Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-64/2009 m.

Teisėjas Erminijus Baziulis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.; 2.1.7.; 2.2.2.2.8.; 2.4.6.; 2.4.7.;

2.4.9.

2009 m. rugsėjo 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-13 nuosprendžiu paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė bausmė E. P. paskirta laisvės atėmimas 5 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir R. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2008-04-26, apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su R. S., (duomenys neskelbtini), R. S. laikant įrėmus peilį J. N. į šoną, jam pagrasinus nukentėjusiajam J. N. fiziniu smurtu ir liepus nesipriešinti bei viską jiems atiduoti, taip atėmę galimybę J. N. priešintis, iš nukentėjusiojo rūbų kišenių ištraukė bei pagrobė 50 litų ir mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 3220“ su SIM kortele, 800 litų vertės, viso tuo padarydami nukentėjusiajam J. N. 850 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis E. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino E. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl E. P. kaltės

Nors nuteistasis E. P. neigia savo kaltę apiplėšus nukentėjusįjį J. N., teigia, kad nusikaltimo padarymo metu buvo kitoje vietoje ir yra apkalbėtas, tačiau jo kaltė yra grindžiama byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis J. N. parodė, jog kartu su (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotyje sutiktu nepažįstamu vyriškiu, kaip vėliau sužinojo, tai buvo E. P., palydėjo jį iki namų, kur kartu su sodyboje buvusiomis dviem moterimis ir vienu vyriškiu, kurį visi vadino R., gėrė alkoholį, o kai ėjo į namus, nes vyresnioji moteriškė jam pasakė, jog E. su R. ruošiasi jį apiplėšti, paėjus apie 200-300 metrų kartu su tom moteriškėm, juos prisivijo R. su E., pribėgęs R. įrėmė jam į šoną peilį ir sušuko „papjausim“, o tuo metu E. nieko per daug nesakydamas ar aiškindamas, pradėjo kraustyti kišenes; jis nesipriešino, nes pamatęs peilį išsigando; R. ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, o E. - 50 litų įvairiomis kupiūromis, kartu ėjusios moterys puolė jį ginti nuo R. ir E., todėl tuo pasinaudojęs jis pabėgo. Tokius parodymus nukentėjusysis davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisme, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Be to, pastebėtina, kad nukentėjusysis anksčiau nei vieno iš nuteistųjų ar liudytojų nepažinojo, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis apkalbėjo apeliantą.

Nukentėjusiojo parodymus apie plėšimą patvirtina ir R. S., liudytojų I. S., V. M. parodymai. Nuteistasis R. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino apiplėšęs nukentėjusįjį, tačiau apklausiamas negalėjo nurodyti, ką tuo metu darė E. P., nes jis buvo girtas ir neviską prisimena, tačiau jo nurodytos aplinkybės (alkoholinių gėrimų vartojimas sodyboje, E. P. sugrįžimas kartu su nepažįstamu vyriškiu (nukentėjusiuoju), nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono paėmimas, grasinimas peiliu) sutampa ne tik su nukentėjusiojo parodymais, bet ir su liudytojų parodymais. Liudytojomis teisme apklaustos I. S. ir V. M., būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog nukentėjusįjį, kurį į sodybą parsivedė būtent E. P., apiplėšė ne tik R. S., bet ir pats E. P.. Liudytojos patvirtino, jog bandė apginti nukentėjusįjį, tačiau bijodamos nuteistųjų, jų agresyvumo esant girtiems, negalėjo atlikti aktyvesnių veiksmų. Ši aplinkybė taip pat sutampa su nukentėjusiojo parodymais, jog moterims bandant jį apginti, jis tuo momentu pabėgo nuo nuteistųjų. Taigi, atsižvelgiant į nukentėjusiojo, nuteistojo R. S. ir liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, jais teismas neturi pagrindo netikėti ar laikyti juos melagingus. Taigi, tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nėra esminių prieštaravimų, kurie leistų teismui abejoti šių parodymų neteisingumu ir patvirtintų, kad apeliantas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Nors pirmosios instancijos teisme liudytoja nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodymus davusi D. S., tačiau apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktą versiją, jog nusikaltimo metu jis su D. S. vartojo alkoholinius gėrimus kitoje vietoje nei buvo padarytas nusikaltimas, pagarsino liudytojos D. S. apklausos metu duotus parodymus, jog 2008-04-26 visai nebuvo namuose, todėl negalėjo paaiškinti, kas ten vyko, namuose buvo tik jos duktė I., kuri viską matė ir tik iš jos pasakojimų sužinojo, jog R. kartu su E. P. užpuolė sodyboje buvusį žmogų (b.l. 164-166, t. 1). Taigi, liudytojos D. S. parodymais taip pat paneigiama nuteistojo E. P. versija dėl nedalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo pirmos apklausos įtariamuoju metu E. P. nurodė, jog prisimena, kad gėrė alkoholinius gėrimus bare, esančiame prie (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stoties, tačiau dėl girtumo neprisimena nei kur ėjo, nei kaip grįžo namo, nei ką darė (b.l. 22, t. 1). Kitos apklausos metu nurodė, kad prisimena, jog vartojo alkoholinius gėrimus su savo uošviene ir kaip namuose buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau dėl girtumo neprisimena nei kur (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholinius gėrimus, kaip grįžo į namus, nei kaip buvo padarytas nusikaltimas. Byloje nustatyta, kad nusikaltimas padarytas 2008 m. balandžio 26 d. apie 16 val., o iš karto po įvykdyto nusikaltimo apeliantas tą pačią dieną 19.15 val. buvo sulaikytas namuose ir jam nustatytas 3,69 promilių girtumas (b.l. 13, t. 1). Taigi, nuteistasis E. P. buvo sulaikytas po nusikaltimo padarymo praėjus vos kelioms valandoms, kas taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis negalėjo išsigalvoti nusikaltimo, padaryto jo atžvilgiu, aplinkybių. 2008-11-20 specialisto išvadoje Nr. 96 TPK-382 nurodyta, kad E. P. apie inkriminuojamą veiką parodymus duoda, atsimena, kad girtavo kartu su nukentėjusiuoju, tiriamajam sulaikymo metu nustatytas sunkus girtumo laipsnis, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir psichikos bei elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas su ryškia asmenybės degradacija, o tiriamojo teiginys, kad jis neatsimena nusikalstamos veikos yra tiriamojo gynybinė pozicija (b.l. 24, t. 2).

Taigi, įvertinus paminėtas visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl įvykdyto nukentėjusiojo J. N. atžvilgiu plėšimo, o jo duoti parodymai apie tai, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė pagrįstai laikytina jo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Be to, apelianto nurodytas jo apkalbėjimo pagrindas, jog jis yra teistas, yra niekuo nepagrįstas ir apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis ir liudytojai turėjo tikslą jį apkalbėti, o apelianto kaltė grindžiama visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Pastebėtina, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą, apeliantas E. P. atsisakė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jokių prašymų, tame tarpe ir prašymo atlikti akistatas su nukentėjusiuoju ar liudytojais, nepareiškė. tokio pat prašymo E. P. nepareiškė ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo, liudytojų parodymai dėl nusikaltimo aplinkybių nėra prieštaringi, o teismas negali įtakoti nukentėjusiojo ar liudytojų duoti apeliantui palankių parodymų, kas iškraipytų byloje nustatytą tiesą, kolegija daro išvadą, kad pagrįstai nebuvo atliktos akistatos tarp E. P. ir nukentėjusiojo ar liudytojų.

Pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis E. P. išlaiko du mažamečius vaikus, ir nuteistasis nenurodė, kokią įtaką turi ši aplinkybė sprendžiant jo kaltės klausimą ar skiriant bausmę, todėl kolegija dėl šio apeliacinio skundo teiginio niekuo nepasisako.

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nuosprendį ir E. P. išteisinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio atmesti.