Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-175-316/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-21
Bylos Nr.
AN2-175-316/2018
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00130-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Boleslovas Kalainis
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-175-316/2018Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00130-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 21 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta nuobauda – 1 300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

M. M. nubaustas už tai, kad 2018 m. birželio 17 d. 12.13 val., Raseinių r. sav., Žaiginio mstl., Gintaučių k., prie (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Honda Accord“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. C., gim. 1980 m. vasario 21 d., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsitrenkė į negyvenamą namą, priklausantį K. S. taip sukeldamas eismo įvykį bei apgadino E. C. priklausantį automobilį, o atvykus policijos pareigūnams vengė pasitikrinti neblaivumą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 17 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarimą, perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į 422 straipsnio 7 dalį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta minėtame straipsnyje. Teismui nusprendus nutarimo nekeisti, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę nei įstatymu numatytą administracinę nuobaudą. Skunde teigia, kad E. C. priklausančiu automobiliu, būdamas blaivus, važiuodamas pro automobilio langą metė nuorūką ir apsikratė pelenais. Valydamas drabužius, trumpam nukreipė dėmesį nuo eismo ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į negyvenamą namą. Teigia, kad nei namas, nei automobilis apgadinti nebuvo. Taip pat nurodo, kad dėl to, kad žala nebuvo niekam padaryta, buvo įsitikinęs, kad jokio tyrimo nebus, todėl nuvažiavo į turimą sodybą, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Teigia, kad su neblaivumo patikrinimu nesutiko, nes tuo metu jo būklė nebeatitiko eismo įvykio metu buvusios būklės. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis eismo įvykio aplinkybėmis sutinka, nes padarė eismo įvykį ir vengė neblaivumo patikrinimo. Tačiau teigia, kad nei E. C. priklausantis automobilis, nei K. S. priklausantis negyvenamas namas apgadinti nebuvo. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje jokių pretenzijų niekas nepareiškė. Mano, kad jo padarytas administracinis nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Nurodo, kad jo sveikata yra bloga, jog serga padidėjusio kraujo spaudimo liga, lėtiniu virusiniu hepatitu C, yra registruotas darbo biržoje, pajamų neturi, išlaiko neįgalią dukterį U. M..

Atsiliepimu į M. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus viršininkas prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarimą. Nurodo, kad nesutinka su M. M. apeliaciniu skundu, nes padarytas grubus kelių eismo taisyklių pažeidimas, galėjęs sukelti sunkias pasekmes žmogaus gyvybei ir sveikatai, o pirmosios instancijos teismas pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. prašo jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į 422 straipsnio 7 dalį, tačiau jei apeliacinės instancijos teismas nesutiktų perkvalifikuoti padaryto administracinio nusižengimo, kelia paskirtos nuobaudos pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį individualizavimo klausimą, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymu numatytą administracinę nuobaudą. Taigi apeliacinis teismas tikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma M. M. apeliaciniu skundu.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. neginčija skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimu nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, kad jis vairuodamas automobilį, priklausantį jo draugei E. C., jo nesuvaldė, atsitrenkė į pastatą ir apgadino automobilį, nurodo, kad vairavo būdamas blaivus, taip pat M. M. neginčija ir kitos teismo nustatytos aplinkybės, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį, pasitikrinti neblaivumą atsisakė. Administracinėn patraukto M. M. kaltę patvirtina bylos medžiaga, t. y. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), liudytojų paaiškinimai, eismo įvykio schema (b. l. 6, 21–24), iš kurios matyti, kad M. M. vairavo transporto priemonę, atsitrenkė į negyvenamą namą, taip sukeldamas eismo įvykį bei apgadino E. C. priklausantį automobilį, o atvykus policijos pareigūnams vengė pasitikrinti neblaivumą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Nei E. C., nei K. S. žala nepadaryta, jie pretenzijų neturi (b. l. 19, 20). Iš transporto priemonės apžiūros protokolo, nuotraukų ir transporto priemonių perdavimo ir priėmimo akto (b. l. 9–15) matyti automobilio „Honda Accord“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, automobilis buvo nuvežtas vilkiku, tai paneigia apelianto skunde nurodytą argumentą, kad E. C. priklausantis automobilis nebuvo apgadintas. Iš leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 16) matyti, kad automobilis atiduotas savininkei (b. l. 25). Taigi byloje neabejotinai įrodyta, kad M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 17 punktų reikalavimus ir taip padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Nepagrįstas ir atmestinas apelianto skundo argumentas, kad jo veika turi būti perkvalifikuota iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į 422 straipsnio 7 dalį. ANK 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, o šio straipsnio 7 dalyje, nustatyta atsakomybė tik už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas E. C. priklausantis automobilis, ir tai suprato, todėl jam kilo pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio, bei nevengti neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, M. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta 1 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Taigi M. M. buvo skirta jo padaryto nusižengimo sankcijos vidurkiui lygi nuobauda – 1 300 Eur dydžio bauda, ir minimalaus termino ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyto už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. M. M. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – už jo padarytą administracinį nusižengimą yra privaloma ir jos neskirti ar skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą galima tik taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad tokia išvada šioje byloje yra negalima. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad M. M. padarė nusižengimą – ne tik vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į negyvenamą namą, priklausantį K. S., taip sukeldamas eismo įvykį, bet ir eismo įvykio metu apgadino E. C. priklausantį automobilį, o atvykus policijos pareigūnams vengė pasitikrinti neblaivumą. M. M. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, atvykus policijos pareigūnams vengė pasitikrinti neblaivumą, o tai rodo M. M. neatsakingumą. Nors ir nebuvo nustatyta M. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš pažeidėją charakterizuojančios medžiagos – administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 5 metus (b. l. 41–42), M. M. praeityje jau buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), turi galiojančią nuobaudą, buvo padaręs kitą administracinį nusižengimą (pažeidimą). Taigi anksčiau paskirtos nuobaudos M. M. aiškiai nepasiekė joms keliamų tikslų, kadangi jis toliau daro nusižengimus. Apeliantas skunde nurodo, kad jo sveikatos būklė bloga (b. l. 55), jog nedirba, neturi pajamų (b. l. 52–53), išlaiko neįgalią dukrą (b. l. 56–58), registruotas darbo biržoje (b. l. 54), tačiau, kaip matyti, šios aplinkybės M. M. nuo naujų administracinių nusižengimų darymo neatgraso, todėl poreikis rūpintis dukra, jo ir dukros sveikatos būklė šiuo atveju negali būti vertinama kaip išskirtinės aplinkybės, dėl kurių pažeidėjui neturėtų būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė ar skiriama mažesnė negu sankcijoje numatyta minimali bauda. Tai, kad specialiosios teisės atėmimas ir skirta bauda sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ar jo šeimai, savaime nereiškia, kad minėtos nuobaudos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias M. M. ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį, apelianto asmenybę, konstatuoja, kad M. M. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta nuobauda – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nėra aiškiai per griežtos, ir atitinka tiek apelianto padaryto nusižengimo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi tenkinti M. M. skundą jame nurodytais motyvais ir taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagrįstą visapusišku, objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog M. M. padarė administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Boleslovas Kalainis