Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1) 2007-12-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.; 2) 2010-06-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d.; 3) 2011-01-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d.; 4) 2015-07-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2d. – 6 mėn. laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu šeimos nariui – sugyventinei),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gegužės 30 d. apie 02.00 val., Ž. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuomojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos narei – sugyventinei I. M. į kairį smilkinį bei pagriebęs ją tampė už plaukų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis Ž. J. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad 2017 m. gegužės 30 d. apie 02.00 val., būdamas girtas, kaltinime nurodytoje vietoje, sugyventinei I. M., su kuria gyvena apie šešis metus, atsisakius jam duoti alaus, vieną kartą kumščiu sudavė į smilkinį bei pagriebęs tampė jai už plaukų. Suvokia, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Žinojo, kad sugyventinė nėščia, laukiasi jo vaiko. Taip atsitiko dėl girtavimo. Prašo nesiųsti į PN, nes įsidarbins, šiuo metu jau dirba bandomąjį laiką, sugyventinė nedirba, yra 7 mėn. nėščia, laukiasi jo vaiko, yra dar kitas jų bendras vaikas mažametis, jis turi padėti išlaikyti šeimą. Labai gailisi. Jam reikia užsikoduoti. Gyvens pas savo motiną (duomenys neskelbtini).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji I. M. parodė (b. l. 10-11, 25-26), kad 2017 m. gegužės 30 d. apie 02.00 val., nuomojame bute (duomenys neskelbtini), prabudęs prieš tai alkoholį gėręs sugyventinis Ž. J., pareikalavo alaus, o kai ji pasakė, kad alaus neturi, jis supyko ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairį smilkinį bei tampė ją už plaukų. Smurtas sukėlė jai fizinį skausmą. Ji paskambino į policiją.

Iš PK pažymų (b. l. 23, 33-) matyti, kad nukentėjusioji I. M. 2017-05-30 02.25 val. pranešė policijai, kad jos atžvilgiu smurtauja sugyventinis. Pati nurodė, kad laukiasi kūdikio.

Teismo medicinos specialistas specialisto išvadoje (b. l. 32) nurodė, kad be matomų sužalojimų I. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2017 m. gegužės 30 d. apie 02.00 val., Ž. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuomojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos narei – sugyventinei I. M. į kairį smilkinį bei pagriebęs ją tampė už plaukų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie šešis metus, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios I. M. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ištirtas įrodymas - teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei ir nėščiai nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl Ž. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei nusikaltimą padarė prieš nėščią moterį, ką kaltinamasis akivaizdžiai žinojo.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą; atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 68-87, 108, 117-126): teistas 4 kartus, tame tarpe 3 kartus už smurtinę nusikalstamą veiką (BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 2 d.), paskutinį kartą prieš tą pačią nukentėjusiąją, paskutinis teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis (2014 m. už viešosios rimties trikdymą, 2015 m. už vairavimą esant girtam ir eismo įvykio sukėlimą – bauda nesumokėta, 2016 m. girto pasirodymą viešoje vietoje), nedirba (2017-06-12 VSDFV duomenys) - nors teismui tvirtino, kad artimiausiu laiku įsidarbins, duomenų apie kaltinamojo gaunamas legalias pajamas byloje nėra, nuo 2007 m. iki 2015 m. buvo registruotas Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas, neįgalumo neturi.

Kadangi kaltinamasis išvadų nedaro, anksčiau jam paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, šį kartą kaltinamajam turi būti paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), nepriklausomai nuo to, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 61 str.), atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją, kaltinamajam paskiriant mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus (BK 50 str. 3 d.), nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės; kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo sulaikytas/suimtas nuo 2017-05-30 iki 2017-06-01. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo (b. l. 54, 99, 103-104).

Proceso išlaidos. Kaltinamajam atsisakius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirto gynėjo (BPK 52 str.), antrinės teisinės pagalbos išlaidos (34,74 Eur) valstybei (2017-06-01 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6672), iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti - 8 (aštuonių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimą;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: Ž. J. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-05-30 iki 2017-06-01 (1:1).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).