- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- A15.-5343-486/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04533-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pažeidėjas
- A. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A., gim. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2019 m. gegužės 28 d., apie 18 val. 15 min., Geležinio vilko g. 13, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, persirikiuodamas buvo neatidus, nedavė kelio greta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui Š. R., vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, nuo smūgio automobilis Š. R. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu M. B. E220, valst. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
A. A. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis negauta. Akcentuotina ir tai, kad iš pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad jis į įteiktą kvietimą atvykti taip pat nereagavo, skambinat telefonu jo nekeldavo. Surasti, apklausti ir surašyti administracinio protokolą pavyko tik nuvykus jo buvimo adresu ir pristačius į kelių policijos valdybą (b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės A. A. nedalyvaujant (LR ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų prisipažįsta iš dalies, kadangi nurodė, kad jis iš tiesų neturi vairuotojo pažymėjimo, bet nepastebėjo ir nepajuto kaip kliudė kitą automobilį, todėl išvažiavo (b. l. 25).
Tokius jo teiginius iš esmės paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: liudytojų K. D., A. P., V. L., Š. S. rašytiniai paaiškinimai byloje, kurie yra nuoseklūs ir papildo vieni kitus, juose nėra prieštaravimų. K. D. parodė, kad iš karto po eismo įvykio pastebėjo, kad automobilis BMW kuris išstūmė „Škoda“ į priešpriešinę juostą įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę prie Ergo pastato ir pasišalino (b. l. 8). Analogiškai aiškino ir eismo įvykyje dalyvavusi Škoda vairuotoja A. P., kuri nurodė, kad įvykis įvyko kai ji važiavo link sankryžos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui visi automobiliai ėmė judėti, iš pirmos juostos BMW automobilis norėjo rikiuotis į antrą juostą kuria važiavo ji, nepastebėjęs jos su didele jėga trenkėsi į keleivio pusę ir išstūmę jį į antrą priešpriešinę juostą, kur kairiu automobilio priekiu ji trenkėsi į M. B. automobilį, nuo smūgio ją nubloškė atgal į 2 juostą kuria ir važiavo ji ir automobilį sustabdė iki šviesoforo. BMW automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 9). A. P. parodymus iš esmės papildo ir kiti byloje surinkti duomenys: eismo įvykio schema (b. l. 6), pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 5), fotolentelės, apgadintų automobilių Škoda ir Mercedes nuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad A. A. negalėjo nepajusti smūgio (b. l. 27-36). Dėl aukščiau išdėstyto, A. A. teiginiai, kad jis nepastebėjo, jog užkabino kitą automobilį, vertintini kritiškai kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinama A. A. asmenybę, kad jis anksčiau nebaustas administracine tvarka. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas kurių dydis yra arčiau baudos minimumo.
LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. LR ANK 426 straipsnio 1 dalis numato, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatas už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju A. A. padarė aptariamą nusižengimą naudodamasis automobiliu, kuris priklauso jo draugei E. K. (b. l. 13), be to panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų nėra padaręs. Be to, įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą konfiskuoti transporto priemonę, teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinis. Todėl šiuo atveju teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. A. skirti galutinę nuobaudą - 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.
Paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:19106311889 Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalimi).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą