Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-28 · Administracinė byla Nr. I-1293-189/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
I-1293-189/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02807-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Violeta Balčytienės, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
Trečiasis asmuo
UAB „Sauda“
Administracinė byla Nr. I-1293-189/2013Proceso Nr. 3-61-3-02807-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjui A. B. (A. B.),

atsakovės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sauda“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1), vėliau jį patikslindamas (b. l. 9-10) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-10-17 sprendimą Nr. 10-10-S-10609 dėl transporto priemonės grąžinimo (b. l. 2) ir įpareigoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą išduoti nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę – motociklą „021“.

Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-09-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1899-137/2012 buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 str., 123 str. 1 d., 2 d., 5 d. Pažymėjo, jog teismas nenumatė transporto priemonės – motociklo „021“ konfiskavimo, todėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK KPV) ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui grąžinti minėtą transporto priemonę, nes pareiškėjas nepateikė nuosavybę patvirtinančių dokumentų yra neteisėtas.

Pagrįsdamas nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentus nurodė, kad pareiškėjas yra teisėtas transporto priemonės – motociklo „021“ valdytojas, nes motociklą pirko užsienyje, kaip nevažiuojančią transporto priemonę, pirkimo-pardavimo sutartis buvo žodinė, todėl tai pagrindžiančių dokumentų pateikti negali.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimo (b. l. 22-23) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė transporto priemonės (motociklo) registracijos liudijimo, patvirtinančio, kad motociklo teisėtas valdytojas yra jis pats, t. y. atvykęs atsiimti automobilio pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad būtent jis, ginčo transporto priemonę, kurios kėbulo identifikacinis numeris taip pat nežinomas, iki 2012-09-03 valdė teisėtai. Pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat nepateikė ir dokumentų, patvirtinančių argumentus, kad motociklą pirko užsienyje. Nurodė, kad būtent tuo pagrindu, skundžiamu sprendimu, pareiškėjui ir buvo atsisakyta grąžinti transporto priemonę. Atkreipė dėmesį, jog pareiga įrodyti teisę į daikto valdymą priklauso pareiškėjui.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sauda“ atsiliepimo (b. l. 33-34) argumentais patvirtino, jog motociklas šiuo metu yra saugojamas UAB „Sauda“ priklausančioje aikštelėje. Sutiko su atsakovo teiginiais, kad transporto priemonę atsiimti galima tik pateikus reikiamus, nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, kad pareiškėjas bet kada gali kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad būtent pareiškėjas yra transporto priemonės savininkas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-10-17 sprendimo Nr. 10-10-S-10609 dėl transporto priemonės grąžinimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat įpareigojimo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą išduoti pareiškėjui nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę – motociklą „021.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-09-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1899-137/2012 buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str., 123 str. 1 d., 2 d., 5 d., už tai, kad 2012-09-03 apie 9.25 val., Švenčionių g. 5, Vilniuje buvo sulaikytas vairuojant motociklą be valstybinio numerio ženklo, transporto priemonė neįregistruota, registracijos liudijimo pareiškėjas nepateikė, rėmo numerio nustatyti taip pat nepavyko, o duomenų bazėje (VRIS CDB) informacijos apie motociklo savininką taip pat nėra. Pareiškėjui nepateikus motociklo nuosavybę patvirtinančių dokumentų, motociklas buvo pristatytas saugojimui į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę (b. l. 29, 30). Pareiškėjas su prašymu (b. l. 25) kreipėsi į atsakovą bei trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl pažymos išdavimo, kurios pagrindu jam būtų galimybė atsiimti transporto priemonę. Atsakovas skundžiamu 2012-10-17 sprendimu (raštu), ginčo transporto priemonę pareiškėjui grąžinti atsisakė, tuo pagrindu, jog pareiškėjas nepateikė motociklo nuosavybę patvirtinančių dokumentų.

Ginčo situaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-06-23 įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas (toliau – ir Priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2012-05-01 iki 2013-01-01) 2 str. 61 p. yra apibrėžta transporto priemonės valdytojo sąvoka, tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260, 3.7. p. taip pat nurodyta, jog transporto priemonės valdytojas – fizinis, juridinis asmuo arba užsienyje įregistruotos įmonės atstovybė Lietuvos Respublikoje, kurių vardu transporto priemonė registruojama Lietuvos Respublikoje.

Aprašo 16 p. nustatyta, jog priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (valdytojas) dėl jos grąžinimo kreipiasi į policiją, kur informuojamas, kaip galima atsiimti transporto priemonę.

Pagal Priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 15 p. priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (valdytojas), atvykęs į policijos įstaigą atsiimti transporto priemonės, pateikia šiuos dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą (15.1 p.), transporto priemonės registracijos liudijimą (laikiną transporto priemonės registracijos liudijimą) (15.2 p.).

Taigi iš paminėto teisinio reglamentavimo aišku, jog nuosavybės teisę į transporto priemonę, šiuo atveju, patvirtintų motociklo įgijimo dokumentai ir registravimo įstaigos (VĮ „Regitra“) duomenys. Tačiau, kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjas iš UAB „Sauda“ priklausančios saugojimo aikštelės norėdamas atsiimti transporto priemonę dokumentų, jog būtent jis yra teisėtas transporto priemonės (ginčo motociklo) valdytojas nepateikė, šią aplinkybę, be kita ko, pats pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad motociklą pirko turguje Anglijoje, su tikslu, vėliau jį parduoti detalėmis, o perkant transporto priemonę iš pardavėjo negavo jokių apie motociklą patvirtinančių dokumentų. Tyrimo metu nebuvo įmanoma nustatyti ir motociklo identifikacinio kėbulo numerio.

Pažymėtina, kad pareiškėjo tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai, jog transporto priemonę identifikuojančių dokumentų pareiškėjas negavo, nes transporto priemonė buvo pirkta turguje detalėms, nagrinėjamu atveju negali būti laikytini pateisinančiais ir sudarančiais pagrindą siekti atsiimti transporto priemonę teisės aktų nustatyta tvarka nepateikiant privalomų pateikti dokumentų. Pareiškėjas tokiu būdu (turguje be dokumentų) įsigydamas transporto priemonę, prisiėmė visą būsimą riziką, galėjusią/galinčią sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes ateityje. Todėl, kaip ir šiuo atveju, pareiškėjui nepateikus jokių transporto priemonę apibūdinančių dokumentų bei dokumentų, kad motociklas nuosavybės teise priklauso būtent pareiškėjui, prekės (motociklo) įsigijimo neigiamos pasekmės pasireiškė neturėjimu teisės iš saugomos aikštelės atsiimti tariamai pareiškėjui priklausančios transporto priemonės.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad, kaip buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi absoliučiai jokių transporto priemonės (motociklo „021“) dokumentų, taip pat neturi jokių dokumentų patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisę į transporto priemonę, o tuo tarpu Priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 15 p. imperatyviai nustatyta, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė gali būti grąžinama tik savininkui ar valdytojui, o transporto priemonę galima atsiimti tik pateikiant transporto priemonės registracijos liudijimą (laikiną transporto priemonės registracijos liudijimą) (15.2 p.), todėl pareiškėjui nurodytų privalomai pateikti dokumentų nepateikus, Vilniaus apskrities VPK KPV pareigūnai pagrįstai pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą, iš UAB „Sauda“ saugomo aikštelės atsiimti transporto priemonė – motociklą „021“.

Pareiškėjas patikslinto skundo argumentus, nukreipdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 str. nuostatą akcentuoja, jog pastarasis yra teisėtas transporto priemonės (motociklo „021“) valdytojas, o kaip nustatyta paminėtoje kodekso normoje teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teise. Atkreiptina, jog pareiškėjas viso tyrimo metu, nepateikė pagrindo (nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų) pagrindžiančio nuosavybės teisę į motociklą, todėl neįrodžius nuosavybės teisės, motociklo valdymas negali būti pripažintas teisėtu daikto valdymu.

Priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 18 p. nustatyta, jog Policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, priėmęs sprendimą grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę jos savininkui (valdytojui), išduoda Tvarkos aprašo 3 priede nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, tačiau, kaip jau minėta, prieš tai turi būti įvykdytos atitinkamos šio aprašo 15 p. nurodytos galimybę grąžinti transporto priemonę suteikiančios sąlygos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimant ginčo sprendimą atsakovo įgalioti atstovai veikė įstatymų nustatyta tvarka, rėmėsi galiojančiais teisės aktais, todėl priėmė pagrįstą sprendimą – atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą atsiimti transporto priemonę. Taigi esant tokioms aptariamos situacijos faktinėms aplinkybėms, surinktos medžiagos įrodymams, teisės aktų nuostatoms, skunde išdėstytais argumentais pareiškėjo reikalavimą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-10-17 sprendimą Nr. 10-10-S-10609 dėl transporto priemonės grąžinimo, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tuo tarpu išvestinis reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą išduoti nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę – motociklą „021“ galėtų būti tenkinamas tik panaikinus ginčo sprendimą, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nutarė:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėsBronius JanuškaLiudmila Zaborovska