Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant A. R., Saulutei Jurkėnaitei, Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. R. ir jos atstovui advokatui Domantui Skebui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gruodžio 20 d. J. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama nepilnamečio sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina, turėdama teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, neužtikrino, kad jos nepilnametis sūnus nedarytų neleistinų priešingų nepilnamečių interesams veiksmų, t.y. neprekiautų elektroninėmis cigaretėmis nepilnamečiams, o būtent 2016 m. rugsėjo 23 d. tarp 13.00 val. ir 14.00 val. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos nepilnametis sūnus A. R. pardavė elektroninę cigaretę nepilnamečiui A. A., taip pat 2016 m. spalio 01 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos nepilnametis sūnus A. R. pardavė elektroninę cigaretę nepilnamečiui V. L.. Šiais savo veiksmais J. R. buvo kaltinama tinkamai nepanaudojusi tėvų valdžios auklėjant savo nepilnametį vaiką ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. R. teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino ir paaiškino, jog jos sūnus A. 2016 m. rugsėjo 2 d. pateko į autoįvykį, buvo sunkiai sužalotas, jam lūžo kelias, plyšo kelio užpakaliniai raiščiai. Iš ligoninės buvo paleistas rugsėjo 8 d., jam buvo sugipsuota koja nuo kulno iki kirkšnies, namie naudojosi neįgaliojo vežimėliu, todėl negalėjo vykdyti jokios prekybos. Taip pat nurodė, kad jų aplinkoje nėra nei vieno rūkančio, šeimoje niekas nerūko ir požiūris į rūkymą šeimoje netoleruojamas. Po eismo įvykio sūnus ilgą laiką gydėsi namuose, mokyklos nelankė, buvo mokytojų mokomas namuose. Sūnus tuo metu iš namų negalėjo išeiti, vėliau vėl gulėjo ligoninėje dėl pakartotinių tyrimų, buvo mėnesį laiko sanatorijoje. Jie su sutuoktiniu padarė viską prižiūrėdami sūnų. Su sūnumi niekada nebuvo kilę jokių problemų, jis paklusnus vaikas, atsakingas, draugiškas, gerai sutaria su pedagogais ir vaikais mokykloje, niekada jokių nusiskundimų nebuvo. Apie įvykius, dėl kurių jai surašytas ATP protokolas sužinojo iš tyrėjos. Atsakydama į klausimus nurodė, kad 2016 m. spalio mėnesį sūnus buvo namie, gipsą jam nuėmė 2016 m. spalio 17 d ir uždėjo langetę - įtvarą. Negali paaiškinti iš kur byloje atsirado kitų nepilnamečių paaiškinimai dėl elektroninių cigarečių, galimai sūnus buvo apkalbėtas kitų asmenų dėl žaidimų internete. Sūnus iki 8 klasės mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, šiuo metu jau antrus metus mokosi VGTU licėjuje. Šeimoje auga du sūnus, vienas jau pilnametis. Sutuoktinis dirba VGTU dėstytoju, vaikų santykiai su tėvu puikūs, jie daug laiko praleidžia kartu. Klasėje sūnus artimai bendrauja su E., su kaimynu P., bei V., kuris mokosi licėjuje, ir kartu pateko į eismo įvykį. Jei matytų, kad sūnus prekiautų cigaretėmis, tokių dalykų savo namuose netoleruotų. Tarp sūnaus draugų nepažįsta asmens V. vardu. Bendraudama su sūnumi ji teiravosi dėl elektroninių cigarečių ir sūnus atsakė neigiamai (b.l. 33-35).

Teismo posėdyje apklausta liudytoju apklaustas nepilnametis A. R. paaiškino, jog jam 16 metų, sutinka duoti paaiškinimus. Žino, kad nagrinėjama byla, kurioje kažkokie vaikinai, kurių jis net nepažįsta, kaltina jį elektroninių cigarečių pardavinėjimu, tačiau jis jokių cigarečių nepardavinėjo, nieko neturi. Jis nieko apie elektronines cigaretes nežino, žino, tik tiek, kad vaikai jas iš kažkur gavo ir kaltina jį, jas jiems pardavus. Gal vaikus, kurie jį kaltina yra matęs mokykloje ar rajone, tačiau jau du metai kai mokosi VGTU inžinerijos licėjuje. Nurodė, kad po avarijos buvo traumuotas, gal 2 mėnesius buvo namie, nuo 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sanatorijoje. Avarija buvo 2016 m. rugsėjo 2 d., po ko jis visą savaitę gulėjo ligoninėje, vėliau sugipsavus koją, gydėsi namie, vaikščioti negalėjo, į lauką neišeidavo. Namie jo aplankyti ateidavo tik du draugai V. ir V. ir mokytojai. Taip pat nurodė, kad jis internetu žaidžia žaidimus, galimai žaidė ir su tais vaikais, kurie jį kaltina, galimai apie jį sužinojo iš kitų socialinių tinklų. Mokyklą, kurioje mokosi tie moksleiviai, jis baigė prieš du metus. Elektroninių cigarečių niekada neturėjo, kaip jos atrodo matė tik internete. Taip pat paaiškino, kad jų šeimoje nėra rūkančių, gyvena su mama ir tėčiu bei broliu, turi savo kambarį. Tėvų požiūris į rūkymą neigiamas, todėl kai tėvai sužinojo apie šią situaciją, nepatikėjo, nes žino, kad jis ne toks. Atsakydamas į klausimus paaiškino, su ramentais namuose vaikščiojo du mėnesius, po to buvo sanatorijoje, tačiau tik grįžęs iš ligoninės namie kelias savaites visiškai nevaikščiojo (b.l. 49).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas nepilnametis Tomas E. C. paaiškino, jog A. R. pažįsta iš kompiuterinių žaidimų, žino kas jis toks, koks jo vardas žaidime, nėra su juo susipykęs, žaidime žaidžia vienoje komandoje. Apie nagrinėjamą bylą žino. Kai susipažino su A. R., buvo elektroniniu cigarečių mada, ir A. R. klausinėjo jo, gal jis pažįsta ką nors, kas nupirktų cigaretes, minėjo, kad pirkėjus galiu atsivesti. Pirmą pas A. R. jis nuvedė A. A., o po savaitės laiko V. L.. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad klasėje daug kas kalbėjo apie elektronines cigaretes, ir buvęs klasiokas Povilas apie jas buvo užsiminęs. A. R. jo gyvai teiravosi gal kam reikia elektroninių cigarečių, kai jie buvo pas jį svečiuose, namuose Girinio g. Pirmą kartą pas jį į svečius buvo užėję vasaros pabaigoje, o dėl elektroninių cigarečių rugsėjo pradžioje, jau po rugsėjo 1-os, viduryje savaitės, dienos metu, to metu A. R. buvo verandoje. Kadangi jie mokosi skirtingose mokyklose, su A. R. mokyklose nesusitinka. Elektroninėmis cigaretėmis susidomėjo A. A., kalusė, gal kas gali parduoti, tada jis nurodė, kad A. R., ir paklausus pas A. R., pastarasis pasakė, kad atvestų A. A.. po pirmo pokalbio apie cigaretes, A. A. pas A. R. atvedė po poros savaičių, tai buvo rugsėjo mėnesio pabaiga- spalio pradžia. Jie atėjo trise, jis (T.E. C.), A. A. bei dar vienas klasiokas. Jie sutarė ko nori ir kokia kaina. Žinojo, kad sutarė dėl kainos – 50 eurų už vieną elektroninę cigaretę. Kai su A. A. ėjo pas A. R., tuo metu jam jau koja buvo lūžusi, o kai A. R. klausinėjo ar kam reikalingos cigaretės, tai dar buvo sveikas. Tarp A. A. ir V. L. ėjimo pas A. R. buvo savaitė laiko, daugiau niekas iš vaikų pirkti cigarečių nenorėjo. V. L. pirko cigaretę iš A. R., mokėjo už ją dalimis. Patikslino, kad per abu pirkimus, kai cigaretes pirko A. A. ir V. L., A. R. jau buvo su sulaužyta koja. Kitiems asmenims nėra pirkęs elektroninių cigarečių. Sau jis taip pat pirko elektroninę cigaretę, bet sakė, kad Kristupui, nes tai buvo jų bendra cigaretė, ją išbandė, įsitikino, kad ji tikra, nes traukiant jautėsi skonis. Sau pirko cigaretę be nikotino, ir kai mokyklos tualete įkliuvo, įvardijo išgalvotą asmenį. A. R. sakė, kad elektronines cigaretes gaudavo iš savo vyresnio brolio (b.l. 50-51).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas nepilnametis A. A. paaiškino, kad su A. R. juos supažindino T., kuris užsiminė apie elektroninę cigaretę, pasiūlė. Jis pirma pagalvojo, ir nutarė nupirkti. Atėję pas A. R. viską suderino, jis padavė pinigus, o T. kitą dieną atnešė jam elektroninę cigaretę. Patikslino, kad jis gyvena Austėjos gatvėje, iki A. R. namų Girini gatvėje apie 100-20 metrų. Kai ėjo tartis pas A. R. į namus dėl cigarečių, ėjo jis, T. ir K.. Sutarė, kad jis (A. A.) pirks elektroninę cigaretę, sumokėjo 35 eurus, o cigaretę gavo vėliau, p kelių dienų. Elektroninę cigaretę atnešė Tomas, padavė ją mokykloje. Pirktą cigaretę pametė, kai ėjo su draugais. Jis nebuvo įkliuvęs rūkant elektroninę cigaretę. O kai įkliuvo T. (tačiau nerūkant), buvo jo neteisingai apkaltintas. Kai jis pametė savo cigaretč, tada V. nusipirko elektroninę cigaretę. Cigaretė buvo be nikotino, skonis lyg ir vyšnių, cigaretė neturėjo svaiginti. Jis savo cigaretę rūkė tik vieną dieną, nes kitą dieną ją pametė. Taip pat nurodė, kad kai jis buvo apklausiamas, pirma neigė turėjęs elektroninę cigaretę, po to prisipažino. Su A. R. susipykęs nebuvo, matė jį du kartus, abu jo namuose, kai jam jau buvo sulaužyta koja, jis vaikščiojo su ramentais. Pas A. R. ėjo kartu su kitais draugais, klasiokais. Jis taip pat žaidžia kompiuteriniais žaidimais, tačiau su kita komanda, su A. R. nežaidžia (b.l. 51-52).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas nepilnametis V. L. paaiškino, kad jam 14 metų, kad pažįsta A. R. per T., su juo teko du kartus susitikti. Žino, kad nagrinėjama byla dėl elektroninių cigarečių. Nurodė, kad T. jį nuvedė pas A. R., jie susitarė, kad jis pirks cigaretę, kitą dieną atėjęs ją nupirko, o parvažiavus namo elektroninę cigaretę rado mama. Tiksliai datos neprisimena, kada pirmą kartą atvažiavo pas A. R. į namus, bet jau buvo mokslo metai. Tą kartą pas A. R. ėjo su T., ėjo tartis dėl elektroninės cigaretės. A. R. jau buvo lūžusi koja, jis vaikščiojo su ramentais. Pirmą kartą jis tik tarėsi dėl cigaretės, o antrą kartą atėjus, jau gavo cigaretę, sumokėjo 40 eurų, buvo atėjęs vienas. Cigaretė buvo užpildyta, ten buvo kažkoks skystis, tačiau nežino, ar tas skystis buvo su nikotinu ar be. Po antro karto, kai įsigijo cigaretę, su A. R. daugiau susitikęs nebuvo. Su cigarete savo mamai jis įkliuvo pačią pirmą dieną kai ją įsigijo. Iš kur A. R. gaudavo cigaretes jam nežinoma (b.l. 52-53)

Motyvuojamoji dalis

ATPK 181 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Tačiau remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos administracijų nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir bylų teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. R. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybė pagal šį straipsnį galima tėvams tik tuo atveju, kai jie tyčia nepanaudoja tėvų valdžios ar sąmoningai nieko nedaro vaikų interesais (pvz., vaikais nesirūpina, palieka vaikus be priežiūros, visiškai vaikų neauklėja, ignoruoja netinkamą veikų elgesį ir pan.). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. R. ir J. R. yra jų nepilnamečio sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. (b.l. 17). Administracinėn atsakomybėn traukiama J. R. teismo posėdyje paaiškino, kad tinkamai prižiūri ir auklėja savo nepilnametį sūnų, juo rūpinasi, santykiai tarp tėvų ir nepilnamečio sūnaus geri. Sūnus paklusnus, atsakingas, geras, draugiškas. Taip pat nurodė, kad sūnus A. 2016 m. rugsėjo 2 d. pateko į avariją, po ko buvo gydytas ligoninėje, namie, jam buvo lūžusi koją, todėl jis ilgą laiką vaikščiojo su ramentais, buvo namie slaugomas ir mokomas, į lauką neišeidavo. Kadangi ji su sutuoktiniu dirba, nepilnametis sūnus gydymo laikotarpiu būdavo namie. Jų šeimoje niekas nerūko, rūkymas netoleruojamas, ir sūnus, būdamas namie, negalėjo nei įsigyti, nei pardavinėti elektroninių cigarečių. Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis A. R. neigė pardavinėjęs elektronines cigaretes, apklausti nepilnamečiai A. A., V. L. teigė įsigiję iš A. R. elektroninių cigarečių be nikotino, bei nurodė, kad apie parduodamas cigaretes sužinoję iš T.E. C.. Iš byloje esančio Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos pranešimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. mokytoja pas mokinius rado buteliuką su skysčiu, ant kurio buvo užrašas “Eko dūmas”. Už tai, kad nepilnametis T.E. C. mokykloje turėjo elektroninės cigaretės skystį Liquide, jo motinai R. K. buvo surašytas ATP protokolas ir skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 185⁶ str. 1 d.(b.l. 8,9). I. A. nubausta už tai, kad jos nepilnametis sūnus A. A. mokykloje savo spintelėje laikė elektroninę cigaretę (b.l. 14,15).

1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 16¹ straipsnyje reglamentuotas Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių pardavimo ir vartojimo draudimas nepilnamečiams, ir jo 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, taikomas šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas; Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) elektronines cigaretes ir turėti elektronines cigaretes ar elektroninių cigarečių pildykles (2 punktas); Draudžiama nupirkti ar kitaip perduoti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles asmenims iki 18 metų (3 punktas). Už jaunesnių kaip šešiolikos metų asmenų tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių) rūkymą (vartojimą) ar tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų turėjimą) taip pat buvo numatyta ir administracinė atsakomybė tėvams ir globėjams (ATPK 185⁶ straipsnio 1 dalis, redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.). Už analogišką veiką taip pat buvo numatyta atsakomybė asmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų (ATPK 185⁶ straipsnio 3 dalis).

Tačiau pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu nepilnametis vaikas vieną kartą ar tik trumpa laikotarpį pasielgia kaip nors neteisėtai, tačiau yra tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas, nėra duomenų, kad tėvai netinkamai atlieka savo pareigas, toleruoja vaiko neteisėtą elgesį, vien vienkartinis vaiko netinkamas poelgis sudaro tik formalų kelti klausimą dėl tėvų atsakomybės pagal ATPK 181 straipsnį, tačiau formaliai taikyti atsakomybę tėvams būtų neteisinga. Taigi, kaip matyti iš šios bylos, J. R. kartu su vyru augina du sūnus, kurių vienas yra nepilnametis, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Nepilnamečio A. R. motina nurodė, jog su vaiku buvo kalbėta dėl minėto pažeidimo, jis neigia pardavinėjęs elektronines cigaretes. Iš byloje pateiktos nepilnametį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad A. R. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo skatintas už atsakingumą, dalyvavimą įvairiuose renginiuose. Byloje nėra faktų, kad J. R. kaip nors sūnaus A. būtų neprižiūrėjusi, jį apleidusi ar netinkamai panaudojusi savo kaip motinos valdžią šio vaiko atžvilgiu, būtų žinojusi apie netinkamą jo elgesį, bet tai toleravusi ar ignoravusi. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie J. R. šeimą, minėta šeima nėra įrašyta nei į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nei į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad nagrinėjamu atveju J. R. tinkamai nepanaudojo tėvų valdžios prižiūrint savo nepilnametį sūnų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla prieš J. R. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.