko pusės, gyvena A. R. buvęs sugyventinis L. J., kuris nuo 2016 metų gyvena kartu su kita sugyventine, vardu O. 2017 m. spalio 2 d., apie 15.40 val., jis atėjo namo, užėjo į virtuvę – verandą ir pamatė, kaip L. J. vieną kartą su keptuve trenkė A. į galvą. Po to L. keptuvę padėjo ant stalo ir išėjo. L. J. buvo girtas. A. iškvietė policiją. Dėl ko L. sumušė A., nežino. Viskas atsitiko labai greitai. L. J. yra neblogas žmogus, draugiškas, jokios agresijos iš L. pusės jis niekada nematė. Taip pat niekada nematė iš L. pusės ir agresijos A. atžvilgiu. Jis pirmą kartą pamatė, kaip L. sumušė A. Kodėl jis taip padarė, nežino (b. l. 48).

2017 m. spalio 2 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 9-15).

Daiktų apžiūros 2017 m. spalio 4 d. protokolu apžiūrėta po apžiūros iš įvykio vietos paimta keptuvė (b. l. 17-21). Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – keptuvė po apžiūros pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajai A. R. (b. l. 22).

Alkoholio kvito duomenimis, 2017 m. spalio 2 d., 19.16 val. L. J. buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (b. l. 75).

Aukščiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. J. 2017 m. spalio 2 d., apie 15.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytos 2,17 promilės, užėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandą ir rankoje turėta keptuve vieną kartą tyčia smogė verandoje sėdėjusiai nukentėjusiajai A. R. į galvą, taip nukentėjusiajai A. R. sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

L. J. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (b. 1. 106-107).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis smurtinis nusikaltimas, kuriuo buvo sukeltas fizinis skausmas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė sukėlęs konfliktą, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus), į L. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį L. J. – baustas administracine tvarka (b. l. 98-100), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 105), išsiskyręs (b. l. 94), neteistas (b. l. 101-102), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja A. R., kai buvo kaltintas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 102-103), nedirba (b. l. 96).

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p., 5 p., 7 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, L. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. J., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2017 m. spalio 2 d., 18.30 val., paleistas 2017 m. spalio 3 d., 14.26 val. (b. l. 74, 77), todėl, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į jam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (1 para, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).

Kaltinamajam 2017 m. spalio 3 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 78).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir L. J. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti L. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. spalio 2 d., 18.30 val. iki 2017 m. spalio 3 d., 14.26 val. (1 para, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).

Bausmės pradžią L. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.