- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- 2-22470-734/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15125-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas”
- Atsakovas
- UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, teismas, priimdamas sprendimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus (b.l. 1-3) ir teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1773,86 Lt turtinę žalą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas nurodė, kad 2011-04-01 (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, automobiliui BMW 320, valst Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo sugadinta automobilio dešinė pusė – priekinė padanga. Remiantis Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-04-08 nutarimu, automobilio BMW 320, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Dėl automobilio sugadinimo padaryta 1773,86 Lt dydžio žala. Automobilis BMW 320, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1773,86 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė. UAB „Grinda“ atsakinga už šios gatvės dangų remontą ir priežiūrą 2011-01-25 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros ir 2009-11-26 Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Nr. 14-171 sudarytos su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu. Sutarties pagrindu kelią prižiūrinti įmonė yra kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trūkumų. Žala padaryta dėl kelio netinkamos būklės. Transporto priemonės vairuotojas negalėjo laiku pastebėti kliūties bei nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos. UAB „Grinda“ laikoma faktine kelio valdytoja. Kadangi UAB „Grinda“ teikia kelių remonto bei priežiūros paslaugas sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu, prašoma priteisti žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų solidariai. Ieškovas prašė atnaujinti senaties terminą, kuris praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Grinda“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo prašė ieškinį atmesti (b.l. 44-50). Nurodė, kad dokumentuose nėra konstatuota, jog visi sutomobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar UAB „Grinda“ kaltės. Pažymoje nurodyta, kad apgadinta tik automobilio priekinio dešinės pusės rato padanga. Kiti automobilio sugadinimai, kurie buvo remontuoti, negali būti laikomi aptariamo įvykio pasekme, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. 2011-04-08 nutarime konstatuota, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, tačiau aplinkybė, kad duobės nebuvo įmanoma pastebėti, nėra nurodyta. Vien ta aplinkybė, kad konkreti kelio duobė tuo momentu nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei, kadangi iš UAB „Grinda“ negalima objektyviai reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną savaiminį duobės atsiradimą, o savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus vykdė pagal visas objektyviai įmanomas išgales. Atsakovas nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiūrą, nors ieškovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų kaltės atsiradusiai žalai atlyginti, galėjo kviesti atsakovą bei nurodyti vietoje jo neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimą (pvz. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pan.). Atsakovas ne tik nebuvo kviestas apžiūrėti apgadinto automobilio bei kelyje esančios duobės, bet ir neturėjo galimybės apskųsti aukščiau minėtą nutarimą, kadangi apie jo egzistavimą negalėjo žinoti. Tokiu būdu, ieškovui nepateikus jokių atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymų ir jų visiškai neįrodinėjant, nėra pagrindo konstatuoti, jog visą ieškovui padarytą žalą privalo atlyginti būtent atsakovas UAB „Grinda“. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, todėl atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 str. 5 d., kurioje yra nurodoma, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Šiuo atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Atsižvelgiant į tai, jog neegzistuoja atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti ieškovo nuostolius, o ieškovas tokių veiksmų ieškinyje taip pat ir nenurodo bei neįrodinėja, konstatuotina, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga, neegzistuoja. Taip pat atsakovas nesutiko, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent eismo įvykio pasekmė. Policijos pažymoje apie eismo įvykį yra nurodytas tik priekinės dešinės pusės padangos pažeidimas. Kiti sugadinimai, kurie buvo užfiksuoti 2011-04-05 transporto priemonės apžiūros akte negali būti laikomi aptariamo įvykio pasekme, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už patirtą žalą, kuri neturi priežastinio ryšio su aptariamu įvykiu. Atsakovas nurodė, kad valdymo teisės į Vilniaus miesto gatves, nurodytas sutartyje, nėra ir nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nurodyta sutartimi toks Vilniaus miesto gatvių valdymas ir nėra perduotas, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas yra Vilniaus miesto gatvių valdytojas ir tokia valdymo teisė atsirado sutarties pagrindu, yra visiškai nepagrįsti. Be to, sutartimi UAB „Grinda“ buvo įsipareigojusi vykdyti darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus konkrečiais nustatytais terminais, nurodytais kartu su pateiktu užsakymu, taigi, tokio užsakymo negavus, negalima teigti, kad UAB „Grinda“ galėtų būti atsakinga už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimą iki kol yra gaunamas užsakymas tokią duobę užtaisyti. Bylos duomenimis, eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala sutomobiliui, įvyko 2011 m. balandžio 1 d., tačiau ieškovas ieškinį pareiškė tik 2014 m. balandžio 24 d. Tai reiškia, jog nuo žalos atsiradimo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos praėjo daugiau nei 3 metai ir praėjo įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį ieškovas gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo ir vadovaujantis LR CK 1.131 str. 1 d. ieškinys turi būti atmestas.
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Netenkinus pirmojo reikalavimo, ieškovo ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 51-60). Nurodė, kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (Sutarties 1.1 p.). Sudarydama darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybė vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Pagal nurodytą sutartį UAB „Grinda“ yra gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytojas, todėl vadovaujantis CK 6.266 straipsniu privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo metu, kai įvyko ieškinyje nurodyti įvykiai, galiojo nurodyta sutartis ir būtent UAB „Grinda“ atliko (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, priežiūrą, remonto darbus. Sutarties 4.3.2. punkte įtvirtina, kad UAB „Grinda“ savo sąskaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Kadangi UAB „Grinda“ yra (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, valdytojas, todėl būtent UAB „Grinda“ turėtų būti keliami reikalavimai, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu ieškinys atmestinas. Sudaryta darbų atlikimo sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai pasirūpino miesto gatvėmis ir perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Viešoji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti, nes ieškovas nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą ieškovui, atsakovas viešojo administravimo srityje neatliko. Ieškovas netinkamai apskaičiavo žalos dydį. Vertinant automobiliui padarytą žalą atsakovo atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl atliktų remonto darbų reikalingumas kvestionuotinas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atlikti remonto darbai buvo būtini. Ieškovas neįrodė automobiliui tariamai padarytos žalos eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Atsakovas nurodė, kad konstatuotina, kad žala neatsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jokie teisės norminiai aktai pažeisti nebuvo, taip pat byloje nenustatyta jokių kelio trūkumų, todėl nustatyti priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų negalima. Nagrinėjamu atveju tariamai patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų. Automobilio vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliūties, netgi nebandė jos išvengti. Vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi dėl 6 procentų dydžio palūkanų priteisimo galima tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Vilniaus miesto savivaldybė nėra nei verslininkė, nei privatus juridinis asmuo. Ieškovo reikalavimas kilęs dėl tariamos žalos padarymo fakto, už kurį atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas nurodo kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl ieškovo neapdairumo ir nerūpestingumo. Ieškovas nenurodo svarbių priežasčių dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-05-30 neapskųstame ir galiojančiame nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog A. B. 2011-04-01 apie 11 val. Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę ir dėl to buvo sugadintas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių policijos nutarime konstatuota, jog A. B. savo veiksmais kelių eismo taisyklių nepažeidė, jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje dalyje bus gili duobė, todėl dėl eismo įvykio kilimo nėra jo kaltės (b.l. 5-6). Sugadinta automobilio priekinė dešinės pusės padanga (b.l. 5). Dėl automobilio sugadinimo padaryta 1773,86 Lt dydžio žala. Automobilis BMW 320, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas 2011-04-22. išmokėjo 1773,86 Lt draudimo išmoką A. B. (b.l. 10-11) tuo pačiu ieškovui perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Ieškovas 2011-05-02 pareiškė pretenziją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (b.l. 22).
Dėl tinkamo atsakovo.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. kaip vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų įtvirtina – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal minėto aprašo 12.1 p., kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Esant aukščiau minėtoms teisės normoms, darytina išvada, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
Tačiau, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 str. 2 d. skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013-01-16. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).
Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Minėta prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovas) ir UAB „Grinda“ (rangovas) buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 32-34), kurios pagrindu UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 p.). UAB „Grinda“ įsipareigojo darbus pradėti 2011 m. nuo sutarties sudarymo dienos ir vykdyti ją iki naujos sutarties sudarymo dienos (Sutarties 3.1 p.). Sutarties 4.1 p. nustatyta, kad Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontas bei priežiūra konkurso sąlygos yra neatskiriamoji sutarties dalis, kurios reikalavimai yra privalomi užsakovui ir rangovui. UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 4.3.1 p.). Sutarties 4.3.2 p. UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo.
Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepime nurodė, kad sutartimi įsipareigojo atlikti tik rangos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus, o Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių priežiūros paslaugų teikti neprivalėjo. Šis atsakovo argumentas atmestinas, nes kaip buvo minėta aukščiau, pagal 2011-01-25 Darbų atlikimo sutartį UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti ne tik kelių ir gatvių remonto darbus, tačiau teikti ir šių kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Sutarties 1.1 punktą gatvių dangos remontas ir priežiūra laikomi darbais, dėl kurių netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius UAB „Grinda“ įsipareigojo atlyginti savo sąskaita (Sutarties 4.3.2 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013), teismas daro išvadą, kad gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, CK 6.266 str. 2 d. prasme eismo įvykio metu valdė UAB „Grinda“, todėl tinkamu atsakovu, atsakingu už žalą, atsiradusią dėl jam valdymo teise perduoto kelio trūkumų, šioje byloje pripažintinas UAB „Grinda“. Esant nurodytoms aplinkybėms, nors (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kuriame įvyko eismo įvykis, priežiūra įstatymu yra priskirta Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau įvertinus tai, jog minėtos sutarties pagrindu ginčo kelio valdymas buvo perduotas UAB „Grinda“ žinion, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju yra netinkamas atsakovas šioje byloje, todėl ieškovo reiškiami reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmestini, kaip pareikšti netinkamam atsakovui.
Dėl atsakovo UAB „Grinda“ deliktinės civilinės atsakomybės
Pagal CK 6.266 straipsnį įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) civilinė atsakomybė, dar kitaip vadinama atsakomybe be kaltės. Nurodytos deliktinės civilinės atsakomybės esminis bruožas yra tas, kad jai kilti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos(LAT 2005-10-11 nutartis civ.byloje Nr.3K-7-365/2005; 2009-03-24 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-62/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Grinda“ buvo faktinis gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytojas. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-05-30 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad A. B. 2011-04-01 apie 11 val. Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad dėl atsakovo UAB „Grinda“, kaip ginčo gatvės valdytojo, veiksmų (netinkamos gatvės dangos priežiūros), padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Atsakovas UAB „Grinda“ teigė, kad jis turi būti atleistas nuo atsakomybės, nes žala atsirado dėl paties transporto priemonės vairuotojo neatsargumo. Šis atsakovo argumentas atmestinas. Neapskųstame ir galiojančiame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-04-08 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo nėra. Šiuo nutarimu konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Šios aplinkybės byloje nėra nuginčytos (CPK 12 str.). Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės valdytojo neatsargumą (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo.
Atsakovas taip pat nesutiko, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent eismo įvykio pasekmė. Policijos pažymoje apie eismo įvykį yra nurodytas tik priekinės dešinės pusės padangos pažeidimas. Kiti sugadinimai, kurie buvo užfiksuoti 2011-04-05 transporto priemonės apžiūros akte negali būti laikomi aptariamo įvykio pasekme, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad transporto priemonės apžiūros akte užfiksuoti automobilio sugadinimai yra nesusiję su šiuo eismo įvykiu, neprašė skirti trasologinės ar žalos dydžiui nustatyti ekspertizės (CPK 178 str.). Patirtus sugadinimus patvirtina ir A. B. 2011-04-05 po įvykio rašytas draudikui prašymas, kuriame nurodoma, kad sugadinti transporto priemones dešinė pusė (b.l. 9) (CPK 178 str.). Teismas neturi pagrindo abejoti automobilio remonto sąmatoje nurodytų atliktinų darbų apimtimi ir kaina (b.l. 14-17).
Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas UAB „Grinda“ nepateikė teismui įrodymų, šalinančių jo atsakomybę (CPK 178 str.).
Kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovui UAB „Grinda“, kaip kelio valdytojui, atsakomybė kyla CK 6.266 str. pagrindu, kadangi atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos. Atsakovas jokių aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jo atsakomybę, byloje neįrodė (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.), tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Grinda“ priteistina 1773,86 žalai atlyginti.
Dėl ieškinio senaties
Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, nes žala padaryta 2011-04-01, o dėl pažeistų teisių kreipėsi į teismą 2014-04-30 (b.l. 1) (CK 1.125 str. 8 d.). Byloje nekilo ginčas, kad ieškovas 2014-04-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl žalos atlyginimo, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-04-10 nutartimi ieškovo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (b.l. 74-75). Būtent pastaruoju laikotarpiu keitėsi teismų praktika dėl bylų teismingumo analogiško pobūdžio ginčuose, todėl atsižvelgdamas į tai ir į gana neženklų termino praleidimą, teismas daro išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl svarbios priežasties, todėl šis terminas atnaujintinas (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185 str.).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 str. nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Grinda“ priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1773,86 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atmetus ieškovo reikalavimus atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu dėl pagrindinės sumos priteisimo, atmestinas ieškovo reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 72 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu patenkintas visiškai, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmestas, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Grinda“ priteistina 72 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo UAB „Grinda“ valstybės naudai priteistina 19,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Grinda“, į.k. (duomenys neskelbtini), 1773,86 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1773,86 Lt sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-05-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 72 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“, į.k. (duomenys neskelbtini), 19,45 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, banko kodas 73000, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.