Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei, ieškovui D. S., jo atstovui advokatui Č. P. atsakovei O. S, atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei J. K., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei O. S., institucija, teikianti išvadą byloje - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jų bendro gyvenimo pradžia niekuo nesiskyrė nuo kitų jaunų šeimų gyvenimo kartu pradžios. Buvo gražių dienų, buvo ir nesusipratimų. Iš pradžių juos lengvai įveikdavo, vėliau tą daryti darėsi vis sunkiau, o paskutiniuoju momentu jų įveikti nebegali, kadangi nei vienas tęsti šeimyninių santykių nebenori.

Juos išskyrė skirtingas šeimyninio gyvenimo supratimas. Atsakovė turi liguistą prisirišimą prie kompiuterio, prie jo ji praleidžia visą laiką. Namų tvarkymui, vaikų auklėjimui ir ugdymui, bendravimui su manimi jai aiškiai trūko laiko. Šeimai trūkdavo lėšų, todėl neretai atsakovė šia tema išprovokuodavo barnius, visada stengdavosi apkaltinti ir įtikinti, jog dėl visko kaltas tik jis vienas. Atsakovė tuo metu gaudavo motinystės pašalpas, todėl buvo įsitikinusi, kad teisę priekaištauti turi.

Nuo 2008 m. kovo mėnesio iki tų pačių metų birželio mėnesio laikinai nedirbo ir tai buvo susiję su studijomis neakivaizdiniame skyriuje. Kai nuo 2009 metų rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti mokytoju, tuomet kaltinimai pasikeitė, t.y. kad per mažai uždirba. Neturėdamas kitos išeities, pasibaigus mokslo metams, 2010-07-01 išvyko į Jungtinę Karalystę. Ten darbą turėjo ir turi, kas mėnesį reguliariai siųsdavo perlaidas, vaikų išlaikymui. Tuomet kaltinimai nenutrūko, bet pasikeitė jų pobūdis. Prasidėjo priekaištai, kad atsiunčia per mažai pinigų.

Matydamas, kad artėja prie skyrybų, buvo suradęs darbą ir kvietė atsakovę atvykti į Jungtinę Karalystę gyventi kartu, tačiau ji atrado daugybę argumentų to nedaryti ir likti Lietuvoje. Nesant fizinio artumo, santykiai atšalo. Tai buvo šeimos santykių visiška pabaiga.

Pradėjus intensyviau konfliktuoti dėl santuokos nutraukimo sąlygų prieš 2015 m. pradžioje ,atsakovė prasitarė, kad mūsų pirmagime laikyta duktė R. S., gim. 2008-07-09, nėra jo biologinė duktė. Nedviprasmiškai suprato, kad ši aplinkybė buvo žinoma ir atsakovės motinai, tačiau dėl suprantamų priežasčių ji sąmoningai nuo manęs tai nuslėpė. Kad tai tiesa, suvokė prisiminęs visą bendrą su atsakove gyvenimą. Pirmiausia, jam nepavyko rasti jokio fizinio panašumo tarp savęs ir Rugilės. Be to atsakovė kažkaip instinktyviai trukdydavo jam su mergaite bendrauti, jai skirdavo kažkokį išskirtinį dėmesį, lyginant su dėmesiu sūnui . Apie tai, kad nėra R. S. tėvas sužinojo tik 2015 m. pradžioje, todėl vienerių metų ieškinio senaties termino, numatyto Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnyje tėvystei nuginčyti, nėra praleidęs.

Teismo prašė: nustatyti, kad jis, D. S., a.k(duomenys neskelbtini), nėra R. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim.2008-07-09 tėvas ir duomenys jos gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-01-13 apie tėvą neatitinka tikrovės bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra ((duomenys neskelbtini) str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

CK 3.149 – 3.153 str. nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.). CK 3.149 straipsnio 1 dalis numato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Iš duomenų R. S.,gim.2008 m. liepos 9 d. d. gimimo liudijime Nr., (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaiko tėvu įrašytas D. S., a.k(duomenys neskelbtini).Iš 2008 m. liepos 18 d. gimimo įrašo Nr.146 matyti, jog R. S. tėvu buvo nurodytas ieškovas D. S., o duomenų apie tėvą įrašymo pagrindas-santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (b.l.11-12).

Nors ir byloje nebuvo ginčo dėl to, jog ieškovas nėra tikrasis R. S. tėvas, tačiau ieškovo prašymu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi (b.l.35-36) paskyrus teismo medicininę ekspertizę buvo gauta ekspertizės išvada (b.l.44-47), kurioje nurodyta, kad D. S. nėra vaiko R. S., a.k(duomenys neskelbtini) tėvas.

Šios bylos dalykas yra tėvystės nuginčijimo bei senaties termino taikymo klausimas.

Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame jis nurodytas tėvu, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos. Dėl to sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste.

Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį nurodė, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu tvirtino, jog ji nuo pat draugystės pradžios su ieškovu 2008 m. sausio 1 d. neslėpė nuo ieškovo aplinkybės , jog ji laukiasi, o ieškovui ši aplinkybė nesutrukdė nei su atsakove bendrauti, nei sudaryti su ja santuoką. Byloje apklausti liudytojai I. K., R. K., D. J. patvirtino aplinkybę, jog ieškovas sudarydamas santuoką žinojo, jog ieškovė laukiasi ne jo vaiko, net prašė apie tai nesakyti jo artimiesiems, nenorėjo, jog šią aplinkybę jie žinotų. Ieškovas taip pat prašė ir kaimynų, jog jie per vestuves jo artimiesiems neprasitartų apie šį faktą. Liudytojai I. K. nepatiko tokie slapukavimai, yra su ieškovu kalbėjusi, jog negerai elgiasi nepasakydami tokių aplinkybių savo artimiesiems, tačiau ieškovas sakė, kad apie tai pasakys po vestuvių. Liudytojai, atsakovės motina I. K., brolis R. K. ir pusseserė D. J. patvirtino, jog apie jų giminaitės nėštumą jie žinojo jau 2007 m. lapkričio mėnesį, atsakovei grėsė persileidimas, ji gulėjo net ligoninėje. Aplinkybę, jog atsakovė gydėsi VšĮ Rokiškio ligoninės akušerijos –ginekologijos skyriuje nuo 2007-11-21 iki 2007-11-29 patvirtina ir pateikta epikrizė (b.l.60).Apklaustos liudytojos ieškovo motina M. S. ir sesuo V. S. nurodė, jog ieškovas niekada nesakė, jog atsakovė laukiasi ne jų sūnaus (brolio) vaiko ir prieš tuoktuves nurodė, jog atsakovė laukiasi, todėl pritarė jų santuokai, nors ir ne itin palankiai vertino ieškovo ir atsakovės amžiaus skirtumą. Nors ir minėtos liudytojos teigė, kad ieškovas būdamas studentas pradėjo rečiau sugrįžti į namus jau 2007 m. rudenį, tačiau tai nepatvirtina fakto, jog ieškovas tuo metu lankėsi pas atsakovę. Jos patvirtino, kad susipažinti atsakovę atvežė 2008 m. kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, ką apklausta nurodė ir atsakovė. Be to atsakovės motina patvirtino aplinkybę, kad ji su ieškovu susipažino 2008 m. vasario pabaigoje (ar kovo pradžioje) kai jos dukra ją vežė į Vilnių, o kartu vyko ir ieškovas. Paklausus koks asmuo su jais vyko, jos dukra pasakė, jog tai jos draugas ir jog kartu gyvena, ketinimai rimti. Ji teiravosi dukters, ar ieškovas žino apie tai, kad ji laukiasi, tačiau dukra ją patikino, kad apie tai ieškovas žino. Ji taip pat yra kalbėjusi su ieškovu, ar ne per anksti jis nori kurti šeimą, prisiimti tokią atsakomybę, tačiau jis pasakė, kad vaiką augins kaip savo ir vis tvirtino, jog „ne tas tėvas, kuris padarė, o tas, kuris užaugino“.

Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr, (duomenys neskelbtini) Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Apklausti liudytojai I. K., R. K., D. J.,K.B. J., M. S., O. S. patvirtino, jog per septynerių metų laikotarpį yra susiformavę glaudūs ieškovo ir R. S. santykiai, ji yra prie jo prisirišusi (netgi daugiau nei prie motinos), laiko jį savo tėvu, artimu žmogumi. Liudytojai I. K., R. K., D. J. nurodė, jog ieškovas nuo pat pirmų minučių, kai mergaitė gimė elgėsi kaip tikras tėvas, net ir anksčiau prieš tai vyko kartu su atsakove pas gydytojus, kartu stebėjo vaisiaus augimą, lydėjo į gimdymą. Vėliau tinkamai mergaite rūpinosi, ją prižiūrėjo, buvo geras tėvas, mergaitė noriai su juo bendravo ir toliau to norėtų. L. K. B. J. patvirtino, jog jis yra atsakovės motinos draugas, taip pat žinojo, jog atsirado jaunas vyras, kuris veda atsakovės dukrą besilaukančią, susižavėjo ieškovu, nuoširdžiai džiaugėsi tokiu galingu vyrišku sprendimu, t.y. rūpintis ir auginti ne savo biologinį vaiką. Ieškovas nuostabiai ir gražiai rūpinosi mergaite. Žinojo, jog jis prašė, kad apie tai, jog jis nėra mergaitės tėvas nesužinotų jo artimieji, stengėsi šią situaciją nuo savo artimųjų nuslėpti. Atsakovės motina taip pat apie šias aplinkybes yra sakiusi, o ji nenorėjo vaikams apsunkinti gyvenimo, todėl tylėjo. Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba pateikė informaciją, jog R. S. buvo teikiama psichologinė konsultacija (emocinė parama). Pokalbio metu Rugilė dalinosi pasakojimu apie šeimą. Ji papasakojo apie savo namus, artimus žmones: mamą, tėtį, brolį, močiutę. Nurodė, jog ji ilgisi tėčio, laukia jo sugrįžtančio, o šeimos piešinyje nupiešė visus šeimos narius. Mergaitė dalinosi pasakojimu ką kiekvienas šeimos narys veikia atskirai ir kaip leidžia laiką bendrai. Mergaitė džiaugėsi, kad su mama kartu tvarko kambarius, gamina valgį, mokosi, o su tėčiu mėgsta žaisti, šokinėti ant batuto, kartu prižiūrėti namus. Mergaitė šiltai, su meile pasakojo apie savo šeimą. Atsižvelgiant įjos amžiaus kognityvinės raidos ypatumus mergaitė pozityviai nusiteikusi visų šeimos narių atžvilgiu, džiaugiasi savo šeima. Tarnybos atstovės pažymėjo, jog šiuo laikotarpiu Rugilės vystymuisi labai svarbi mikro (šeimos) aplinka ir jos sukuriamos aplinkybės vaiko poreikiams tenkinti (b.l.21-22). Apie glaudžius ir artimus santykius taip pat liudija ir pateiktos šeimos fotonuotraukos (b.l.58), kuriose įamžintos ieškovo ir R. S. įvairių metų gyvenimo akimirkos.

Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik ieškovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra šiuo metu nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Pažymėtina, jog ir pats ieškovas neneigia, jog nuo šių metų pradžios nebendrauja ne tik su Rugile ir, bet ir su sūnumi Kerniumi ,tačiau tai nepaneigia fakto, jog mergaitė laiko jį savo biologiniu tėvu. Pažymėtina, kad atsakovas, pripažindamas savo tėvystę mergaitei prieš daugiau kaip septynerius metus, kartu prisiėmė ir su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Atsakovė nurodė, jog ji nenorinti įvardinti tikrojo mergaitės tėvo, nes jis elgėsi kaip negarbingas žmogus, norėjo, jog mergaitė iš viso negimtų, prašė daryti abortą, vėliau teiravosi, ar ji atsikratė vaisiaus. Šias aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai I. K., R. K., D. J.K.B. J.Ieškovės motina nurodė, jog toks klausimas net negalėjo būti svarstomas jų šeimoje ir patarė dukrai tik gimdyti. Liudytojų ir atsakovės nuomone, toks asmuo, kuris prašė nužudyti dar negimusį savo vaiką, negali būti pripažintas vaiko tėvu. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, tėvystės nuginčijimo faktas nėra svarbesnis už vaiko interesus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat byloje pateikė išvadą, jog šioje byloje yra svarbi socialinė tėvystė, ieškovas sąmoningai prisiėmė tėvo pareigas, mergaitę augino septynerius metus, tarp jų buvo glaudūs ryšiai, tačiau iškilus sunkumams šeimoje noras nuginčyti tėvystę (bei nesiekiant nustatyti vaiko kilmės-neįvardijus faktų) prieštarauja vaiko R. S. interesams.

Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Nors ieškovas teigė, jog tik 2015 m. pradžioje sužinojo, jog paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste, tačiau šios aplinkybės ieškovas neįrodė. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, esamos tėvystės nuginčijimas sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės prašymas tenkintinas ir taikytinas ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo, nes ieškovas jau susipažinęs su atsakove, prieš sudarant su ja santuoką 2008-05-23 žinojo, jog atsakovė laukiasi ir gimusi R. S. nėra jo biologinė dukra, tam neprieštaravo, ją prižiūrėjo, rūpinosi, išlaikė.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Atmetus ieškinį, priteistina iš ieškovo atsakovės naudai 450 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 6,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (CPK 93 str.1d.,96 str.2d.,98 str.).

Ieškovas byloje yra įmokėjęs į teismo sąskaitą 305 Eur užstatą būsimoms ekspertizės išlaidoms apmokėti (b.l.40). Ekspertizė buvo atlikta, pateikta sąskaita faktūra (b.l.41). Teismas pervedė reikalaujamą sumą-304,10 Eur ir liko nepanaudoti 0,90 Eur, todėl jie iš teismo sąskaitos grąžintini ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir (duomenys neskelbtini) 263-265, 269 str. teismas

nusprendžia:

ieškovo D. S. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. S., a.k(duomenys neskelbtini, 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės O. S., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo D. S., a.k(duomenys neskelbtini) ,6,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, gavėjo kodas – (duomenys neskelbtini), banko kodas – 73000, ( bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas – 5660), o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos g. 82, Rokiškio m.).

Grąžinti ieškovui D. S., a.k(duomenys neskelbtini), iš Rokiškio rajono apylinkės teismo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB 0,90 Eur (devyniasdešimt euro centų) nepanaudotų lėšų, skirtų ekspertizės išlaidoms apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.