Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Z. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Pareiškimas netenkinamas.

Atkūrimo įstatymas reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus, t. y. prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 11 punktu nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003-12-31 sprendimus priimančioms institucijoms. Pagal Atkūrimo tvarkos 5 punktą (2005-04-11 Vyriausybės nutarimo Nr. 400 redakcija) piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Atkūrimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi nustatyta, kad terminas prašymams teikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo baigėsi 2001-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (pvz., 2009-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Be to, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1208/2013).

Vertintina, ar pareiškėjos prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos objektyviomis ir pareiškimas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2007-06-04 pažymoje Nr. (P1-6387)P2-6033, išduotoje pareiškėjai, nurodoma, jog Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje lenkų kalba įrašyta, kad 1934-04-11 (duomenys neskelbtini) kaime (Szadziunach) mirė 27 metų amžiaus M. Š., Rozalijos duktė (M. S., R.; b. l. 5). Iš pareiškėjos gimimo liudijimo matyti, kad jos tėvas buvo Š. Š. (Š. Š.), motina – M. M. (b. l. 11). Š. Š., kurio tėvas buvo F. Š. (F. Š.) mirė 1893-01-11 (b. l. 7). Po santuokos pareiškėjos pavardė –K. (b. l. 9).

Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-05-21 pažymoje, adresuotoje advokatei B. D., nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r., į F. Š. turėtą 10,00 ha ploto žemės sklypą pretendentų nėra ir žemė laisva (b. l. 17).

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-04-06 pažymoje Nr. R4-1714, pateiktoje į pareiškėjos 2007-03-08 prašymą, nurodyta, kad Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) gyventojų, nukentėjusių nuo 1927-05-17 audros, sąraše įrašytas (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypo savininkas F. Š., nurodytas nukentėjusiojo turimos žemės kiekis – 9 dešimtinės (b. l. 15). Taigi, pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad ji yra buvusio savininko F. Š. vaikaitė. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1992-01-14 įstatymu Nr. I-2200, nuo 1992-01-17) 2 straipsnio nuostatas būtų pripažįstama tinkama pretendente atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. Š. valdytą žemę.

Pareiškėja teigia, kad terminą pateikti prašymą ir dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su F. Š., praleido dėl svarbių priežasčių. Kaip esminė aplinkybė nurodomi netinkami dukterėčios J. T., kaip įgalioto asmens, veiksmai. Pareiškėja 2007-03-06 įgaliojimu įgaliojo J. T. jos vardu tvarkyti visus reikalus ir dokumentus, susijusius su žemės nuosavybės teisių atkūrimu, įgaliojimas galiojo iki 2012-03-06 (b. l. 18–19). Pareiškėja 2010-04-12 įgaliojimu įgaliojo L. S., be kita ko, atstovauti jai ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo (b. l. 16). Atstovavimo santykiai, susiformavę įgaliojimo pagrindu, yra pareiškėjos išreikšta valia, kad įgalioti asmenys jos vardu atliktų nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus. Taigi, tai valinis pareiškėjos veiksmas, priklausęs nuo jos pačios. Pati pareiškėja 2007 m. išdavė įgaliojimą J. T. ir tik 2010 m. išdavė įgaliojimą L. S.. Byloje nėra jokių duomenų, kad kokie nors prašymai būtų buvę pateikti pareiškėjos ar J. T. vardu. Susiklostę atstovavimo santykiai yra subjektyvaus pobūdžio. Pati pareiškėja turi teisę spręsti dėl atstovavimo, jo tinkamumo bei šios sutarties nutraukimo.

Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys – teisinis neišprusimas, amžius, klaidingos informacijos apie senelio turėtos žemės priklausomybę turėjimas, nežinojimas, kad prašymo padavimas ribojamas terminais, sunkios gyvenimo aplinkybės – yra subjektyvaus pobūdžio, visiškai nuo pareiškėjos valios priklausančios ir nepateisinamos Atkūrimo įstatymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2410-12).

Kaip minėta, nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais pareiškėja galėjo pasidomėti protėvių turėta nuosavybe. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat yra nustatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus (2009-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-180/2009).

Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad jai kilo objektyvių kliūčių per laikotarpį nuo teisės atkurti nuosavybės teises įgijimo pagal Atkūrimo įstatymą (1992-01-17) iki įstatymu nustatytų terminų 2001-12-31 ir 2003-12-31 ir kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas informacijos apie savo senelio iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą ar pateikti prašymą Skyriui.

Pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Ji yra susijusi su pačios pareiškėjos subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis, t. y. ar pačiai atlikti nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus, ar jiems atlikti įgalioti atstovą.

Skyrius 2014-02-10 rašte Nr. 43SD-(14.43.104.)-250, atsakydamas į pareiškėjos atstovės pagal įgaliojimą L. S. 2014-01-22 pareiškimą, pranešė, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko F. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r., valdytą žemę atkūrimo iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos G. K. ar kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė ir iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pabaigos nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų nepateikė. Išaiškino galimybę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą (b. l. 20). Taigi, iki šio kreipimosi jokių duomenų, kad ji ar jos įgalioti asmenys būtų kreipęsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėja nepateikė. Pareiškėja iki 2007 m. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Toks nepagrįstas delsimas laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu pačios pareiškėjos elgesiu, kurio pasekmės tenka jai pačiai. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2014-09-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1304-14). Pareiškėja nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių iki 2003 m. nesidomėjo senelio valdyta nuosavybe. Sutiktina su Skyriaus nuomone, kad pareiškėja tik 2007 m., t. y. praleidusi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus, atliko aktyvius veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą dokumentams pateikti grindė ir prasta sveikatos būkle. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinės bylos Nr. AS403-219/2006, A556-680/2008), tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tiek, kad pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, ji gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi.

Pareiškėja pateikė medicininius dokumentus sveikatos būklei pagrįsti. Viešosios įstaigos Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2005-12-23 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad pareiškėja 2005-12-07–2005-12-23 buvo hospitalizuota dėl „galvos smegenų išeminio insulto vertebrobaziliariniame baseine su vestibuliniu sindromu, dešiniuoju hemisindromu ir ataksija ir ekstrakranijinių arterijų patologinės ir arterinės hipertenzijos fone, stuburo juosmeninės srities oastechondrozė ir osteoartrozė; L3-L4, L4-L5, L5-S1 diskų prolapsai, L3-L4, L4-L5 susiaurintos lateralinės kišenės, stuburo kanalo deformacija, L5 slankstelio posterolistezė; išreikštas skausmingas sindromas, milopatija su apatine parapareze, pirminė arterinė hipertenzija II st., olfaktorinės srities meningeoma ir abipusės skydllaukės cistos“ (b. l. 38–39, 40). Išraše iš ligos istorijos Nr. 518 nurodoma, kad pareiškėjai nuo 2005-12-28 iki 2006-01-24 buvo skirta reabilitacija (b. l. 41–42). VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2010-10-08 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2010-09-24 iki 2010-10-08 buvo gydyta Neurologijos skyriuje dėl tų pačių ligų, kaip ir nurodyta 2005-12-23 išraše (b. l. 43).

Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos sunkią sveikatos būklę iki Atkūrimo įstatymu nustatyto termino pasirūpinti prašymo ir dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pateikimu. Teismas neabejoja, kad pareiškėjai dėl jos sveikatos problemų buvo skirtas gydymas ir reabilitacija, kurie patvirtina tik juose nurodytų laikotarpių – nuo 2005-12-07 iki 2005-12-23, nuo 2005-12-28 iki 2006-01-24 ir nuo 2010-10-08 iki 2010-10-29 – sveikatos būklę. Tačiau jie negali būti laikomi pakankamais įrodymais, kad dėl juose nurodytų sveikatos problemų pareiškėja iki 2001-12-31 (terminas prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti) ar 2003-12-31 (terminas dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti) neturėjo realios galimybės pati ar per atstovus iki įstatymu nustatyto termino pasirūpinti prašymo ir dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo senelio žemę pateikimu. Šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad pareiškėja turėjo įgaliotus atstovus, kurie net ir jai gydantis galėjo atlikti jos vardu būtinus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos sveikatos būkle, nagrinėjamu atveju nepateisina delsimo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėja nepertraukiamai būtų sirgusi tokia liga, kuri būtų visą (20 m.) laikotarpį objektyviai apribojusi galimybę pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu į žemę. Tai, kad, pasak pareiškėjos, jai netinkamai atstovavo atstovė, negali būti pripažįstama objektyvia aplinkybe. Taigi, priežasčių, pateisinančių praleistą terminą prašymui ir dokumentams, patvirtinantiems giminystės ryšį, pateikti, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis, pareiškėja nenurodė, o įrodymų joms pagrįsti taip pat nepateikė.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos G. K. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.