Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovei D. B. ir jos atstovui advokatui Juozui Šilanksui, atsakovui G. B., viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui G. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ištyrus pateiktus įrodymus teismas daro išvadą, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra įrodyta, nes atsakovė remiasi sutuoktinio kaltės prezumpcija kai sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), o įsiteisėjęs 2013-08-30 teismo nuosprendis patvirtina, kad atsakovas du kartus smurtavo prieš ieškovę ir yra už tai nuteistas kriminaline bausme (b. l. 31-32, 34). Be to, sutuoktinio kaltė yra preziumuojama ir tais atvejais, kai jis nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, todėl minėtas nuosprendis patvirtina ir šią prezumpciją. Kartu pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Šiuo atveju atsakovas savo kaltės iš esmės neneigia, tačiau ieškovės kaltės jis visiškai neįrodė.

Liudytojais apklausti šalių pilnamečiai vaikai A. B. ir E. B. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas girtauja ir naudoja psichologinį bei fizinį smurtą prieš ieškovę. Liudytojai taip pat paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes, kad dėl tėvų santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė, nes jie nurodė, jog ieškovė dirba visus ūkio darbus, gamina maistą ir jos kaltės dėl iširusios tėvų santuokos nėra.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir minėtų atsakovo nuosprendžių teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo žiauraus elgesio su ieškove, už kurį jis yra nuteistas baudžiamojo proceso tvarka, ir dėl kurio bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutraukiama tik dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.), todėl ieškovė turi teisę pati pasirinkti kurią pavardę po santuokos nutraukimo ji pasilieka. Todėl atsakovo nenoras, kad ieškovei liktų santuokinė pavardė negali būti pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo dėl jai paliktinos pavardės. Atsakovas turėtų teisę reikalauti uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę tik tuo atveju, jeigu dėl santuokos iširimo kalta būtų ieškovė ir šalys neturėtų bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.). Tačiau nei vienos iš šių sąlygų nėra, todėl nutraukus santuoką ieškovės prašymu jai paliktina santuokinė pavardė.

Nutraukiant šalių santuoką vaikų išlaikymo klausimas nesprendžiamas, nes jie yra pilnamečiai, o reikalavimų dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo byloje nepareikšta ir įrodymų, kad toks išlaikymas kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas nepateikta. Be to, sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.), todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą bet kuriuo atveju.

Nutraukiant santuoką teismas turi išspręsti sutuoktinių turto padalijimo klausimą (CPK 385 str. 1 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia sudaromas turto balansas, t.y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas bei bendros ir asmeninės skolos, o jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 3.118 str.). Šioje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai neturi nei bendrų nei asmeninių skolų, o vienintelis santuokos metu įgytas ir sprendimo priėmimo metu šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas yra automobilis Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10, 16-19, 32). Tai reiškia, kad nutraukiant santuoką dalintinas turtas yra tik minėtas automobilis, kurį priteisti sau prašo tiek ieškovė, tiek atsakovas.

Sprendžiant ginčą dėl automobilio padalijimo pabrėžtina, kad įstatymas preziumuoja, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti sau tenkančios turto dalies. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, o jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Šiuo atveju akivaizdu, kad automobilis yra nedalus turtas ir natūra negali būti padalintas abiems sutuoktiniams, todėl atsižvelgiant į tai, kad automobilį nupirko ieškovės tėvas ir juo dažniausiai naudojasi šalių sūnus bei pati ieškovė, šis turtas natūra priteistinas ieškovei, o atsakovui priklausytų atitinkama kompensacija už jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tačiau sprendžiant kompensacijos priteisimo atsakovui klausimą, būtina pabrėžti, kad šios civilinės bylos iškėlimo metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys turėjo ir ieškovė ieškinyje prašė padalinti net tik automobilį, bet ir automobilinę priekabą LKZ 8101, valstybinis numeris AT407 (b. l. 10), kurią atsakovas po šios bylos iškėlimo pardavė ir visas pajamas panaudojo ne bendriems visos šeimos, o savo asmeniniams poreikiams. Todėl akivaizdu, kad žinodamas apie dalintiną turtą ir ieškovės reikalavimus dėl turto padalinimo, atsakovas savo veiksmais sumažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą. CK 3.115 str. 2 d. numato, kad tokiu atveju kai sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Vadinasi šiuo atveju atsakovas turi kompensuoti ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, nes nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo jis sumažino dalintiną turtą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad viena vertus, atsakovui priklauso kompensacija už natūra ieškovei priteisiamą automobilį, o kita vertus, jis pats turi kompensuoti ieškovei už savo veiksmais sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą ir dalintiną turtą, teismas įskaito šiuos vienarūšius priešpriešinius reikalavimus ir ieškovei priteisiant automobilį kompensacijos nei atsakovui iš ieškovės, nei ieškovei iš atsakovo nepriteisia.

Atsakovui automobilis kaip kompensacija už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo remontą iš savo lėšų negali būti priteisiamas, nes atsakovas tokio priešieškinio nepareiškė, nors jam buvo sudaryta galimybė tą padaryti, ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias jo nurodytas aplinkybes.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 93 str. 1d.). Kadangi ieškinys tenkinamas ir sprendimas priimamas ieškovės naudai, tai jos bylinėjimosi išlaidas sudarantis ir pateikiant ieškinį sumokėtas 263,90 Lt dydžio žyminis mokestis (b. l. 5) bei 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 13) priteistina iš atsakovo. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1036,90 Lt (263,90 Lt + 800 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą nepriteisiamos, nes jų dydis neviršija minimalaus priteistino šių išlaidų dydžio (CPK 96 str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 268 str., ir 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1989-09-09 Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 162), nutraukti dėl atsakovo G. B. kaltės.

Santuoką nutraukus šalims palikti santuokines pavardes – B. ir B..

Automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. B. 1036,90 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt šešis litus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. B..

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.