Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovei A. D. dėl mirusio jos sutuoktinio V. D. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per kitą asmenį – dukrą, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovė nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, jog 1985 m. spalio 19 d. A. D. ir V. D. sudarė santuoką. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje 1992 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą pagrindu, V. D. vardu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). V. D. mirė 2017 m. lapkričio 12 d., mirties įrašo Nr. 296. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad dėl palikėjo V. D. palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarę Stasę Martinaitienę kreipėsi VĮ Turto bankas ir 2018 m. birželio 25 d. mirusio V. D. palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų ir nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Taip pat nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Akmenės rajono 2–ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po V. D. mirties, tačiau notaras atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, motyvuodamas tuo, kad turtas įgytas santuokos metu ir nėra atskirta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pažymėjo, jog palikimo perėjimo valstybei liudijimą bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtos santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalys ir jos bus įregistruotos registruose.

Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.49 straipsnio 1 dalyje ir 3.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Atsižvelgus į pateiktus byloje įrodymus bei nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nėra leistinų įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, ieškinys tenkintinas, nustatant, jog sutuoktiniai A. D. ir V. D. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki V. D. mirties, valdė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas, pagal sudarytą pensijų kaupimo sutartį, esančias „Swedbank investicijų valdymas“.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad sutuoktiniai A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki V. D. mirties 2017 m. lapkričio 12 d., valdė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas, pagal sudarytą pensijų kaupimo sutartį, esančias „Swedbank investicijų valdymas“.

Priteisti iš atsakovės A. D. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.