- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-1258-343/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02374-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- UAB „Agnora“
- Ieškovas
- UAB „Ivuana“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Agnora“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5796-454/2011 pagal ieškovės UAB „Ivuana“ ieškinį atsakovei UAB „Agnora“ dėl sumokėto avanso grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės reikalavimui priteisti iš atsakovės 7623 Lt sumokėtą avansą įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai ir nekilnojamąjį turtą ieškinio ribose. Teismas nurodė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi reikalavimo suma yra didelė, atsakovė raginama prievolės neįvykdė.
Skundžiama 2011 m. kovo 24 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas atmetė ieškovės prašymą dėl 2011 m. vasario 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas nurodė, jog prašymo argumentas, pagal kurį dalis ieškinio reikalavimo yra nepagrįsta, kadangi dalį laikotarpio, už kurį buvo sumokėtas prašomas grąžinti avansas, paslaugos buvo teikiamos, sietinas ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu, bet su paties ieškinio pagrindų egzistavimu, kurie bus vertinami tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą patvirtina aplinkybė, kad dalį skolos ieškovei atsakovė pripažįsta. Kartu teismas akcentavo, jog, nors atsakovė prašyme ir nurodė, kad ieškovė pati yra skolinga atsakovei, priešieškinyje reikalavimo atitinkamas sumas priteisti iš ieškovės atsakovė nepareiškė, atsakovės pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kuriomis grindžiamas ieškovės įsiskolinimas atsakovei, yra nepasirašytos jas priėmusio asmens.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovė nurodo teismą nepagrįstai konstatavus dalinį atsakovės ieškinio pripažinimą. Atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodė ginčijanti visą ieškinio reikalavimą, tačiau net tuo atveju, jeigu dalis reikalavimo bus pripažinta pagrįsta, reikalavimas grąžinti panaudotą avanso dalį akivaizdžiai negali būti tenkinamas, todėl bendra pagrįsto reikalavimo suma yra mažesnė už laikinųjų apsaugos priemonių mąstą. Nors teismas ir nurodė, jog atsakovės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros yra nepriimtos, todėl ieškovės skolos atsakovei faktas kelia pagrįstų abejonių, šią teismo išvadą paneigia prie skundo pridedamos ieškovės išrašytos debetinės sąskaitos. Kadangi ieškovė yra skolinga atsakovei, jokios grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. CPK įtvirtinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminai bei tikslas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užkirsti kelią galimam asmens, kurio atžvilgiu šios priemonės taikomos, piktnaudžiavimui, sąlygoja galimybę laikinąsias apsaugos priemones taikyti skolininkui nepranešus ir neišklausius jo argumentų taikomo teisių ribojimo klausimu, todėl pirmosios instancijos teismo prielaida, jog egzistuoja grėsmė galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, gali būti paremta tik ieškovo nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš kitos pusės, proceso šalių teisių pusiausvyrai užtikrinti CPK įtvirtinta ne tik teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisė kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo ar panaikinimo, taip pat asmens, kurio atžvilgiu tokia priemonė taikoma, teisė reikalauti užtikrinti nuostolių, galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo bei teisė reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius teismui atmetus reikalavimus, kuriems užtikrinti ribojimai buvo taikomi.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nurodė didelę reikalavimo sumą, kurią, atsižvelgdamas į tai, jog nėra žinoma atsakovės ūkinė - finansinė padėtis, įvertino kaip pakankamą prielaidą teisių suvaržymams taikyti. Su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovė nepateikė jokių šią prielaidą paneigiančių bei aplinkybes, jog atsakovė vykdo sėkmingą ūkinę veiklą, neturi įsiskolinimų ir gali įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, t.y., kad ieškinio suma jai nelaikytina didele, patvirtinančių įrodymų. Atitinkamos aplinkybės neįrodinėjamos ir nagrinėjamame atskirajame skunde, t.y. pradinė teismo išvada dėl didelės ieškinio sumos, kaip pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, liko nepaneigta. Kaip matyti tiek iš prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir iš atskirojo skundo turinio, atsakovė teismo išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčija argumentais, susijusiais su byloje reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumu. Šis klausimas bus vertinamas išnagrinėjus bylą iš esmės priimant sprendimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinamas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, todėl faktas, jog atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu, nelaikytinas pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms panaikintini. Akcentuotina ir tai, jog nagrinėjamos bylos baigtis iš principo priklauso nuo atsakymo į klausimą kada ir dėl kieno kaltės nutrūko sutartinių paslaugų teikimas, kadangi nuo to priklauso tiek reikalavimo dėl avanso grąžinimo pagrįstumas, tiek ir atsakovės argumento, jog ieškovė taip pat jai skolinga, vertinimas. Šie reikalavimai vertintini kaip priešpriešiniai, vieno iš jų patenkinimo atveju kito patenkinimas negalimas, todėl atsakovės argumentas, jog nėra grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, atmestinas kaip nepagrįstas. Atskirojo skundo argumentus įvertinusi kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.