Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-08-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1077-340/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-26
Bylos Nr.
2S-1077-340/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
N. I.
Ieškovas
K. I.
Trečiasis asmuo
TEO LT
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1077-340/10Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-07080-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 110.5; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, H. Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui N. I. ir atsakovo N. I. priešieškinį K. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo TEO LT, AB, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei turto padalijimo.

Šalies argumentai

Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašydama nustatyti atsakovui pareigą mokėti vaikų D. I. ir J. I. išlaikymui kiekvieną mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nes nuo 2009-05-04 vaikų išlaikymui yra suteikęs tik 100 Lt išlaikymą.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-03-16 nutartimi ieškovės K. I. prašymą tenkino iš dalies; priteisė iš N. I. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. I. ir J. I. mokamą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui po 300 Lt; D. I. ir J. I. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskyrė K. I.. Teismui pateiktame prašyme ir ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas ilgą laiką beveik neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys ir prašyme nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog siekiant užtikrinti vaikų interesus, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas, būtina užtikrinti nepilnamečiams vaikams minimalų pragyvenimo šaltinį. Ieškovės prašomas laikino išlaikymo dydis – 400 Lt kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į byloje pateiktus atsakovo įrodymus apie jo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, vaikų, kuriems būtinas išlaikymas, skaičių, laikytinas neproporcingu, todėl teismas prašymą tenkina iš dalies nustatydamas 300 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui dydį. Toks išlaikymo dydis užtikrins minimalių ir būtinų vaikų poreikių patenkinimą, kol teisme bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas, nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys atsakovo turtinių teisių.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-03-16 nutartį pakeisti ir priteisti iš N. I. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. I. ir J. I. mokamą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui po 125 Lt iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apelianto vertinimu, nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Nutartyje nėra nurodyta argumentų, kodėl teismas taikė CPK 148 str. numatytą išimtį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė nepranešęs atsakovui, tokiu būdu pažeista CPK 148 str. 1 d. nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka bei šalių procesinis lygiateisiškumas, teisė būti išklausytam, nesudarytos galimybės atsakovui ginti savo teises. Nurodo, jog teismas nepagrindė nustatomo 300 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui dydžio. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje nurodęs ir pagrindęs, kad kiekvieno vaiko poreikiai būtų visiškai patenkinti kiekvieno išlaikymui per mėnesį skiriant 315,07 Lt. Apelianto nuomone, teismas neįvertino tėvų turtinės padėties, jų finansinių galimybių. Iš byloj esančių duomenų matyti, jog ieškovės gaunamos pajamos yra penkis kartus didesnės nei atsakovo, todėl ieškovė vaikų išlaikymui per mėnesį turėtų skirti penkis kartus didesnę pinigų sumą nei atsakovas. Pažymi, jog neginčija pareigos teikti laikiną išlaikymą vaikams, tačiau įvertinęs tokio amžiaus vaikų poreikius, savo ir ieškovės finansines galimybes, sutinka mokėti po 125 Lt kas mėnesį teiktino išlaikymo kiekvienam vaikui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-03-16 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai dėl CPK 148 str. pažeidimo pagrįsti, tačiau neprašoma nutarties panaikinti dėl šio pažeidimo kaip tokio, dėl kurio gali būti neteisingai išspręsta byla. Nurodo, jog teismo priteistas laikinas išlaikymo dydis atsižvelgiant į bylos aplinkybes iš esmės teisingas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso teisės normas.

Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturiniams interesams konkrečioje byloje.

Viena galimų laikinųjų apsaugos priemonių numatyta CK 3.65 str. 4 d. – priteisimas iš vieno sutuoktinio laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo klausimą sprendžiant pagal analogiją taikant CK 3.192 – 3.201 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priteisdamas po 300 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą apelianto sūnums nenukrypo nuo šio orientacinio kriterijaus; nagrinėjamoje byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojo prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 800 Lt per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“); teismas atsižvelgė į byloje pateiktus atsakovo duomenis apie jo turtinę padėtį ir ieškovės prašomą išlaikymo dydį sumažino iki 300 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą laikinųjų apsaugos priemonių instituto prasmę, kolegija negali sutikti su apelianto argumentais dėl jo gaunamų pajamų dydžio ir priteisto laikino išlaikymo sūnums santykio. Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Ginčydamas priteisto laikino išlaikymo dydį apeliantas nepateikė įrodymų, jog negali teikti tokio dydžio išlaikymo, atskirajame skunde tik nurodoma, jog apelianto gaunamos pajamos sudaro 1080 Lt, atskaičius privalomus mokesčius bei įmokas, ir yra penkis kartus mažesnės nei ieškovės, tačiau šie teiginiai nepagrindžiami jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Atsižvelgdama į apelianto teiginius apie gaunamas pajamas, kolegija laiko, jog apeliantas gauna pakankamas pajamas, kad galėtų teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums; atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, vaiko interesai užtikrinami pirmesne eile, nei kitos išlaidos. Taip pat kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiui, jog atsakovas turi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą, kuriame negyvena, todėl turi galimybę jį nuomoti ir taip padidinti savo pajamas.

Kolegija nesutinka, kad teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus apeliantui buvo šiurkščiai pažeistos jo procesinės teisės. CPK 148 str. 1 d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar tokia grėsmė yra ir ar ji reali, priklauso teismui. Be to, kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą itin trumpą terminą klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėti, atsakovo informavimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą yra labiau orientuotas ne į galimybę suteikti atsakovui teisę į atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, o į galimybę atsakovui kuo greičiau realizuoti savo priešpriešinę teisę – prašyti teismo laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 str.), panaikinti (CPK 150 str.). Nepranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą savaime nedaro nutarties negaliojančia. Šiuo atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, CPK 151 str. numato nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo tvarką.

Kaip jau minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-03-16 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apelianto (atsakovo) N. I. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 14,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. I. 14 Lt (keturiolika litų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai D. KačinskienėH. Jaglinskis