Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko) ir Arūno Paštuolio,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2018 m. birželio 21 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) nutarimą Nr. 81/04-424 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. V. nuteistas Norvegijos Karalystės Glambalo 1-osios instancijos teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 skyrių, 3 skyriaus 1 punktą, laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. 2016 m. gegužės 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. spalio 16 d. nuosprendis pripažintas ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paliekant 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2015 m. spalio 16 d., o pabaiga – 2020 m. rugsėjo 19 d. Neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. birželio 19 d., buvo 2 metai 3 mėnesiai. Komisija 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 81/04-424 nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuojant, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas ir tai yra pagrindas pripažinti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad iš nustatytų aplinkybių negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis V. V., nesutikdamas su šia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui ir juo prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde jis nurodo, jog apylinkės teismas netaikydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo išvadą, kad šiuo metu jo dar negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį peržengė įstatymo, reglamentuojančio lygtinio paleidimo instituto taikymą, ribas. Skunde pateikta teismų praktika, kurioje teismai taikė lygtinį paleidimą net ir esant didesnei neatliktos laisvės atėmimo bausmės daliai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį jis nėra turėjęs nei vienos nuobaudos, kad nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, kas neabejotinai atskleidžia jo pastovumą. Taip pat nepagrįstai buvo atsižvelgta į jo ankstesnius teistumus. Akcentuoja, kad jau yra įvykdęs visas individualaus socialinio reabilitacijos plano priemones, yra dalyvavęs visose paskaitose ir užsiėmimuose, todėl nėra aišku kokių kriterijų dėl lygtinio paleidimo jis visgi neatitinka. Be to remiantis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22, lygtinis paleidimas turėtų būti bendra norma laisvės atėmimo bausmės atlikimo požiūriu, o ne išimtis. Jis supranta, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik bausmės atlikimo sąlygų sušvelninimas. Šiuo metu jo elgesys yra išimtinai teigiamas ir sudarantis pagrindą taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Atsiliepimu į nuteistojo V. V. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašė netenkinti skundo ir palikti galioti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad nuteistojo asmenybė dar nėra charakterizuojama išimtinai teigiama, yra turinti daugiau neigiamų aspektų, kas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo V. V. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga ir įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, kad pagrindo taikyti lygtinį paleidimą V. V. atžvilgiu – nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri leidžiančia jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad pakartotinio teistumo rizika yra vidutinė ir atitinka 73 balus. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jos neišskiriamos – nesuteikiama joms jokio prioriteto, t. y. jos vertinamos visų kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje. Tai leidžia pagrįstai pripažinti, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados pirmosios instancijos teismo neriboja ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismas gali priimti priešingą Komisijos nutarimui sprendimąĮvertinus visą V. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nei karto nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių. Tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nekanka lygtinio paleidimo instituto taikymui, juo labiau, kad V. V. elgesyje vis dar stebimi tam tikri kriminogeniniai veiksniai galintys turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vertinant nuteistojo asmenybę išskirti keturi veiksniai – netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, finansinio stabilumo trūkumas, būdingas nusikalstamas modelis, su mąstymu ir elgesiu susijusios problemos, kaip jau aukščiau aptarta, galintys turėti įtakos nuteistojo priešingo teisei elgesio modelio pasirinkimui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nedirba, jo darbinė motyvacija, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nėra aukšta, kadangi iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nuteistasis buvo bedarbis. Tačiau vertinant tai, jog nusikalstama veika, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryta siekiant finansinės naudos, žema darbinė motyvacija, gali būti paskata lygtinio paleidimo atveju daryti naujas nusikalstamas veikas. Ta aplinkybė, kad nuteistasis yra pateikęs pažymą apie tai, jog paleistas lygtinai jis bus įdarbintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, nesudaro neabejotino pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Juo labiau, kad nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės savo turimas finansines problemas spręsdavo tik nusikalstamu elgesiu, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nedirba ir nesistengia užsitikrinti kiek įmanoma didesnio finansinio stabilumo, pataisos namuose finansiškai yra remiamas artimųjų. Visų šių aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į nustatytą kriminogeninį veiksnį – finansinį nestabilumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo metu nuteistojo elgesys dar nesudaro neabejotino pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis V. V., nelinkęs rinktis socialinės aplinkos, kuri nebūtų kenksminga ir nedarytų įtakos jo elgesiui. Priešingai, nuteistasis yra linkęs bendrauti su netinkamu asmenų ratu, kartoja tas pačias klaidas, kas padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kontekste jį charakterizuoja pakankamai neigiamai. Be to V. V. dažnai pasirenka netinkamą elgesio modelį, skatinantį jį nusikalsti, taip pat yra linkęs elgtis nerūpestingai ir neapgalvoja pasekmių galinčių kilti dėl jo netinkamo elgesio. Nuteistasis vertindamas savo nusikalstamą elgesį tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, išsako prieštaravimus. V. V. linkęs minimalizuoti savo turimas problemines sritis, save pateisinti, kas visuomeninio intereso kontekste labiau neigiamai nei teigiamai apibūdina nuteistąjį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas už padarytas nusikalstamas veikas, visų pirma yra nukreiptas į visuomenės gėrių apsaugą, siekiant izoliuoti asmenis, kurie nėra palaikantys visuomenėje vyraujančių elgesio ir moralės normų. Nuteistojo išsakoma pozicija apie savo indėlį į nusikalstamą veiką šiuo metu neleidžia nuspręsti, kad jis šioje bausmės vykdymo stadijoje yra linkęs keisti savo nusikalstamą elgesį ar koreguoti jį išimtinai teigiama linkme. Aukščiau patartų aplinkybių visumoje teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad nuteistasis šiuo metu dar nėra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nors savo skunde nuteistasis nurodė, kad yra padaręs viską tam, kad įrodytų, jog jo elgesys yra išimtinai teigiamas. Tačiau, atsižvelgdama į Socialinio tyrimo išvados duomenis, teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Pagrindžiant šią išvadą akcentuotina, jog nuteistojo V. V. elgesyje vis dar vyrauja asocialaus elgesio nuostatos, kurios savo prigimtimi nėra suderinamos su teisinės visuomenės principais. Be to, nuteistasis iš dalies suvokia savo nusikalstamumo motyvus, tačiau nesugeba atpažinti visų jam įtakos turinčių veiksnių, be to, nuteistasis nėra linkęs apgalvoti savo atliekamų veiksmų rezultato, linkęs kartoti tas pačias klaidas, kas tik atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į teisę ir teisėtą elgesį. Nuteistasis praeityje yra naudojęs smurtą siekdamas kitų asmenų paklusimo, tačiau šiuo metu nuteistojo elgesyje stebimas pakankamai aukštas savęs vertinimas ir šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis yra linkęs sumenkinti kitus visuomenės narius, iškeldamas savo poreikius aukščiau kitų ir tokiu būdu siekdamas absoliutaus poreikių patenkinimo, tai daro ne visada teisėtais būdais, nepaisant moralės normų. Visos aptartos aplinkybės, šioje bausmės vykdymo stadijoje, neleidžia spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei tuo pačiu atsakant į skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, padarytos nusikalstamos veikos kontekste vis dar yra labai didelė, o neatliktos bausmės dalies vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nėra draudžiamas įstatymų, kartu ir nėra esminis faktorius vertinant ar nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BVK 157 straipsnio nuostatos numato, kada nuteistieji jau gali teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo, tačiau šios nuostatos jokiu būdu neįpareigoja nei Komisijos, nei teismo taikyti lygtinį paleidimą, kadangi be šio formalaus pagrindo yra vertinama ir aplinkybių visuma, kuri leidžia nuspręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo efektyvumo. Akcentuotina ir tai, kad kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, situacija vertinama individualiai, dėl šios priežasties, netgi analogiško pobūdžio situacijose, gali būti priimti skirtingi sprendimai, atsižvelgiant į nuteistųjų nusikalstamo elgesio korekcijos perspektyvas. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto efektyvumo V. V. atžvilgiu, teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmės išvados, kad jis šiuo metu lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, kad vykdoma probacija pasieks tikslą. Tuo labiau, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro net 73 balai, kas pakankamai neigiamai apibūdina V. V. ir neatskleidžia jo išimtinai teigiamos nusikalstamo elgesio korekcijos. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau aptartą balą sudaro 20 statinių veiksnių ir 53 dinaminiai veiksniai, kas neabejotinai patvirtina tai, kad nuteistasis ne tik, kad gali, tačiau ir privalo koreguoti dinaminius veiksnius, siekdamas pozityvios ir įtikinamos nusikalstamo elgesio korekcijos. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atmestinas ir skundo argumentas, dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatytas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, ją naikinti skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.