- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- 2-380-547/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00213-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui E. J. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. J. 548,77 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 str. 1 d. pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti asmeniškai (b. l. 31). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 21 d. buvo gauta informacija, jog 2014 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulis L. N., sulaikydamas atsakovą, susižalojo ranką, t. y. krisdamas susitrenkė ir nusibrozdino kairės rankos alkūnę. Dėl gautos informacijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu, Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, konstatavus, jog patrulis L. N. sužalojimą patyrė tarnybos metu (b. l. 10-12). Tyrimo metu nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 21 d., apie 4.00 val., patrulis L. N., patruliuodamas kartu su porininku, gavo iškvietimą, jog vyksta muštynės kavinėje „Laimos smuklė“. Nuvykus į įvykio vietą apsaugos darbuotojų buvo paaiškinta, kad konfliktuoja dvi kompanijos, kurios išėjusios į kiemą tarpusavyje susimušė. Įvykio metu atsakovas buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi agresyviai, nereagavo į pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką, todėl buvo nuspręsta jį sulaikyti. Vedant į tarnybinį automobilį atsakovas pradėjo stumdyti pareigūnus, todėl jam buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Mėginant uždėti antrankius atsakovas priešinosi, todėl prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir atsakovas buvo nugriautas ant žemės, kurių metu pareigūnas taip pat nukrito ant žemės ir susižalojo ranką. Pareigūnas dėl patirtos traumos tą pačią dieną, jau po tarnybos, kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas alkūnės sumušimas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2014-09-22 iki 2014-10-10 (b. l. 21-23). Iš Lietuvos Respublikos medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės 2014 m. gruodžio 16 d. pažymos matyti, kad pareigūno L. N. 2014 m. rugsėjo 21 d. patirti sužalojimai kvalifikuojami kaip lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas (b. l. 24). Atsakovui dėl minėto įvykio 2014 m. rugsėjo 21 d. buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas (b. l. 26-26). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareigūnui L. N. laikino nedarbingumo laikotarpiu priskaičiuota ir išmokėta 430,74 Eur dydžio ligos pašalpa bei sumokėta 118,03 Eur įmokų socialiniam draudimui, iš viso – 548,77 Eur.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ 26 punktas nustato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. CK 6.263 straipsnio 2 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tam, kad būtų galima priteisti žalos atlyginimą, reikia nustatyti, kad veiksmai, kuriais žala padaryta, yra neteisėti, padaryti dėl atsakovo kaltės, be to, būtina nustatyti esant priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246-6.249 straipsniais). Byloje nustatytos aplinkybės įrodo priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos padarymo policijos pareigūnui faktą. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareigūno L. N. lakino nedarbingumo laikotarpiu buvo priskaičiuota ir išmokėta 430,74 Eur dydžio ligos pašalpa bei sumokėta 118,03 Eur įmokų socialiniam draudimui, t. y. iš viso ieškovo patirta žala sudaro 548,77 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai tenkintini ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 548,77 Eur žala (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (548,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įstaigos kodas 191688326, buveinė Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius, naudai 548,77 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis euro 77 euro centus) žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (548,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20 Eur (dvidešimt euro) žyminio mokesčio. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).
Atsakovas E. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.