Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei O. M., jos atstovei advokatei Reginai Butnevičienei, atsakovui A. M., jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovams J. V., D. N.,

nedalyvaujant trečiojo asmens AB „Luminor Bank“, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kt. su tuo susijusių reikalavimų atsakovui A. M., trečiajam asmeniui AB „Luminor Bank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą po 200 Eur kas mėnesį, bei 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl kt. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu ieškovė bei jos atstovė paaiškino, kad šalys nusprendė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, susitarė dėl visų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išskyrus išlaikymą vaikui. Šalių vaikas gyvena su ieškove, specialių poreikių neturi, lanko šokių būrelį. Rudenį vaikas rudenį pradės lankyti mokyklą, todėl vaiko poreikiai ir jam būtinos išlaidos padidės. Išlaikymo vaikui atsakovas neteikia nuo 2017 metų gruodžio mėnesio.

Atsakovas t.p. prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodo, kad gali teikti mažesnį nei reikalauja ieškovė išlaikymą vaikui (125 Eur per mėnesį), o vaiko išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė, kadangi vaikas dalį ieškovės nurodyto laikotarpio gyveno pas jį, ir tuomet jis vaiką pilnai išlaikė.

Šalių vaikas A. M. dėl amžiaus negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas posėdyje pateikė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo dydis ir šalių pateikta taikos sutartis atitinka ieškovės vaiko interesus.

Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, šalių vaiko išlaikymo tenkinami, šalių pateikta taikos sutartis tvirtinama, ir byla šioje dalyje nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 10). Jos turi nepilnametį vaiką A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Bylos duomenys patvirtina, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi, nes šalys nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Šalys nurodo, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašo nenustatinėti konkrečių faktų patvirtinančių vieno ar kito sutuoktino kaltę. Esant tokiai šalių pozicijai, plačiau dėl santuokos nutraukimo ir jo pagrindo nepasisakoma (CPK 268 str. 5 d., CK 3.63 str.), o šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Ieškovės prašymu jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 str.).

Ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalinimo šalys išsprendė taikiai taikos sutartyje. Šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismo vertinimu, ji atitinka tiek šalių, tiek jų vaiko, tiek kreditorės interesus. Todėl yra pagrindas ją patvirtinti ir bylą dalyje dėl šių ieškovės reikalavimų nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims nepavyko taikiai išspręsti ginčo dėl jų vaiko išlaikymo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas neteikia reguliaraus ir pakankamo išlaikymo vaikui, tai yra pagrindas jį priteisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

Teismas iš esmės sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. A. M. yra septynerių metų amžiaus, ruošiasi pradėti mokytis mokykloje, šiuo metu lanko darželį, šokių būrelį. Specialiųjų poreikių vaikas neturi. Šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri jam tinkamai užtikrina visas būsto sąlygas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui (apie 400 Eur per mėnesį) iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

Ieškovės pajamos yra apie 450,00 Eur darbo užmokestis. Ieškovei priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kito nekilnojamojo ar kt. didesnės vertės turto ji neturi. Turi solidarų su atsakovu įsiskolinimą kredito įstaigai.

Atsakovo pajamos yra apie 650,00 Eur darbo užmokestis. Atsakovui t.p. priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kito nekilnojamojo ar kt. didesnės vertės turto jis neturi. Turi solidarų su ieškove įsiskolinimą kreditinei įstaigai.

Taigi abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, tačiau atsakovas gauna didesnes pajamas nei ieškovė. Todėl, teismo vertinimu, privalo didesne dalimi prisidėti ir prie vaiko išlaikymo.

Minėta, kad vaikas šiuo metu nuolatos gyvena pas ieškovę. Taigi būtent ieškovė suteikia vaikui būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, t.p. yra pagrindas priteisti didesnį išlaikymą iš atsakovo.

T.p. minėta, kad atsakovas šiuo metu dirba, gauna pastovias didesnes nei minimalios pajamas. Byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotas galimybes įsidarbinti, gauti papildomų pajamų, būtinų jo paties ir vaiko išlaikymui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad būtų gautos pajamos, pakankamos visiems vaikams išlaikyti. Be to tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (2004-04-26 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004). Visos abejonės dėl tinkamo tėvų pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymo, remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), turi būti vertinamos išlaikytinio interesų naudai. Todėl pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti jo vaiko būtiniausių poreikių patenkinimą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į teismų praktikoje suformuotą orientacinį vieno mėnesio vaiko išlaikymo dydį (vienas minimalus mėnesio darbo užmokestis), įvertinęs išlaikytinio amžių ir poreikius, aplinkybę, jog, kaip minėta, vaikas nuolatos gyvena su ieškove, dėl ko ieškovei tenka daugiau pareigų vaiko atžvilgiu, į aplinkybę, kad atsakovas objektyviai turi galimybę gauti daugiau pajamų nei gauna šiuo metu, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad nepilnamečio sūnaus A. M. išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 320 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti, kad atsakovo dalis šioje išlaikymo prievolėje yra 180 Eur. Toks išlaikymas vaikui priteisiamas nuo 2018 m. liepos 18 d., kaip to ir reikalauja ieškovė.

Be to ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1600 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį atsakovui neteikiant išlaikymo už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 liepos mėn. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius; kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį; būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Bylos duomenys patvirtina, kad minėti teisiškai reikšmingi faktai, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo (vaiko poreikiai bei jo tėvų turtinė padėtis) iš esmės nesikeitė ir per ieškovės nurodytą išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį (nuo 2017-12-01 iki 2018-07-17 įskaitytinai). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad teiktų išlaikymą vaikui šiuo laikotarpiu pinigine forma, tačiau šalys patvirtino, kad dalį šio laikotarpio vaikas gyveno pas atsakovą, ir tuo metu atsakovas vaiką pilnai išlaikė. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu susidarė 1 000 Eur išlaikymo, kurį turėjo teikti vaikui atsakovas, įsiskolinimas. Todėl toks įsiskolinimas ir priteisiamas iš jo (CK 3.200 str.).

Kadangi bylos nagrinėjimo metu šalims pavyko dalį byloje pareikštų reikalavimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių išspręsti taikiai (sutariant dėl santuokos nutraukimo pagrindo, sudarant taikos sutartį dėl dalies santuokos nutraukimo teisinių pasekmių), teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas atleisti šalis nuo žyminio mokesčio už nurodytus reikalavimus valstybei mokėjimo (CPK 3 str. 7 d., 83 str. 1 d. 12 p.). Todėl ieškovei grąžinamas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Tačiau už reikalavimus, dėl kurių ginčą sprendė teismas (dėl vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) žyminis mokestis valstybei turi būti sumokėtas (CPK 80, 83, 93 str.). Ir pagal patenkintus reikalavimus (65 Eur + 30 Eur) jis priteisiamas iš atsakovo, kadangi ieškovė nuo mokesčio už šiuos reikalavimus atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). T.p., atsižvelgiant į taikų dalies bylos išsprendimą bei į tai, kad ieškovė iš dalies yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteisiama 1/2 (16,15 Eur), iš ieškovės – ¼ (8,07 Eur) dalys teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 3 str. 7 d., 93, 94, 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokinę pavardę – „M.“.

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį periodinėmis 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) dydžio išmokomis nuo 2018 m. liepos 18 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2018-07-17 įskaitytinai.

Patvirtinti šią taikos sutartį, sudarytą tarp O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1. Šalys susitaria, kad jų 2011 m. rugsėjo 24 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 454) sudaryta santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Ieškovė O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) susitaria, kad nepilnamečio vaiko – sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina O. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

3. Šalys susitaria, kad turi lygias teises ir pareigas geranoriškai bendrauti su nepilnamečiu vaiku – sūnumi A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti jo auklėjime. Visus klausimus, susijusius su nepilnamečio sūnaus auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio bendru susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo norus ir poreikius. Sūnus bendrauja su abiem tėvais be apribojimų.

4. Šalys sutaria santuokoje įgytą turtą pasidalinti sekančiai:

3.1. butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 35000 Eur vertės, dalinamas tarp šalių lygiomis dalis po ½ dalį kiekvienam;

3.2. Ieškovei O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn tenka: skalbimo mašina „Bosch“ 200 Eur vertės; televizorius „Telefunkin“ 100 Eur vertės; televizoriaus staliukas 50 Eur vertės; prieškambario baldų komplektas 200 Eur.

3.3. Atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn tenka: televizorius „Samsung“ 100 Eur vertės; televizorius „LG“ 200 Eur vertės; virtuvinis stalas su keturiomis kėdėmis 100 Eur; komoda 50 Eur vertės; stalas su minkšta dalimi 100 Eur.

5. Kreditoriui AB DnB NORD bankui (Luminor Bank AB) šalys pagal kredito sutartį Nr. 1200-2015-105459 lieka solidarūs skolininkai ir likusio kredito likutį kreditoriui šalys dengia lygiomis dalimis nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo.

6. Bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su šios civilinės bylos dalies išsprendimu, atlygina šalys lygiomis dalimis; atstovavimo išlaidos, susijusios su šios civilinės bylos dalies išsprendimu, lieka kiekvienai iš šalių ir neprašoma jų viena kitai atlyginti.

7. Šalys prašo teismo aukščiau išvardintomis sąlygomis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-171-828/2019 nutraukti dalyje.

8. Šalims taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 294 str. 2 d., o būtent, kad byla nutraukiama ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, yra žinomos ir suprantamos“

ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti valstybei iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111,15 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,07 Eur (aštuonis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Grąžinti O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos 2018-07-03 sumokėtą žyminį mokestį - 400,00 Eur (keturis šimtus eurų).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.