Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. M., atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos atstovams P. J., R. R., Š. O., Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovams R. T., S. P., liudytojai D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Žvalguva“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritoriniam skyriui dėl sprendimo ir reikalavimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu pareiškė, kad jau pusę metų nebedirba Inspekcijos Panevėžio teritoriniame skyriuje, todėl tikslių parodymų dėl įvykių pateikti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-09-25 pareiškėjai priklausančiame sandėlyje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Pareiškėja paaiškino, kad sandėlyje buvo vykdomi krovos darbai, kurių metu buvo iškraunami žirniai, apie 13 val. 15 min. pareiškėjos darbininkui A. R. šluojant likusius žirnių likučius, mūro siena griuvo ir kartu su už jos buvusiais miežiais užvertė A. R.. Ištyrusi nelaimingo atsitikimo darbe įvykį, Inspekcijos Skyriaus inspektorė surašė ekspertinio tyrimo aktą Nr. 15-12/01 ir Reikalavimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją pašalinti pažeidimus (t. 1, b. l. 18–20). Reikalavime nurodyti trys pažeidimai: 1) įvykus statinio pertvaros (sienos) griūčiai, nustatyta, kad sandėlyje dirbantys darbuotojai dirbo neapsaugoti nuo galimų traumų, nuo jų darbo aplinkoje sveikatai kenksmingų ir pavojingu rizikos veiksnių. Statinys buvo naudojamas grūdų sandėliavimui, užpilant grūdus ant sienų, neįvertinus sienų laikančios galios, neįvertinus sienas veikiančių apkrovų; 2) grūdai sandėliuojami sandėlyje neidentifikavus esamos ir galimos rizikos, neįvertinus profesinės rizikos sandėliuojant grūdus juos kraunant ant sienų. Rizikos vertinimas atliekamas nevisose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus; 3) neįvertinus profesinės rizikos, grūdų sandėliavimo darbai vykdomi neparengus saugaus darbų atlikimo taisyklių (grūdų sandėliavimo tvarkos), nevykdoma grūdų saugaus sandėliavimo kontrolė.

Pareiškėja, nesutikdama su Reikalavimu, pateikė Skundą Inspekcijai, kuriame prašė panaikinti Reikalavimą (t. 1, b. l. 8–10). Inspekcijos Techninės saugos skyrius 2016-02-18 surašė išvadas dėl Skundo (toliau – ir Išvados). Išvadose nustatyta, kad 2010-08-02 statinio apžiūros akte techninis prižiūrėtojas nustatė senus įtrūkimus išorinėse sienose bei pateikė rekomendaciją neremti į sienas produktų. Išvadose taip pat nurodyta, kad pareiškėja privalėjo atlikti profesinės rizikos vertinimą, turėjo įvertinti statinio stabilumą ir tvirtumą. Išvadose konstatuota, kad Reikalavimo 1 p. nėra aktualus, todėl naikintinas, likusioje dalyje Reikalavimą laikė pagrįstu, todėl jį siūlė palikti galioti (t. 1, b. l. 12–16). Inspekcija Sprendimu panaikino Reikalavimo 1 p., likusią Reikalavimo dalį paliko galioti (t. 1, b. l. 11).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja skunde dėsto nesutikimo su Reikalavime nustatytais reikalavimais pareiškėjai. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Inspekcija panaikino Reikalavimo 1 p., kita Reikalavimo dalis palikta nepakeista. Teismas byloje nagrinės galiojančių Reikalavimo 2 ir 3 p. bei Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.

Inspekcijos kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (redakcija nuo 2015-11-01 iki 2016-03-01) (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamentas. Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (Įstatymo 4 str.). Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas reglamentuoja Įstatymo 6 str., kurio 1 p. nustatyta, kad Inspekcija tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus. Pagal Įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, privalo surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-06-28 įsakymu Nr. V-184 patvirtinta Reikalavimo pašalinti pažeidimus forma. Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Inspekcijos Skyriaus inspektorė, tikrindama, ar pareiškėjos patalpose, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas, yra laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų, veikė jiems teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose.

Iš aukščiau nurodytų Įstatymo nuostatų matyti, kad Inspekcijos inspektorių kompetencija surašyti atitinkamą reikalavimą dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo siejama, be kita ko, ir su darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatų vykdymo užtikrinimu. Vykdydami Įstatymo ir kitų teisės aktų jiems pavestas funkcijas, Inspekcijos inspektoriai gali reikalauti pašalinti tuos pažeidimus, kurie pasireiškia norminių teisės aktų ar tiesiogiai įstatymų nustatytų reikalavimų nevykdymu. Todėl byloje vertinant surašyto Reikalavimo pagrįstumą būtina nustatyti, ar pareiškėja pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius įstatymus ar kitus norminius teisės aktus ir ar tai sudarė pagrindą surašyti skundžiamą Reikalavimą.

Reikalavimo 2 p. nurodyta, kad rizikos vertinimas atliekamas nevisose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus; pažeistos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-25 įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintos Profesinės rizikos vertinimo bendrosios nuostatos (toliau – ir Profesinės rizikos vertinimo nuostatos).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, vadovaujantis minėtos nuostatos 1 p., organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio įstatymo 39 str. ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Nuostatų 5 p. nustatyta, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo, įvykus įmonėje sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe ar lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus paaiškėja, kad šį nelaimingą atsitikimą sukėlęs pavojingas įvykis gali būti ir sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Nuostatų 9 p. nustatyta, kad rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus.

Pareiškėja savo poziciją dėl Reikalavimo nepagrįstumo grindžia tuo, kad dirbantiems sandėlyje darbuotojams buvo įvertinta profesinė rizika. Teigia, kad sandėlio pertvaros griuvimas nėra susijęs su profesinės rizikos vertinimu, bet su pastato techniniais parametrais ir nusidėvėjimu. Nurodė, jog 2009 metais atliktas profesinės rizikos vertinimas buvo tinkamas ir apėmė ginčijamų darbo vietų profesinės rizikos vertinimą, 2015 metais atliktas pakartotinis profesinės rizikos įvertinimas Panevėžio skyriaus objektuose. Pareiškėja skunde taip pat pažymėjo, kad, vykdant pastato techninę priežiūrą, pastato deformacijos nepastebėtos, statinio priežiūra buvo atliekama teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2015-12-21 surašė ekspertinio tyrimo aktą (toliau – ir Tyrimo aktas) (t. 1, b. l. 31–71), kuriame nustatyta, kad 2011 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais ruošiant pastatą produkcijos sandėliavimui buvo perplanuotas pirmasis sandėlio aukštas, panaikinta dalis pertvarų, ant stogo sumontuotas grandiklinis grūdų gabenimo transporteris (t. 1, b. l. 38). Tyrimo akte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo dieną sandėlyje buvo laikoma 519,840 tonų miežių ir 372,760 tonų žirnių (t. 1, b. l. 39). Konstrukcijų zonas, veikiamas transporto priemonių ar perkeliamųjų krūvių sistemingų smūgių, būtina apsaugoti specialiais rėmais (t. 1, b. l. 40). Tyrimo akte konstatuota, kad sienos avarijos (nelaimingo atsitikimo darbe) priežastis – biralų horizontalus poveikis, mūro sienos įtempiai buvo keturis kartus didesni už normų reglamentuojamą vertę (t. 1, b. l. 46). Tyrimo akte taip pat nustatyta, kad sandėlio sienų konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, būtinas atrankinis kapitalinis remontas arba pastato eksploatacijos nutraukimas (t. 1, b. l. 49). Pažymėtina, kad iš statinio techninės priežiūros žurnalo duomenų matyti, kad 2010-08-02 sienose pastebėti įtrūkimai, nurodyta neremti į sienas produktų (t. 1, b. l. 117, 121).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Reikalavimo 2 p. nurodyti teisės aktų pažeidimai neturi teisinio pagrindo, nėra susiję su profesinės rizikos vertinimu. Paaiškino, kad pastate grūdai buvo sandėliuojami nuo jo įsigijimo pradžios. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog nuo 2011 m. buvo iš dalies pakeistas sandėlio įrengimas, po atlikto sandėlio remonto ir naujos įrangos įrengimo darbų buvo pakeisti technologiniai produkcijos krovimo procesai, taip pat dalis sandėlio konstrukcijos. Iš byloje pateikto sandėlio paprastojo remonto aprašo duomenų matyti, kad jame nėra įvertina, kokią įtaką produkcijos krovimo procesui darys sumontuotas grandiklinis grūdų gabenimo transporteris ir sandėlio įrengimo pakeitimai (t. 1, b. l. 134–150).

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad, vykdant pastato techninę priežiūrą, t. y. atliekant pastato nuolatinius stebėjimus, pastato deformacijų nepastebėta, pastato laikančio karkaso konstrukcijoje deformacijos požymių neužfiksuota. Iš bylos duomenų matyti, kad dar 2010-08-02 pastebėti sandėlio konstrukcijos pažeidimai, rekomenduota neremti produkcijos į sienas. 2011 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais atliktas sandėlio remontas, kurio metu panaikinta dalis pertvarų, tačiau byloje nėra duomenų apie atliktus karkaso konstrukcijos sutvirtinimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja įvertino, kokią įtaką sandėlyje įdiegti technologiniai krovimo procesai turės darbo sąlygoms. Nelaimingo atsitikimo darbe metu sandėlyje iš vienos pertvarinės sienos pusės buvo laikoma produkcija, kitoje pusėje dirbo darbuotojas. Teismas vertina, kad, esant šioms aplinkybėms, svarbu nustatyti saugia sienų apkrovos ribas, profesines rizikas vykdant krovimo darbus. Pareiškėja Inspekcijai administracinės procedūros metu ir teismui nepateikė skaičiavimų, kokia sandėlio sienų apkrova yra saugi, kaip tinkamai įvykdyti produkcijos perkėlimo darbus nepažeidžiant pastato konstrukcijų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų vertinusi, kokią įtaką darbo procesui darė sandėlio konstrukcijos pakeitimas pritaikant ją naujam technologiniam procesui (grandiklinio grūdų gabenimo transporterio įrengimas, perplanuotas pirmasis sandėlio aukštas, panaikinta dalis pertvarų). Pareiškėja nei teismui, nei Inspekcijai nepateikė profesinės rizikos vertinimo dokumentų, todėl darytina išvada, kad profesinės rizikos vertinimas darbo vietose nebuvo atliktas. Teismas vertina, kad, pasikeitus pastato konstrukcijai ir atliekamų darbų specifikai, pareiškėja turėjo atlikti profesinės rizikos vertinimą visose darbo vietose ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus.

Reikalavimo 3 p. nurodyta, kad, neįvertinus profesinės rizikos, grūdų sandėliavimo darbai vykdomi neparengus saugaus darbų atlikimo taisyklių (grūdų sandėliavimo tvarkos), nevykdoma grūdų saugaus sandėliavimo kontrolė. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d. darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio įstatymo 19 str. 2 d., ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).

Darbo kodekso 264 str. ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d. nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, nustatytais šio įstatymo 19 str. 2 d., ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus). Kaip minėta anksčiau, pareiškėja neatliko profesinės rizikos vertinimo visose darbo vietose ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus. Teismas vertina, kad, 2011 m. sandėlyje įrengus naujas technologijas, turėjo būti parengti saugaus jos naudojimo reikalavimai, su jais supažindinti darbuotojai. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja turėjo parengti saugaus naujos įrangos naudojimo instrukciją (reikalavimus), tačiau to nepadarė.

Iš bylos duomenų matyti, kad nustatyti pažeidimai laikytini ir darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų pažeidimu. Teismas sprendžia, kad Inspekcijos Skyriaus inspektorė pareiškėjai pagrįstai surašė Reikalavimo 2 ir 3 p.. Anksčiau minėta, jog Įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. Inspekcijos inspektorių pareiga, nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog Inspekcija ir Inspekcijos skyrius nepažeidė aptarto teisinio reguliavimo nuostatų, vykdami vieną iš pagrindinių Inspekcijos funkcijų veikė teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Ginčijami Reikalavimas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Žvalguva“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.