Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Patikslintu 2019 m. kovo 12 d. skundu pareiškėja prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įvertinti susiklosčiusią situaciją ir nustatyti, ar privažiavimas prie pareiškėjos R. K. sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas, – imtis veiksmų pareiškėjos teisių pažeidimams pašalinti.

Patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Žemės sklypas), savininkė. 2018 m. gegužės 3 d. kadastrinius matavimus atlikęs matininkas pareiškėjai paaiškino, kad dalis Žemės sklypui dokumentuose suprojektuoto ir susisiekti su Žemės sklypu naudojamo 5 metrų pločio kelio (privažiavimo) galimai yra privatizuota aplinkinių žemės sklypų savininkų ir patenka į privačių žemės sklypų ribas. Atsižvelgdama į nurodytą informaciją, pareiškėja 2018 m. gegužės 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui (toliau – ir Skyrius) pateikė prašymą Nr. 50FP-521 patikrinti gretimų žemės sklypų duomenis, ar nėra privatizuotas 5 metrų pločio kelias, kuriuo privažiuojama iki Žemės sklypo (toliau – ir Prašymas). Skyrius 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 50ŽN-37-(14.50.64.) kopijas ir Skyriaus išvadą. Nustačiusi, kad Skyriaus išvadoje ignoruojami pareiškėjos turimuose dokumentuose nustatyti kelio, skirto pasiekti Žemės sklypą, pločio atstumai, pareiškėja 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymu ištirti situaciją ir nustatyti, ar privažiavimas prie Žemės sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra – imtis priemonių jos teisių pažeidimams pašalinti. NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT raštas) atsakė į pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. kreipimąsi. 2018 m. rugsėjo 10 d. Skyriaus išvadoje Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ nurodoma, kad pareiškėjos Sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, taip pat nurodyta, kad Skyrius „atliko valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir gretimuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas I), (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas II) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas III). Atlikus patikrinimus vietovėje šiuose sklypuose nustatyta, kad žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų“. Skyrius pagal pareiškėjos Prašymą iki šiol nėra atlikęs tinkamo gretimų (aplinkinių) žemės sklypų ir valstybei priklausančio kelio teisinių duomenų (ribų) bei faktinio naudojimo teisėtumo tyrimo, nors Prašymu prašyta patikrinti būtent gretimų žemės sklypų duomenis ir kelio plotį. Kadangi Skyrius atliko ne tuos veiksmus, kurių prašyta Prašymu (t. y. tyrė ne gretimų žemės sklypų, bet pareiškėjos Žemės sklypo naudojimą), atsižvelgiant į pareiškėjos Prašymą konstatuotinas Skyriaus neveikimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 1 dalis). Skyrius neatliko gretimų (aplinkinių) žemės sklypų ir valstybinės žemės (kelio) naudojimo patikrinimo vietoje ir tinkamai neįvykdė teisinių duomenų tyrimo, todėl išvada visiškai nepagrįsta. Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos/Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „(duomenys neskelbtini)“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekte (toliau – ir Projektas) nustatytas kelio plotis (nuo 5,13 m, 5,19 m, 6,17 m ir 5,37 m iki atitinkamai 4,21 m, 4,08 m ir 2,96 m) tapo siauresnis net už minimalias kelio pločio ribas – pagal šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo redakcijos 6 straipsnio 8 dalį, mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu. Skyrius vertino tik faktinius duomenis, visiškai neatsižvelgdamas į reikšmingus teisės aktus, taip iš esmės paneigdamas VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą objektyvumo principą, 9 punkte įtvirtintą lygiateisiškumo principą bei pažeisdamas VAĮ 3 straipsnio 13 punkte reglamentuojamą išsamumo principą, pagal kurį viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Faktinio kelio pločio (faktinės situacijos duomenų) užfiksavimas ir Sklypo I, Sklypo II bei Sklypo III kadastrinių matavimų įregistravimas VĮ Registrų centre pats savaime nereiškia situacijos teisėtumo, nes kelio pločio teisėtumui nustatyti Skyriaus vietovėje užfiksuotus kelio pločio duomenis būtina įvertinti Projekto, kitų teritorijų planavimo dokumentų, išperkamos žemės projektų ir galiojusių bei esamų teisės aktų požiūriu. Manytina, kad Skyrius, rengdamas išvadą, teisės aktais apskritai nesivadovavo, todėl jie ir nebuvo nurodyti. Nesutikdama su Skyriaus išvada, pareiškėja su skundu (t. y. Prašymu II) kreipėsi į NŽT dėl netinkamos išvados. Pagal šį skundą NŽT, iš naujo tirdama situaciją dėl kelio susiaurėjimo, turėjo nustatyti, ar jos pačios Skyrius, derindamas Sklypo I, II ir III kadastrinių matavimų bylas bei tirdamas Sklypo savininkų teisių dėl galimo kelio privatizavimo pažeidimą, tinkamai vadovavosi tiek Projekto sprendiniais, tiek teritorijų planavimo dokumentais, tiek išperkamos žemės projektais, tiek žemės sklypų ribų nustatymo metu galiojusiais ir dabar galiojančiais teisės aktais ir, atsižvelgdama į tai, įvertinti Skyriaus išvados dėl Sklypo savininkės interesų pažeidimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau NŽT atliktas pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo paviršutiniškas, formalus ir neobjektyvus, nes netinkamai remiamasi net oficialiais duomenimis. NŽT atsakyme nei Skyriaus išvada, nei pareiškėjos pateiktame prašyme (Prašyme II) nurodyti argumentai apskritai nevertinami, o tiesiog nurodoma, kad „nesant Genplano koregavimo, neturime galimybės nurodyti koks privažiavimo kelio plotis“. Toks NŽT raštas su neteisingais – kitokiais nei VĮ Registrų centre nurodytais duomenimis, kuriuo, be kita ko, net nepasisakyta dėl pareiškėjos Prašymo II dalyko, negali likti galioti, nes neatitinka pamatinių VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų objektyvumo, išsamumo ir kitų principų. NŽT nevertino ir Skyriaus išvados teisėtumo. Pareiškėjai nebuvo atsakyta, ar privažiavimas prie Sklypo yra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas – ar tai padaryta teisėtai; jeigu kelias privatizuotas neteisėtai – tuomet kokių veiksmų NŽT ketina imtis jos teisių pažeidimams pašalinti. Projekte nustatyto kelio pločio ir ribų NŽT nevertino nei Sklypo I, nei Sklypo II, nei Sklypo III kadastrinių matavimų duomenų teisėtumo atžvilgiu, nepasisakė dėl Projekto sprendinių privalomumo, nesiaiškino, ar kelias galėjo būti privatizuotas, ar toks 0,0112 ha kelio dalies įsigijimas Sklypui I, NŽT nuomone, pagal 2000 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas (priklausomai nuo teigiamo ar neigiamo atsakymo – kodėl teisėtas arba neteisėtas), o NŽT rašte apskritai vengiama nurodyti, koks, NŽT nuomone, pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus turi būti kelio plotis ir ar atlikti kadastriniai matavimai šio kelio pločio nepažeidė. Tokiu būdu Sklypo I, kaip ir Sklypo II bei III, kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumas liko neįvertintas, o kelio pločio susiaurėjimo problema liko neišspręsta. Tai rodo, kad NŽT faktiškai atsisako spręsti į Sklypą vedančio kelio susiaurėjimo (ribų pažeidimo) problemą. Pati NŽT turėjo kontroliuoti, kad Sklypų I, II ir III ribos nekirstų kelio ribų, o to nepadariusi, negali teigti, kad Projekto ribų nesilaikymas (t. y. galimai neteisėti kadastriniai matavimai) Sklypo I savininkui sudarė pagrindą iš valstybės įsigyti 0,0112 ha viešojo kelio, atitinkamai šia dalimi susiaurinant pareiškėjos Sklypo pasiekiamumą. Fakto, ar greta Sklypo, Sklypo I, Sklypo II, Sklypo III ir kelio iki 2000 m. buvo laisvos privatizuotinos žemės, NŽT visiškai netyrė. NŽT turėjo aiškintis, ar Sklypo I kadastrinius matavimus atlikęs matininkas turėjo teisę kelią įtraukti į Sklypo I ribas, ar Vyriausybės nutarimas Sklypo I savininkams leido įsigyti kelio dalį. NŽT pasirinkimas tirti ne Sklypų I, II ir III kadastrinių matavimų teisėtumą, o pareiškėjos Sklypo privatizavimo aplinkybes nėra suprantamas, nes Sklypo ribos nesiekia ilgųjų kelio kraštinių, kurios galimai pakito dėl pakeistų Sklypo I ribų, o jų vertinimas kelio pločiui apskritai neturi reikšmės. Žemės sklypų kadastriniais matavimais negali būti keičiamas kelio plotis, nes jų tikslas – nustatyti tikslias žemės sklypų, o ne kelio ribas. Tiek Skyriaus išvada, tiek NŽT raštas yra sudėtinės tos pačios situacijos dėl kelio analizės dalys, todėl abu šie dokumentai turėtų būti vertinami kompleksiškai, kadangi, nors ir paremti skirtingais motyvais, jais pasisakyta dėl to paties dalyko. Tai lemia, kad panaikinus NŽT raštą, negalima palikti galioti Skyriaus išvados, ir atvirkščiai. Pareiškėja nurodė, jog tiek Skyrius, tiek ir NŽT jos Prašymą išnagrinėjo netinkamai, neįsigilino į situaciją ir neatsakė į jos iškeltus klausimus, todėl ginčijami raštai turi būti panaikinti ir Prašymas nagrinėjamas iš naujo.