Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-900-387-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-06-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
1A-900-387-2012
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00226-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-900-387/2012

Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00226-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Sigitos Bieliauskienės,sekretoriaujant Jolantai Maksimovič,dalyvaujant prokurorei Editai Anforavičienei,nuteistajam R. J., jo gynėjui adv. Donatui Skebui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-19 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmes vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, skiriant R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis įpareigotas atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš R. J. priteista 934,60 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. 2012-01-21, apie 01.25 val., viešoje vietoje – prie namo Pašilaičių g. 16, Vilniuje, iš chuliganiškų paskatų kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu užpuolė D. O. ir sudavė šiam ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešinės plaštakos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžio, tuo savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti 2012-06-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai nusprendė, kad jis padarė nusikaltimą. Nuosprendis grindžiamas vien tik nukentėjusiojo ir su juo susijusių liudytojų parodymais.

Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo pateikta sužalojimo versija prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota apie 40 smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau specialisto išvadoje konstatuota, jog galimai įvykio metu jam buvo padarytos trys fizinio poveikio žymos. Apelianto nuomone, neįtikėtina, kad po 40 stiprių smūgių rankomis ir kojomis teliko 3 trauminio poveikio pėdsakai.

Apeliantas pažymi, kad priimant nuosprendį apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ir pats nukentėjusysis atliko agresyvius smurtinius veiksmus, galėjo smūgiuoti ranka, o dėl šio smūgio nukentėjusysis galėjo susilaužyti pirštakaulį. Aplinkybė ar nukentėjusiojo piršto kaulas lūžo dėl į pirštą suduotu smūgio ar dėl paties nukentėjusiojo atlikto smūgio turi esminės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui, tačiau teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlikti teismo medicinos specialisto apklausą.

Pasak apelianto, nukentėjusysis jį nurodė kaip asmenį, dalyvavusį muštynėse ne dėl to, kad pats būtų jį įsidėmėjęs, o dėl to, kad jam anksčiau R. J. nuotrauką socialiniame tinklapyje Facebook parodė L. K.. Tuo tarpu liudytojai L. K., A. T., T. S. yra suinteresuoti, kad R. J. pripažintų kaltu, nes nukentėjusysis yra jų draugas, todėl jie turi išankstinį neigiamą nusistatymą ir priešiškumą jam. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad A. T. ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad mato R. J. pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad atsimena apeliantą, kaip asmenį sumušusį nukentėjusįjį. Liudytojui T. S. ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nebuvo nei parodytas atpažinti, nei suvestas akistaton, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu, žinodamas, kad nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinamas būtent R. J., T. S. nurodė, kad nukentėjusįjį sumušė būtent jis.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai į įvykio vietą nekvietė policijos pareigūnų ir iš įvykio vietos pasišalino. Dėl to nebuvo nustatytas konflikto dalyvių blaivumas, jų visų fizinė būklė, tiksli įvykio vieta ir joje esantys pėdsakai, užfiksuoti pirminiai parodymai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis apkaltino jį sužalojimu tik tada, kai išsiblaivė, suderino su draugais parodymus ir parinko iš socialinio tinklapio kaltinimui parankų asmenį. Įvykis buvo 2012-01-21, 1.25 val., o pareiškimą nukentėjusysis parašė tik 2012-01-23, 18 val. Apelianto nuomone, neatmestina galimybė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kitu laiku įvykusių muštynių metu. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad iki nagrinėjamo konflikto jis su liudytojais vartojo alkoholį ir buvo apsvaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai R. J. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8p.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto teiginiai, jog nukentėjusiojo pateikta sužalojimo versija prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems įrodymams, o pirštakaulį nukentėjusysis galėjo susilaužyti pats atlikdamas smurtinius veiksmus, neatitinka tikrovės. Savo argumentus nuteistasis faktiškai grindė vien specialisto išvada, nurodydamas, kad neva po 40 smūgių turėjo likti daugiau nei 3 trauminio poveikio pėdsakai. Kartu apeliantas nurodė, kad apklausus teismo medicinos specialistą teismo posėdyje galimai būtų patvirtinta jo versija, kad nukentėjusysis pats galėjo susilaužyti pirštikaulį smūgiuodamas ranka.

Konstatuotina, kad specialistas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ar papildyti. (BPK 284 str. 2d.). Pažymėtina, kad specialisto išvada neturi išskirtinės įrodomosios galios ir vertinama kartu su kitais įrodymais. Šioje byloje specialisto išvada yra aiški ir nedviprasmiška. Kaip nurodė savo išvadoje specialistas nukentėjusiajam D. O. sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu. Specialistas taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotos nurodytomis aplinkybėmis, t.y. jį spardant kojomis į įvairias kūno vietas, o nuo smūgių jam dengiantis rankomis.

Atmestinas ir apelianto teiginys neva pats nukentėjusysis atliko agresyvius smurtinius veiksmus, galėjo smūgiuoti ranka, o dėl šio smūgio nukentėjusysis galėjo susilaužyti pirštakaulį. Tokių aplinkybių nenurodė nei vienas įvykį matęs liudytojas. Nukentėjusysis D. O. kategoriškai nurodė, kad jį spardė būtent kaltinamasis R. J. ir būtent stiprų smūgį per pirštą dėl ko pirštakaulis ir galėjo lūžti, jis gavo kai dengėsi rankomis galvą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina tiek liudytojų A. T., L. K., T. S. parodymai, tiek specialisto išvada.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto teiginiai apie tai, kad nukentėjusysis jį nurodė kaip asmenį, dalyvavusį muštynėse ne dėl to, kad pats būtų jį įsidėmėjęs, o dėl to, kad jam anksčiau R. J. nuotrauką socialiniame tinklapyje Facebook parodė L. K. bei kad liudytojai L. K., A. T., T. S. yra suinteresuoti, kad jis būtų pripažintas kaltu, nes nukentėjusysis yra jų draugas, taip pat nėra teisingi. Pažymėtina, kad liudytojas L. K. nurodė, jog R. J. jis pažinojo dar iki šio įvykio ir kategoriškai nurodė matęs, kaip R. J. spardė ant žemės gulintį D. O.. Tai, jog L. K. pažinojo iš anksčiau patvirtino ir pats R. J.. Ši aplinkybė paneigia nuteistojo aiškinimą, jog jis „kaip kaltininkas buvo „atrinktas“ socialiniame tinklapyje Facebook“. Pažymėtina ir tai, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodytų liudytojų parodymais. Pirmos instancijos teismas pagrįstai tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų L. K., A. T., T. S. parodymus vertino kaip nuoseklius ir nekeliančius abejonių. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis ir liudytojai yra pažįstami nesudaro pagrindo jų parodymus vertinti kaip nepatikimus.

Apelianto nurodomos aplinkybės, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai į įvykio vietą nekvietė policijos pareigūnų ir iš įvykio vietos pasišalino; dėl to nebuvo nustatytas konflikto dalyvių blaivumas, jų visų fizinė būklė, tiksli įvykio vieta ir joje esantys pėdsakai; nebuvo užfiksuoti pirminiai parodymai, apeliacinės instancijos teismo nevertinamos kaip esminės, verčiančios abejoti kitais duomenimis, kurių pagalba ir buvo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Nukentėjusiojo paaiškinimas, jog iš karto į policiją nesikreipė, nes buvo ištiktas šoko, o be to ir taip žinojo vieno iš užpuolikų (nuteistojo R. J.) vardą ir pavardę teismo laikomas logišku ir suprantamu. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai nurodė, kad prieš įvykį buvo išgėrę alaus, tačiau tai neturėjo jokios reikšmės konflikto kilimui bei nukentėjusiojo sumušimui.

Tokiu būdu R. J. kaltė šioje byloje buvo grindžiama nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo patikrinti ir patvirtinti liudytojų parodymais bei specialisto išvada. Šių įrodymų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus įstatymų reikalavimų nepažeidė, nuteistojo teisių pažeidimų nenustatyta, tad naikinti 2012-06-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas ValantinasTeisėjai Jolanta ČepukėnienėSigita Bieliauskienė