Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Dainiui Svirinavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006m. lapkričio 24d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. 30 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1d. laivės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 1 metams;

Teisėjas 2006-12-08 nutartimi patikslino 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kadangi įsivėlė rašybos apsirikimo klaida. Nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuose nurodyta, kad kaltinamojo D. Z. veika perkvalifikuotina iš LR BK 260 str.1 d. į 259 str. 1 d., tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl rašybos apsirikimo nurodyta, kad D. Z. pripažintas kaltu pagal LR BK 260 str. 1d., nors bausmė paskirta LR BK 159 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose. Šioje dalyje taip pat nenurodyta, kad bausmės subendrintos ir remiantis BK 65 str. 1 d. 1 punkto „a“ papunkčiu. Ištaisius rašymo apsirikimus, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė nesikeičia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. nuteistas už tai, jog jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent, jam 2006 m. vasario 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjos sprendimu pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo paskirti teismo įpareigojimai, tame tarpe ir įpareigojimas nepalaikyti ryšio tiesiogiai ar per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su K. C. ir A. K., tačiau 2006 m. kovo 3 d. apie 12 val. D. Z. savo namuose, esančiuose Alytuje, (duomenys neskelbtini), susitiko ir tiesiogiai bendravo su K. C. ir A. K..

Be to, D. Z. 2006 m. vasario 26 d. apie 10 val. Gariūnų turgavietėje, esančioje Vilniaus m., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 200 litų įgijo ne mažiau kaip 44,722 g kanapių ir jų dalių, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (sąrašas Nr.1), yra narkotinė medžiaga draudžiama vartoti medicinos tikslams, šią medžiagą parsigabeno į savo namus, esančius Alytaus m. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iki ją aptiko policijos pareigūnai.

-nustatyti, kad D. Z. pripažintas kaltu ne pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1 d., bet pagal BK 259 str. 1d.;

-pagal LR BK 259 str. 1 d., paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusia su terminuotu laisvės atėmimu. Paskirti nuteistajam kitą iš šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodytų bausmių – baudą arba areštą, o taikant LR BK 63 str. 5 d. 2 p. reikalavimus, paskirti D. Z. galutinę bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu;

-jeigu nebūtų nustatytas pagrindas D. Z. paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į vieną iš alternatyvių jam inkriminuoto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių, laisvės atėmimo vykdymą nuteistajam pagal LR BK 75 straipsnio nuostatas atidėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones, gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnis 1dalies 3 punktas).

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme keliamų reikalavimų, nes joje nurodyta, kad D. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1 d., o ne bet pagal BK 259 str. 1d., nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas konstatavęs, kad nuteistasis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1d. Apeliantas mano, kad dėl rašto klaidos atsiradęs nurodytas nuosprendžio prieštaringumas gali nepagrįstai ir neteisėtai atsiliepti nuteistojo D. Z. teisėms, todėl minėtoje dalyje jis turėtų būti pakeistas.

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas jis yra, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti LR BPK 302-307 straipsnių nuostatas.

Iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog nuteistojo veika buvo perkvalifikuota iš LR BK 260 straipsnio 1 dalies į LR BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuosprendyje yra pateiktas nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas, išsamiai išdėstyti nusikalstamos veikos perkvalifikavimo motyvai.

Tačiau, surašant nuosprendį, buvo padaryta techninė klaida ir rezoliucinėje dalyje nebuvo įrašytos aprašomojoje nuosprendžio dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad D. Z. pripažintas kaltu ne pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1 d., bet pagal 259 str. 1d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė LR BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nevertino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 2d. 2 p., tai, jog jis savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, nusikaltimas baudžiamajame įstatyme įvardijamas nesunkiu nusikaltimu, todėl jam teismas turėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taikant LR BK 75 straipsnio reikalavimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismas nenustatė D. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl negalėjo taikyti šio LR BK straipsnio nuostatų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku tuomet, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Nuoširdus gailėjimasis kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgį, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Viso to kas išvardinta, šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo atžvilgiu nebuvo nustatyta, todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę pagal LR BK 259 str. 1 d., teisingai paskyrė sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių – laisvės atėmimą, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė ne pirmą kartą, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal LR BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuteistasis D. Z. anksčiau yra teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Šiomis sąlygomis jis padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą, taigi jis yra recidyvistas. Recidyvistui pagal LR BK 56 straipsnio 1 dalį už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Todėl teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Bausmė savo dydžiu neviršija straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės medianos. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Ji savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 straipsnio normas ir atidėti bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

Nuteistojo gynėjo skunde nepagrįstai nurodoma, kad skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR BK 54 straipsnio 2 dalį.

Būtent pagal nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį yra skiriamos nusikalstamų veikų rūšys (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai – BK 10 straipsnis) ir nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnis.) Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad bausmės nuteistajam skiriamos atsižvelgiant į tai, kad padarė dvi nusikalstamas veikas, baudžiamąjį nusižengimą ir tyčinį nesunkų nusikaltimą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo asmenybę, tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu, kad baustas administracine tvarka, ir į tai, kad dirba, laisvalaikiu sportuoja. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, iš esmės kreipė dėmesį ne tik į nuteistojo asmenybę, kaip nurodyta apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuosprendžio motyvai dėl bausmės skyrimo nuteistajam nebuvo pakankamai išplėtoti, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl LR BK 54 straipsnio nuostatų taikymo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo 2006-12-08 nutartis dėl nuosprendžio rezoliucinės dalies patikslinimo – rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo neatitinka įstatymų reikalavimus, nes LR BPK 361str.2d. tokios klaidos taisymas nenumatytas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šiuo atveju pasikeitė nuteistojo veikos kvalifikacija. Be to, teismas, priimdamas nutartį, nesilaikė LR BK 362str.3d. reikalavimų. Taip pat nustatyta, jog 2006m.gruodžio 8d. nutartis parašyta atgaline data, nes apeliacinis skundas parašytas 2006-12-11 ir iš jo matosi, kad tuo metu šios nutarties nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendį dalyje dėl D. Z. pripažinimo kaltu pagal LR BK 260str.1d. ir paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vieneriems metams:

D. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 d. ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.